Jis tikisi sukurti pirmąjį pasaulyje dirbtinį magnetinį lauką, kuris leistų nuspėti Žemės magnetinio lauko svyravimus. Šie svyravimai kenkia elektronikai tiek žemės paviršiuje, tiek orbitoje.

„Jei gali nuspėti artėjantį uraganą, gali valdyti žalą, – aiškina D. Latropas. – Mes galėtume turėti prognozių mokslą, skirtą reiškiniams, vykstantiems Žemės magnetiniame lauke.“

Tai, kas prasideda Žemės branduolyje, ten nesibaigia. Magnetinis laukas ne tik nukreipia kompaso rodykles šiaurėn, bet ir veikia kaip apsauginis skydas, uždengiantis planetą nuo kenksmingų dalelių iš Saulės. Šios dalelės gali sužaloti elektroninius įrenginius orbitiniuose palydovuose ir sukelti chaosą Žemės elektros energijos tiekimo sistemose.

Skydą sukuria iki labai aukštos temperatūros įkaitusi geležis, kas sekundę pajudanti apie 2 mm planetos branduolyje. Metalo judėjimas ir lemia magnetinio klimato pokyčius panašiai kaip planetos sukimasis keičia oro sąlygas.

Jei mokslininkai geriau suprastų, kaip veikia magnetinis laukas Žemės centre, jie galėtų ne tik apsaugoti brangią įrangą, bet ir įminti mokslo mįslę: kodėl planetos magnetinis laukas per pastaruosius 150 m. susilpnėjo maždaug dešimtadaliu ir silpsta toliau.

„Planetai susikurti magnetinį lauką yra lengva, nes ji didelė, – sako Peteris Olsenas, Baltimorės Dž. Hopkinso universiteto mokslininkas, nedalyvavęs projekte. – Laboratorijoje tai daug sunkiau.“

Kad kompensuotų masės stygių, D. Latropo sfera, kurios skersmuo siekia 3 metrus, sukasi daug greičiau nei Žemės branduolys – maždaug 38 m/s greičiu. Sferos viduje vietoj geležies suksis verdantis natris. Tiesa, tai įvyks vėliau, o kol kas mokslininkas eksperimentuoja su vandeniu.

Kadangi natris reaguoja su vandeniu, sukurdamas degančias vandenilio dujas, D. Latropas laboratorijoje jau išjungė vandentiekį ir triskart buvo susitikęs su vietiniu ugniagesių padaliniu.

„Turėsime išmokyti visus leisti daiktams degti ir nepilti vandens, jei kas nors nutiktų“, – sako mokslininkas.

Šaltinis: Discovery News