Tendencijos Lietuvos pramonėje ir versle – gana nevienareikšmės. Pažvelgę į pramonės ar viso ūkio struktūros dinamiką per pastaruosius 10–15 metų, akivaizdžiai matysime mažėjantį pramonės vaidmenį ir jos dalį ūkio struktūroje, nuosekliai menkėjantį mokslo potencialą. Antra vertus, radikaliai pagerėjo daugelio įmonių technologinis lygis, įsisavinti naujos kartos produktai. Panaši situacija yra ir aukščiausios kompetencijos specialistų rengimo sistemoje. Viena vertus, studentų ir aukštųjų mokyklų žymiai padaugėjo. Tačiau vargu ar tokių specialistų rengimo kokybė tenkina ūkio dabartinius ir perspektyvinius poreikius. Ko gero yra dar blogiau – pastebima kai kurių sričių specialistų rengimo kokybės menkėjimo tendencija.

Žinių ekonomika šiandien yra daugiau siekiamybė negu realybė. Tačiau tokia tendencija akivaizdi ir jai nėra daug alternatyvų. Lietuvos įmonės neturi didelio pasirinkimo konkuruojant. Juk šiuo metu vyrauja žemų veiklos kaštų strategija, konkuruojama ne pačiuose patraukliausiuose rinkos segmentuose. O žvelgiant iš strateginės perspektyvos pozicijų, būtini radikalūs pokyčiai, jei norime, kad Lietuvoje gyvenimo kokybė tolygiai gerėtų. Nesant strateginių išteklių, įmonėms, organizacijoms bei visai šaliai belieka išskirtinį dėmesį skirti inovacijoms, kartu neužmirštant, jog didžioji dauguma inovacijų atsiranda ne technologiniuose sprendimuose, bet verslo modeliuose, santykiuose su veiklos partneriais ir klientais. Lietuvoje kol kas menkai suprantama ar netgi nenorima suprasti, jog svarbiausiu inovacijų šaltiniu visose šalyse jau senokai tapo ne nacionalinis mokslas, bet pasauliniai žinių šaltiniai. Ar mūsų organizacijos – verslo, mokslo, valstybės valdymo – turi pakankamai specialistų, gebančių kaupti mokslo žinias, informaciją, idėjas, kompetencijas ir jas paversti produktyviu veiklos rezultatu? Ar mūsų mokslo ir studijų sistema rengia vadybos ir verslo organizavimo specialistus, pasirengusius priimti naujus iššūkius, turinčius naujai situacijai adekvačią kompetenciją, leidžiančią jiems tapti žinių ekonomikos kūrėjais savoje įmonėje ar organizacijoje? Antra vertus, ar daug turime novatoriškų vadybos studijų programų, kurios galėtų konkuruoti su užsienio universitetų geriausiomis programomis?

Tarptautinė konkurencija aukštojo mokslo rinkoje – akivaizdi realybė. Dėl to sparčiai gausėja talentingiausių Lietuvos jaunų žmonių išvykimas mokytis į turtingesnių šalių universitetus. Tai savaime būtų ne problema, bet pranašumas, tačiau tik tada, jei šie specialistai grįžtų ir įsilietų į šalies ūkio ar socialinės srities organizacijas. Tačiau tai daugiau išimtys negu realybė. Kuo daugiau Lietuvos universitetų studijų programų būtina padaryti ne tik patraukliomis Lietuvos bei tarptautinei auditorijai, bet ir konkurencingomis. Ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių pastebima studijų „proftechnizacijos“ (vocationalization, angl.) tendencija. Taip yra dėl to, jog universitetai sunkiai atsispiria verslo įmonių spaudimui rengti specialistus, kurie „čia ir dabar“, tiesiai po studijų, galėtų spręsti įvairius einamuosius verslo organizavimo klausimus ar dirbtų kitą darbą, kuriam atlikti visai nebūtinas universitetinis išsilavinimas. Beje, patys studentai taip pat akcentuoja pasirengimo „dirbti čia ir dabar“ kompetencijos prioritetą prieš gilesnį išsilavinimą. Rezultatas logiškas – universitetų ir kolegijų programos skiriasi menkai, naudojama ta pati literatūra, netgi dėstytojai neretai yra tie patys. Parengti specialistai galbūt ir pajėgūs spręsti operatyvinius, einamuosius vadybos ir verslo organizavimo klausimus, bet ne visada yra pasirengę kurti, diegti ir valdyti plėtros procesus įmonėse, organizacijose ar valstybės valdymo institucijose. Juo labiau jie negali organizuoti veiklos ir vadovauti įmonėms bei organizacijoms, kurių svarbiausi ištekliai yra ne pinigai, medžiagos ar darbo jėga, o žinios ir kompetencija.

Verslo intelektualėjimas – akivaizdi ir neišvengiama tendencija, kurią būtina įvertinti, todėl tiek verslo ar kitos socialinės-ekonominės veiklos turinys ir organizacijų vadyba turi būti vertinami pagal žinių ekonomikos (visuomenės) perspektyvą. Kiek yra studijų programų, skirtų rengti specialistus, gebančius kurti intelektualia veikla grindžiamą verslą, žinias, informaciją, inovacijas ir kitus sunkiai apčiuopiamus išteklius paversti ekonominiu ar socialiniu rezultatu?

Kauno technologijos universiteto Strateginio valdymo katedra pradeda realizuoti naujos kartos vadybos magistro studijų programą Žinių ir inovacijų vadyba (intelektuali antreprenerystė). Šios programos struktūra ir modulių turinys sukonstruoti taip, kad jie išreikštų modernų ir mūsų propaguojamą supratimą apie vadybą: vadyba – tai organizacinio mokymosi, nuolatinės kaitos ir produktyvumo įveiklinimas (Management is leading organisational learning, transformation and performance, angl.). Jis gerai dera su ES komisijos atlikto tyrimo apie vadybines kompetencijas, kurių reikia sėkmingai veiklai besiformuojančioje žinių ekonomikoje. Ten svarbiausia vadybine kompetencija įvardijama mokėjimas mokytis (learning to learn). Verslo turinio prasme šioje programoje orientuojamasi į verslą, kuris grindžiamas produktyvių žinių kūrimu ar jų novatorišku taikymu.

Ši programa skirta verslo, mokslo, valstybės valdymo ir kitų sričių profesionalams, gerbiantiems savo protą, vertinantiems žinias ir norintiems šiuos išteklius panaudoti savo asmeniniam ir institucijos klestėjimui.

Programa bus siekiama kurti intelektualiosios antreprenerystės kompetencijų kritinę masę Lietuvoje.

Studijų programos dalyviai – įvairių sričių specialistai, turintys ne žemesnį kaip universitetinį pagrindinį ar jam prilygintą išsilavinimą. Prioritetiškai programa skirta technikos, technologijų, gamtos mokslų specialistams, dalyvaujantiems ar potencialiai galintiems dalyvauti kuriant technologines inovacijas ir jų pagrindu organizuoti verslą. Kitos svarbios grupės – kūrybinių industrijų atstovai, valstybės valdymo, inovacijų paramos infrastruktūros specialistai. Tokia interesų grupių įvairovė svarbi, kad būtų galima parengti kritinę masę intelektualios antreprenerystės kompetenciją turinčių specialistų visoms socialinėms grupėms, kurių sprendimai ir veikla lemia įmonių bei organizacijų sėkmę, inovacijų sistemos efektyvumą ir šalies socialinę-ekonominę pažangą. Būtina sąlyga norintiems studijuoti šioje programoje – ne mažesnis kaip 3 metų praktinės veiklos stažas.

Tokį studentų profilio pasirinkimą taip pat lemia šiandieninė technologijų ir gamtos mokslų aukštojo mokslo absolventų problema – jų kvalifikacijos neatitikimas rinkos poreikiams. Visų pirma Lietuvoje stokojama įmonių, kurioms iš tiesų reikėtų aukščiausios kvalifikacijos gamtos ir technologijų mokslų specialistų. Antra vertus, Lietuvos valstybė, gana didelį dėmesį skirdama žmogiškųjų išteklių formavimui bei didindama inžinerinių specialybių studentų dalį bendroje studijuojančiųjų struktūroje (18,9%, o tai 47% viršija ES vidurkį), neužtikrina, kad jie įgytų tas kompetencijas, kurių reikia vykdant inovacines veiklas. Specialistai nepasirengę kurti naujomis technologijomis pagrįsto verslo bei jam vadovauti. Tokių įmonių kūrimas ir plėtra visų pirma reikalauja išskirtinių kompetencijų, kurių tradicinių vadybos ir administravimo programų magistrai nėra įgiję, nes jie stokoja technologinės kompetencijos, būtinos inovacinei veiklai pramonėje. Kita vertus, dabartiniai technologinių ir gamtos mokslų absolventai praktiškai nėra įgiję reikalingų žinių ir intelektinio kapitalo, žinių organizavimo valdymo, intelektinės antreprenerystės kompetencijų, kurios leistų jiems sėkmingai kurti ir plėsti novatoriškas įmones bei inovacinius verslo tinklus. Tokie specialistai ypač svarbūs ir mokslo įstaigoms, institutams, kurie stokoja mokslo žinių pavertimo inovacijomis bei ekonominės veiklos rezultatų kompetencijos. Todėl į šias studijas kviečiame ir mokslininkus, turinčius gamtos, technikos ar kitos mokslo srities magistro ar daktaro laipsnį ir norinčius savo organizacijai padėti žinias paversti produktyviu ekonominiu rezultatu.

Programoje pateikiama daug studijų dalykų, tačiau svarbiausi yra šie: žinių valdymas, žinių organizavimo valdymas, intelektinio kapitalo valdymas, inovacijų valdymas, žmogiškųjų išteklių valdymas, vertės inovacija, inovacijų rinkodara, strateginis valdymas, intelektuali antreprenerystė, kūrybinės veiklos organizavimas, tinklų kūrimas ir valdymas, verslo ir socialinė įžvalga bei kiti.

Realizuojant šią programą daug tikimasi iš KTU verslo strategijos instituto iniciatyva buriamo Nacionalinio konkurencingumo kompetencijos tinklo INOVADIS, vienijančio pagrindinius inovacijų, konkurencingumo, klasterių, žmogiškųjų išteklių, marketingo ir kitų sričių profesionalus mokslininkus bei praktikus. Nacionalinio konkurencingumo kompetencijos tinklo misija – vienijant nepriklausomus įvairių vadybos sričių mokslininkus, tyrėjus, taip pat verslo ir kitų organizacijų specialistus praktikus, sukurti Lietuvoje sisteminę kompetenciją, leidžiančią spręsti bet kokio sudėtingumo šalies, regiono ar įmonės konkurencingumo, plėtros ar veiklos vadybines problemas. 2008 m. lapkričio 19 d. įvyko pirmoji konferencija „Konkurencingumas ir inovacijos: keiskime požiūrį“, kurioje iš 164 dalyvių buvo apie 120 verslininkų. Konferencijoje buvo pristatyta tinklo idėja, kuri sulaukė tikrai didelio verslininkų susidomėjimo. Nemažai jų išreiškė norą įsitraukti į kompetencijos tinklo veiklą. Ekspertų ratas sparčiai auga. Pagrindinių ekspertų dalyvavimas žinių ir inovacijų vadybos magistrantūros studijų programoje užtikrins tinkamą balansą tarp teorijos ir veiklos praktikos, leis geriau įvertinti pasaulines tendencijas ir specifines kompetencijas.

Kauno technologijos universitetas savo strateginiu tikslu deklaruoja tapsmą mokslo ir inovacijų universitetu. „Žinių ir inovacijų vadybos“ programa turi tapti pirmuoju realiu žingsniu šį strateginį tikslą pradedant realizuoti studijose.












Prof. habil. dr. Robertas Jucevičius
KTU Verslo strategijos instituto direktorius