“Not everything that counts can be counted, and not everything that can be counted counts” (Sign hanging in Einstein’s office at Princeton). Albert Einstein (1879–1955)
Ne visa, kas svarbu, suskaičiuojama, ir ne visa, kas suskaičiuojama, svarbu. Albertas Einšteinas

Apie naujus mokslininkų tyrimus, jų atradimus ir išradimus bei kitas mokslo naujienas pasaulis sužino iš publikacijų. Jos garsino tyrėjus nuo neatmenamų laikų. Nepaskelbęs savo atradimo mokslininkas pasauliui lieka nežinomas.

Kaip įvertinti paskelbtų publikacijų kokybę, kaip ją matuoti? Mokslo publikacijų kokybės vertinimas – didžiausias galvosūkis. Dauguma Lietuvos mokslininkų žino, kaip vertinama jų mokslinė produkcija. Magiškais tapo žodžiai: žurnalas LMT sąraše, žurnalas, referuojamas ISI Web of Science duomenų bazėse. Neseniai Lietuvos mokslininkai pradėjo aiškintis, kas yra Impact Factor ir kaip jis nustatomas, kas yra Agregated Impact Factor. Siekiant Lietuvos mokslo žurnalų sklaidos po visą pasaulį, reikėtų žinoti, kaip mokslo publikacijos vertinamos pasaulyje, kuris jau seniai ieško būdų suskaičiuoti tai, kas nesuskaičiuojama.

Šiandien taikoma daug ir įvairių mokslinių publikacijų moksliškumo vertinimo būdų. Moksliškumo matuotojai šiuo metu pasidalijo į dvi stovyklas: vieni remiasi publikacijų citavimu, kiti – kreipimųsi į jas skaičiumi, kitaip tariant jų naudojimo mastu arba naudojimu (usage, usability).

Viena autoritetingiausių ir žinomiausių duomenų bazių, kuri vertina publikacijas pagal jų citavimo rodiklius, yra ISI Web of Knowledge (ISI Web of Science – viena iš jos sudėtinių dalių). Šioje duomenų bazėje pateikiamos pagalbinės priemonės, skirtos žurnalų rodiklių analizei.

Viena iš pagalbinių priemonių – Journal Citation Report (JCR) – analizuoja Web of Science duomenų bazėje referuojamas publikacijas. JCR kartą per metus skelbia įvairius visų Web of Science žurnalų rodiklius. Žinomiausias rodiklis yra Impact factor. Artimiausias lietuviškas šio termino atitikmuo – citavimo indeksas. 2009 m. JCR jau skelbia penkerių metų citavimo indeksus ir dar daug kitų rodiklių, susijusių su žurnalų citavimu. JCR galima pasirinkti bet kurią pasaulio šalį, jeigu joje ne mažiau kaip trejus metus leidžiamas bent vienas mokslo žurnalas, referuojamas Web of Science duomenų bazėje. Šiuo metu Web of Science duomenų bazėje referuojami 29 Lietuvos mokslo žurnalai, tačiau 2008 m. dar tik trims iš jų buvo skaičiuojamas citavimo indeksas. Tai Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto leidžiamas žurnalas “Baltic Astronomy”, kurio citavimo indeksas buvo 0,919, VGTU leidžiamas žurnalas “The Baltic Journal of Road and Bridge Engineering”, kurio citavimo indeksas buvo 1,6, ir Matematikos ir informatikos instituto leidžiamas žurnalas „Informatica“, kurio citavimo indeksas buvo 0,734. 2010 m. JCR jau turėtume matyti bent 10 Lietuvos mokslo žurnalų.

Kita pagalbinė priemonė – Essential Science IndicatorsSM (ESI) vertina mokslininkus, šalis, institucijas ir žurnalus, pasiekusius tam tikrą citavimo slenkstį, kuris skelbiamas metų pradžioje. Perkopę šį slenkstį vertinami pagal tris rodiklius: publikacijų skaičių, jų citavimą ir vidutinį citavimą. 1999–2009 m. duomenimis, Lietuva pagal publikacijų skaičių visose mokslo srityse (10 122 publikacijos) yra 59-oje vietoje tarp 149 peržengusių nustatytą slenkstį šalių, pagal citavimą taip pat 59-oje vietoje (48 691 citavimas), pagal vidutinį citavimą 119-oje vietoje (vienas straipsnis vidutiniškai cituotas 4,81 karto). Tai visai neblogi mūsų mažos šalies rodikliai. Kai kurie mokslo vertintojai akcentuoja mažą Lietuvos straipsnių vidutinį citavimą. 1 paveiksle parodyta 13 pasaulio šalių, pirmaujančių pagal vidutinį citavimą.























1 pav. Essential Science IndicatorsSM sudaryta pasaulio šalių eilė pagal vidutinį jų publikacijų citavimą vertinant visas mokslo sritis

Kaip matyti, vidutinis citavimas negali būti absoliutinamas ir jis tik iš dalies atspindi šalies mokslo lygį: teikiamame sąraše pirmauja Bermudai ir Panama, o tarp joms nusileidžiančių Šveicarijos ir JAV įsiterpia Gambija, 12-as sąraše – Gabonas. Kita vertus, dauguma šio sąrašo šalių ir yra pirmaujančios moksle valstybės.

Labai svarbi yra Scopus duomenų bazė. Tenka apgailestauti, kad ji Lietuvos mokslininkams kol kas neprieinama, nes nerasta lėšų jai prenumeruoti. Prieigą prie šios bazės kai kurie Lietuvos mokslininkai gauna tada, kai jie recenzuoja Elsevier žurnalams pateiktus rankraščius. Tačiau atvirame mokslinių publikacijų, institucijų ir šalių reitingavimo tinklalapyje Scimago Journal & Country Rank (http://www.scimagojr.com/) skelbiami įvairūs rodikliai, pagrįsti Scopus duomenų bazėje teikiamomis publikacijomis. Kaip skelbiama šiame tinklalapyje, visi teikiami rodikliai gali būti naudojami bet kokiai analizei. Šioje duomenų bazėje Lietuvai (kuri yra 58-oji tarp 233 pasaulio šalių) atstovauja 24 Lietuvoje leidžiami mokslo žurnalai. 2 pav. pateikti Baltijos šalių inžinerijos mokslų srities publikacijų Scopus duomenų bazėje skaičiai 1996–2008 m. Kaip matyti, be publikacijų skaičiaus, galima nagrinėti ir kitus rodiklius (citavimą, vidutinį citavimą ir kt.).



































2 pav. Lietuvos, Latvijos, Estijos mokslininkų inžinerijos mokslų srities publikacijų Scopus duomenų bazėje skaičius. Šaltinis: SJR – SCImago Journal & Country Rank.Retrieved January 06, 2010, from http://www.scimagojr.com

Lietuvoje jau gerai žinomas laisvai prieinamas pasaulio universitetų vertinimo žiniatinklis Webometrics (http://www.webometrics.info), parengtas Cybermetrics Lab, Ispanijoje. The Cybermetrics Lab, naudodama kiekybinius tyrimo metodus, sukūrė rodiklius ir pritaikė juos mokslinei veiklai vertinti. Šie rodikliai, kaip teigia jų kūrėjai, naudingi kaip tradicinio vertinimo priedas, nes jie grindžiami naudojimu (usage). 3 pav. pateikiami Lietuvos spaudoje jau skelbti rodikliai, pagal kuriuos vertinti Lietuvos universitetai (2009 m. liepos mėn. duomenimis).
Išsamesnę informaciją apie Webometrics tinklalapyje teikiamus rodiklius galima rasti adresu http://www.webometrics.info/methodology.html



























































3 pav. Mokslinės veiklos vertinimo rodikliai ir Lietuvos universitetų išsidėstymas

Be jau minėtų ir įsitvirtinusių mokslo vertinimo metodikų, pasaulyje vykdoma daug projektų, susijusių su mokslo publikacijų vertinimu. Norėtume paminėti dar vieną pasaulyje jau žinomą projektą MESUR (Metrics from Scholarly Usage of Resources), kurio tikslas – sujungti abiejų kriterijų – citavimo ir naudojimo – rodiklius. Vienas šio projekto rezultatų – mokslų tinklas – parodytas 4 pav. Apskritimai šiame tinkle – konkretūs žurnalai, juos jungiančios linijos nurodo tarpusavio ryšius, spalvos atitinka tam tikras mokslo sritis. MESUR projektą vykdo Los Alamos nacionalinė laboratorija (Los Alamos National Laboratory), projekto vadovas – Johan Bollen, projektas aprėpia 2006–2008 m. publikacijas. Šias publikacijas pateikė šeši reikšmingiausi leidėjai, keturių didžiausių institucijų konsorciumai ir keturios reikšmingiausios duomenų bazės. Daugiau informacijos apie projektą galima rasti atvirame tinklalapyje http://www.mesur.org/MESUR.html.
MESUR spalvoti grafikai ir rodikliai pateikiami tinklalapyje http://african.lanl.gov/mesur/service.














































4 pav. Mokslo tinklas. Šaltinis: Johan Bollen, Herbert Van de Sompel, Aric Hagberg,Luis Bettencourt, Ryan Chute, Marko A. Rodriguez, Lyudmila Balakireva. Clickstream data yields high-resolution maps of science. Clickstream data yields high-resolution maps of science. PLoS One, February 2009. Featured in Butler, D. Nature News, 9 March; 2009. doi:10.1038/458135a

Visus, susidomėjusius mokslo žurnalų vertinimu ir jų leidyba, kviečiame į renginį „Mokslo žurnalų leidyba Lietuvoje: dabartis ir perspektyvos“, kuris vyks Vilniaus knygų mugėje 2010 m. vasario 19 d. 13.00 val. Lietuvos parodų centre „Litexpo“, 5.2 konferencijų salėje.

Prof. Raimundas Kirvaitis,
VGTU mokslo prorektorius,
prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas,
VGTU pirmasis prorektorius,
Eleonora Dagienė,
leidyklos „Technika“ direktorė