Tai reiškia, kad transporto sistemai keliami vis didesni efektyvumo, operatyvumo ir lankstumo reikalavimai aptarnaujant rinkas tiek siaurame, tiek plačiame regioniniame areale. Be to, globalizacijos sąlygomis gyvybiškai svarbu tampa plėtoti ir gilinti horizontalų (regioninį) bendradarbiavimą tarp valstybių, net priklausančių skirtingoms ekonominėms erdvėms – sistemingai šalinant procedūrines kliūtis bendradarbiavimui tarp sienų, stiprinant politinį valstybių dialogą ir harmonizuojant strateginius tikslus. Būtent novatoriškos bendradarbiavimo formos tarp skirtingų transporto rūšių, verslo struktūrų, mokslo ir politinių institucijų sukuria pačią pridėtinę vertę inicijuojant ir plėtojant tarptautinius intermodalinius transporto koridorius. Tokio tipo bendradarbiavimo forumai leidžia ne tik aktualizuoti probleminius transporto sektoriaus aspektus, bet ir padeda suformuoti konkrečias šių problemų sprendimo priemones ir nacionaliniu, ir regioniniu lygiu.
Reformuojant pačią transporto sistemos organizavimo koncepciją, Lietuva tapo viena iš iniciatorių, nes čia kilo idėja sukurti tokią inovatyvią bendradarbiavimo transporto sektoriuje struktūrą. 2007 m. VGTU iniciatyva buvo įsteigta Lietuvos intermodalinio transporto platforma (LITTP), kurios nariais tapo Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos bei Klaipėdos universitetai, Susisiekimo ministerija, Lietuvos vežėjų keliais asociacija LINAVA, Lietuvos ekspeditorių asociacija LINEKA, AB „Lietuvos geležinkeliai“, VšĮ „Strateginių studijų centras“, VšĮ NOVA, Šiaulių miesto savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybė, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija. Naująją platformą administruoti patikėta VGTU Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centrui. Svarbiausia platformos užduotis ir vizija – stiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje prekybos ir transportavimo rinkoje Baltijos jūros regione, formuoti nacionalinę transporto plėtros strategiją, vykdyti tyrimus ir projektus, kurių rezultatai galėtų būti panaudoti konkrečiose transporto sektoriaus kryptyse, bei stiprinti bendradarbiavimą tarp skirtingų transporto rūšių asociacijų ir įmonių.
LITTP netrukus sulaukė ir tarptautinio dėmesio. 2007 m. kovo viduryje Antverpene (Belgija) VGTU Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centras kaip Lietuvos intermodalinio transporto technologinę platformą administruojanti institucija vienbalsiai buvo priimtas į Europos intermodalinio transporto asociaciją (EIA), kuri ypač palankiai įvertino pačią LITTP kaip inovatyvios bendradarbiavimo struktūros koncepciją, o 2008 m. kaip inovacinę transporto struktūrą parėmė Europos Komisija CIPROC projekto rėmuose.
LITTP vaidmuo tarptautinėje arenoje ypač išryškėjo praėjusių metų gruodžio viduryje, kuomet Lietuvos Intermodalinių dienų 2009 m. renginio rėmuose vyko LITTP forumas, skirtas konkretiems intermodalinio transporto plėtotės Baltijos jūros regione veiksmams aptarti. Forumo metu ypač didelis dėmesys buvo sutelktas Rytų–Vakarų žaliojo transporto koridoriaus (EWTC) plėtrai, kuris perspektyvoje turėtų tapti svarbia grandimi globalioje transporto logistikos grandinėje aptarnaujant Rytų–Vakarų prekybos srautus, maksimaliai panaudojant atskirų transporto rūšių privalumus ir efektyvią jų sąveiką.
Europos Komisijos pristatytoje ES Baltijos jūros strategijoje EWTC projektas traktuojamas kaip pavyzdinis (angl. Flagship) žaliojo transporto koridoriaus projektas. Pavykus jį sėkmingai realizuoti, projektas galėtų tarnauti kaip gerosios praktikos taikymo transporto sektoriuje pavyzdys, mat šiuo metu nėra suformuotos globalios ir vieningos žaliojo transporto koridoriaus koncepcijos. Todėl pagrindinė EWTC užduotis – tapti pilotine erdve inovacijoms, naujoms technologijoms, verslo modelių, transporto vadybos sistemų ir naujoviškų logistikos schemų praktiniam taikymui. Atsižvelgiant į globalios rinkos poreikius, šis transporto koridorius turėtų ženkliai prisidėti prie prekybos srautų tarp Europos ir Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano, Artimųjų Rytų ir Kinijos suaktyvinimo.
Minėto renginio metu gruodžio 16 d. buvo pasiektas simbolinis susitarimas dėl EWTC tolimesnės plėtros ir realizavimo – pasirašyta „Rytų–Vakarų“ transporto koridoriaus asociacijos iniciatyvinės grupės steigimo deklaracija, kuri iki 2010 m. birželio mėn. pabaigos turi tapti pagrindu EWTC asociacijos įsteigimui. Neabejotinai tai svarbus žingsnis siekiant subalansuoti Baltijos jūros regiono transporto sistemos plėtrą bei sustiprinti Lietuvos, kaip proveržio šalies transporto sektoriuje, vaidmenį, taip pat efektyviai įsikomponuoti į globalias Europa–Azija transporto pasiskirstymo grandines.
Globali Rytų–Vakarų transporto koridoriaus perspektyva
Formuojama asociacija numato aktyvinti transporto, logistikos kompanijų, intermodalinių terminalų operatorių, krovinių siuntėjų ir gavėjų, valdžios struktūrų, mokslo ir tyrimo institucijų bendradarbiavimą, skatinti politinį ir ekonominį dialogą tiek tarp valstybių, priklausančių koridoriui, tiek tarp EWTC partnerių ir konkrečių pasaulio regionų, stiprinti EWTC konkurencingumą, patikimumą, siekti svarbiausių bendrų projekto dalyvių veiklos ir paslaugų standartų bei indikatorių atitikimo, procedūrų ir dokumentacijos supaprastinimo, harmoningai plėtoti skirtingų transporto rūšių infrastruktūrą ir technologijas bei jų tarpusavio sąveiką (intermodalumą), atstovauti asocijuotiems EWTC partneriams Europos Komisijoje, tarptautinėse transporto organizacijose.
EWTC asociacijos steigimo iniciatyvinės grupės deklaraciją pasirašė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, Lietuvos vežėjų automobilių keliais asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius, DFDS Lisco padalinio Lietuvoje vadovas Kęstutis Kravcovas, Lietuvos krovinių vežėjų asociacijos prezidentas Vytautas Levickas, Lietuvos Intermodalinio transporto technologinės platformos vicepirmininkas Algirdas Šakalys, Europos intermodalinio transporto asociacijos generalinis sekretorius Klausas Ebelingas,EWTC II projekto koordinatorius Magnus von Šenkas (Schenck) (Švedija), Karlshamno uosto direktorius strategijai Andersas Wibergas (Švedija), AB PLASKE viceprezidentas Ivanas Liptuga (Ukraina) ir Glubokoje regiono atstovas Michaelis Orechovas (Baltarusija).
Tuoj pat po renginio pilnaverčiu iniciatyvinės grupės nariu tapti panoro Europos–Azijos kontinentinio sausumos tilto logistikos asociacijos taryba (Kinija), kuriai atstovauja prof. Wangas Pengas. Ši taryba vienija Sindziango, Činghai, Gansu, Šansi, Henano, Šandongo, Dziangsu ir kitų Kinijos provincijų logistikos asociacijas. Kinijos akademinio profilio logistikos ekspertų įsitraukimas į EWTC asociacijos iniciatyvinę veiklą ypač reikšmingas VGTU, kadangi VGTU suinteresuota stiprinti akademinius ryšius su COSCO grupės mokslo ir tyrimų centru pagal 2009 m. pasirašytą bendradarbiavimo sutartį. Kartu pradėtas dialogas su Pekino technologijos ir verslo universiteto dekanu , Kinijos logistikos asociacijos viceprezidentu prof. He Mingke dėl bendradarbiavimo tiek formuojant EWTC asociaciją, tiek bendradarbiaujant mokslinių tyrimų srityje, tiek rengiant bendras paraiškas ES finansuojamiems projektams.
EWTC asociacijos steigimo idėja jau buvo pristatyta įvairiuose tarptautiniuose renginiuose: 2010 m. sausio 29 d. Azija–Europa logistikos konferencijoje Almatoje, Kazachstane, kovo 11 d. surengtame verslo seminare Malmėje (Švedija), skirtame logistikos galimybėms tarp Švedijos ir Lietuvos aptarti, tomis pačiomis dienomis Ukrainos transporto ministerijoje, o kovo 18 d. EWTC II projekto priežiūros komiteto posėdyje Malmėje. Ypatingo dėmesio EWTC asociacijos idėja susilaukė Lietuvos Vyriausybės delegacijos ir verslo struktūrų vizito, vykusio kovo 29–30 d. Pekine (Kinija), metu. Jau kitą savaitę po minėto vizito iš Kinijos transporto asociacijų gavome pirmus pranešimus apie jų apsisprendimą dalyvauti EWTC asociacijos steigiamojoje konferencijoje, kuri rengiama Vilniuje birželio 29–30 d.
Baigiant norime pastebėti, kad dabartinis laikotarpis LITTP partneriams yra labai svarbus rengiantis baigiamajam asociacijos steigimo etapui – Vilniuje planuojamai konferencijai. Tikime, kad mūsų pastangos atsipirks su kaupu suformavus unikalią globalaus transporto koridoriaus Europa–Azija (per pietinę Baltijos jūros dalį) plėtros koordinavimo struktūrą.
Dr.
Algirdas Šakalys
J. m. d.
Teodora Gaidytė