 Po ilgų svarstymų lapkričio 12 d. Vyriausybės nutarimu patvirtinta
Kauno integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“
plėtros programa. Slėnio paskirtis – sutelkti mokslinių tyrimų, studijų
ir imlaus žinioms verslo potencialą, sukurti bendro naudojimo ir
tinklinę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau MTEP)
infrastruktūrą bei kryptingai vykdyti Lietuvos ūkiui svarbius MTEP
darbus.
„Santakos“ iniciatoriai yra trys didžiosios Kauno miesto mokslo ir studijų institucijos – Kauno technologijos universitetas (KTU), Kauno medicinos universitetas (KMU) ir Lietuvos energetikos institutas (LEI) bei trys stambios Lietuvos verslo grupės: koncernas „Achemos grupė“, bendrovės „MG Baltic Investment“ ir „Kauno tiltai“. Pasak KTU strateginės plėtros prorektoriaus prof. Gintauto ŽINTELIO, Lietuva – maža šalis ir lėšas gali koncentruoti tik tomis kryptimis, kur yra aukšto intelekto mokslinis ir gamybinis potencialas. Minėtos ir prie jų prisijungiančios institucijos kurs bendro naudojimo mokslo ir studijų centrus, kurie inicijuos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklas keturiose kryptyse – darnioji chemija (taip pat ir biofarmacija), informacinės ir telekomunikacinės technologijos, ateities energetika (ir aplinkos inžinerija) bei mechatronika (ir susijusios elektroninės technologijos).
„Santaka“ padės įgyvendinti Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos pirmojo prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ ir antrojo prioriteto „Verslo produktyvumo didinimo ir aplinkos verslui gerinimo“ bei Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos trečiojo prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ rodiklius. „Realizuojant slėnio plėtros programą, siekiama tokių pagrindinių uždavinių: sutelkti vienoje teritorijoje mokslinių tyrimų, studijų ir imlaus žinioms verslo potencialą, modernizuoti ir plėtoti slėnio proveržio krypčių veiklai būtiną tyrimų bazę, sudaryti palankias sąlygas bendradarbiavimui tarp verslo įmonių ir mokslo institucijų skatinant naujų technologijų perdavimą ir inovacijų diegimą“, – pažymėjo prof. G. Žintelis.
Darnioji chemija – modernios ekonomikos akcentas
Lietuvos chemijos pramonės įmonėse ir susijusiose studijų ir mokslo institucijose sukauptas geriausias intelektinis potencialas, uždirbama daugiausia pinigų. Slėnyje bus sudarytos palankios sąlygos nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais plėtoti svarbius mokslinius tyrimus, diegti išradimus ir originalias technologijas. Inovacijos didins įmonių konkurencingumą, užtikrins ilgalaikę ir darnią Lietuvos ūkio plėtrą. Kaip pažymėjo KTU organinės sintezės mokslo grupės vadovas profesorius Algirdas ŠAČKUS, „Santakoje“ bus steigiamas Darniosios chemijos mokslo centras, atliksiantis šių krypčių darniosios chemijos tyrimus: efektyvūs ir aplinkai draugiški metodai cheminėms medžiagoms gauti; biopolimerai ir sintetiniai polimerai: sintezė, modifikavimas ir taikymas aukštosioms technologijoms; funkcinės medžiagos optoelektronikai; taikomoji ir pramoninė neorganinė chemija – draugiški aplinkai procesai, efektyvios trąšos; nanostruktūrinių sorbentų, katalizatorių ir rišimo medžiagų sintezė ir tyrimas.
Dar viena sparčiai šalyje plėtojamų chemijos šakų yra farmacija, o ypač farmacinių biotechnologijų pramonė. Jos plėtrai palaikyti būtina kurti naujos kartos vaistų formas, užtikrinančias veiksmingą ir valdomą peptidinių ir proteininių vaistinių medžiagų tiekimą į atitinkamus organizmo audinius ir (ar) organus. Slėnyje veiksiantis Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras sieks inicijuoti ir plėtoti natūralių, biotechnologiniais ir cheminės sintezės metodais gautų biologiškai aktyvių junginių biomolekulinius, farmakologinius ir farmacinius tyrimus, platesnį šių junginių praktinį taikymą.
Viena aukštųjų technologijų krypčių – mechatronika
KTU Senato pirmininkas prof. Ramutis BANSEVIČIUS pasidžiaugė, kad „Santakoje“ deramą vietą užims viena šalies aukštųjų technologijų prioritetinių krypčių mechatronika. Beveik visose Lietuvos pramonės šakose yra tarptautiniu mastu konkurencingų įmonių, gaminančių aukštosiomis technologijomis pagrįstus produktus, priskirtinus mechatronikai (tam galima priskirti iki 20% visos apdirbimo ir gavybos pramonės). Ji ir elektroninės sistemos, biomedicininė inžinerija ir kitos apima tarpusavyje susijusias sritis, sudarančias palankias sąlygas kurti žinias ir kooperuoti gamybą. Plačiau diegiant mechatronines sistemas padidės darbo produktyvumas, kuris Lietuvoje yra žymiai mažesnis už ES valstybių vidurkį. Be to, tai mažintų produkcijos gamybos energijos imlumą, nes tvariau būtų naudojami ištekliai.
Įgyvendinant Kauno integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio)
„Santaka“ plėtros programą didelis organizacinis darbas tenka KTU
strateginės plėtros prorektoriui prof. Gintautui Žinteliui, šio
universiteto Plėtros projektų skyriaus vedėjai Evelinai Meilienei bei
„Santakos“ direktoriui dr. Eugenijui Mačikėnui (Jono Klėmano nuotr.).
Dabar tiesiogiai su mechatronika susijusios pramonės šakos Lietuvoje apima 5–6% viso ūkio sukuriamos pridėtinės vertės, stabiliai plėtojamos ir yra patrauklios užsienio investuotojams. Didžiausias mechatronikos mokslo potencialas sutelktas KTU, kur veikia nacionalinis Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centras (jo vadovas prof. R. Bansevičius). „Santakoje“ šio centro MTEP infrastruktūrą ketinama toliau plėtoti siekiant didinti mechatronikos tyrimų apimtį ir gerinti kokybę. Be to, slėnyje bus vystomos pagrindinės Biomedicininės inžinerijos instituto tyrimų kryptys – biosensorių, keitiklių ir elektrodų, bevielių diagnostikos ir stebėsenos technologijų medicininei diagnostikai ir fiziologinei stebėsenai kūrimas ir tyrimas bei kita. „Santakoje“ integruotame KTU Medžiagų mokslo institute numatoma plėtoti MTEP darbus, susijusius su mikrostruktūrų, mikrosistemų, mikroelektromechaninių ir puslaidininkinių prietaisų kūrimo technologijomis.
Be to, šiame slėnyje bus išplėtota Telematikos laboratorija, kurios darbų pagrindinės kryptys yra inovacinės neinvazinės fiziologinių ir pramoninių matavimų technologijos, jų tyrimai ir plėtra. Bus sukurta unikali Ultragarso ir neardomųjų bandymų instituto MTEP infrastruktūra, skirta neardomųjų bandymų srities tyrimams ir inovacinių technologijų plėtrai.
Informacinės technologijos bei ateities energetika – žinių visuomenės kūrimui
Prof. G. Žintelis pažymėjo, kad svarbi „Santakos“ mokslo kryptis - informacinės ir telekomunikacinės technologijos. Šis sektorius susijęs su skaitmeninės informacijos (duomenų) valdymo ir apdorojimo technologijomis, apimančiomis kompiuterinę techniką, programinę įrangą ir skaitmenines paslaugas. (Beje, Lietuvos informacinių technologijų (toliau – IT) įmonių sukurta pridėtinė vertė sudaro beveik 5,5% viso šalies BVP). „Santakoje“ šią veiklą plėtos Informacinių technologijų tyrimų centras. Jo pagrindinės tyrimų kryptys: objektinės orientacijos duomenų bazių ir paskirstytųjų komponentinių sistemų projektavimo technologijos; virtualiosios ir e. bibliotekos; e. dokumentų kolekcijos ir paieškos sistemos; paskirstytųjų duomenų bazių ir transakcijų modeliavimas; aplikacijų tinklelio aplinkoms modeliavimas ir tyrimai; atvirųjų IT ir standartų taikymo schemos; intelektualių būsto technologijų ir buitinių IT prietaisų tyrimai ir kūrimas; mikrojutiklinių sistemų tyrimai ir kūrimas. Elektronikos ir telekomunikacijų technologijų centre numatoma vykdyti šiuos MTEP darbus: skaitmeninės antžeminės televizijos siųstuvų projektavimas ir tyrimai; interaktyvios skaitmeninės televizijos eksperimentinė plėtra; judesio monitorinių sistemų projektavimas ir tyrimai; naujos kartos didelių matmenų videoekranų technologijų analizė ir jų vaizdo kokybės gerinimas; duomenų vizualizavimo programos ir monitoringas; intelektualaus geozondavimo, duomenų vizualizacijos tyrimai ir kita.
Kauno mokslininkai bei inovatyvios įmonės aktyviai įsijungia sprendžiant vieną svarbiausių ateities energetikos (ir aplinkos inžinerijos) problemą. Tad „Santakoje“ bus įsteigtas Ateities energetikos technologijų mokslo centras, kuris numato aktyviai vykdyti MTEP darbus, susijusius su ateities energetikos technologijų (vandenilinė, branduolinė ir termobranduolinė, atsinaujinanti ir alternatyvi energetika) kūrimu, kurti inovacijas, taupančias energijos išteklius, mažinančias jų poveikį aplinkai, didinti energijos naudojimo efektyvumą ir skatinti alternatyvių ir atsinaujinančių energijos šaltinių kūrimą ir naudojimą.
Investicijos į „Santaką“ – 288,45 mln. litų
Vieni svarbiausiųjų mokslo ir verslo ryšių stiprinimo ir palaikymo, naujų technologijų ir žinių perdavimo įmonėms būdų, sudarantys palankias sąlygas komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, yra technologijų perdavimas, verslo inkubavimas, eksperimentinė plėtra. Šiuos uždavinius įgyvendinti padės į „Santakos“ veiklą integruoti Kaune veikiantys mokslo ir technologijų parkai. Tai viešosios įstaigos KTU regioninis mokslo parkas, „Technopolis“ ir Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas. Minėtų institucijų dalyvavimas Slėnio technologijų perdavimo ir plėtros veikloje būtinas todėl, kad vienas technologijų parkas ar inkubatorius nepajėgtų tenkinti labai skirtingų verslo poreikių. Šių institucijų dalyvavimas ir bendradarbiavimas užtikrintų optimalų skirtingų sričių inkubuojamų įmonių poreikių tenkinimą, efektyvų technologijų diegimą visose „Santakos“ plėtros kryptyse.
„Santakos“ slėnis ir jį sudarantys MTEP centrai vienys labiausiai kompetetingus mokslininkus ir tyrėjus, dirbančius ne tik KTU, KMU ir LEI, bet ir stambiausiose Lietuvos verslo įmonėse, sieks skatinti tyrėjų judrumą. Mokslinio potencialo plėtrą užtikrins ir bendradarbiavimas su užsienyje dirbančiais Lietuvos mokslininkais, užsienio specialistais, doktorantais. Be to, glaudus mokslo ir studijų institucijų ir įmonių bendradarbiavimas slėnyje užtikrins aukštą rengiamų specialistų kvalifikaciją, greitesnį jų įsitraukimą į mokslinę ar gamybinę veiklą, padės tiksliau numatyti ir geriau tenkinti specialistų poreikį. Bendradarbiavimas su įmonėmis vykdant MTEP projektus leis studentams ir dėstytojams geriau suprasti rinkos poreikius, gerės rengiamų specialistų kvalifikacija, bus efektyviau naudojama mokslinių tyrimų bazė. „Santakos“ slėnis sudarys prielaidas gerokai sustiprinti studijų kokybę, vykdyti pačius perspektyviausius mokslinius tyrimus bei kryptingai prisidėti prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos ūkio konkurencingumo stiprinimo.
Įgyvendinant į „Santakos“ plėtros programą svarbus vaidmuo tenka neseniai įkurtai asociacijai „Santakos slėnis“. Jos prezidentu ir valdybos pirmininku išrinktas KTU rektorius prof. Raimundas ŠIAUČIŪNAS sakė, kad Asociacija padės efektyviai naudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų, nacionalinio biudžeto bei privačias lėšas (bendros investicijos į „Santaką“ 288,45 mln. litų) sukurtą „Santakos“ sistemą. Tai didžiausia investicija Lietuvoje į mokslo ir studijų institucijų tyrimų bazę per pastaruosius 20 metų. Pereitų metų pabaigoje išrinktas „Santakos“ direktorius. Juo tapo anksčiau viešajai įstaigai „Technopolis“ vadovavęs dr. Eugenijus MAČIKĖNAS. Jis pažymėjo, kad po metų Kaune, sklype ties Baršausko ir Studentų gatvėmis, turėtų prasidėti stambūs statybos darbai – įsteigtų bendro naudojimo (atviros prieigos) mokslinių laboratorijų bendras plotas bus apie 10 tūkst. m2. Iki 2013 m. šiame slėnyje bus įgyvendinta 12 MTEP bazės plėtros projektų. Čia atsiras trys mokslinių tyrimų centrai, bus įsteigta dešimt naujų ir atnaujintos 26 mokslinės laboratorijos, atsiras ne mažiau kaip 120 naujų darbo vietų mokslininkams ir kitiems tyrėjams.
Dr. Vilius Misevičius
|
