 Pokalbis su UAB „Arvi“ ir ko generaliniu direktoriumi dr. Edvardu Makeliu
Gana plačiai sklando nuomonė, esą mūsų tautiečiai stokoja verslumo.
Parodę didelius sugebėjimus statybų, mokslo, meno, sporto ir kitose
srityse, atseit, tebesame vidutiniokai komercijos reikaluose. Tačiau
mūsų krašte gausu pavyzdžių, kurie rodo verslo žmonių įžvalgumą,
darbštumą, mokėjimą vertinti įvykius pasaulio rinkos mastu. Atkaklumas,
kasdieniai ieškojimai bei pastangos atneša ir neeilinius rezultatus.
Apibendrinant galima teigti, jog daroma viskas, ką teikia laikotarpio
reikalavimai ir leidžia rinkos galimybės.
UAB „Arvi“ ir ko generalinis direktorius dr. Edvardas Makelis
papasakojo apie įmonių grupės aštuoniolikos metų darbo sukaktį, kurią
gausus kolektyvas paminėjo spalio mėnesio pirmomis dienomis.
Tai – savininkų ir įmonėje dirbančių specialistų nuopelnas, kad „Arvi“ – įmonių grupė, pradėjusi veiklą 1993 m., yra viena didžiausių agroverslo bendrovių Lietuvoje.
– Čia paminėta oficiali veiklos pradžia, – sako generalinis direktorius. – Tačiau iš tikrųjų pirmieji žingsniai sutampa su pradiniu Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu.
Veik prieš porą dešimtmečių trys jauni verslininkai bendraminčiai Vidmantas Kučinskas, Juozas Urbaitis ir Ramūnas Malinauskas ėmėsi kurti savo verslą. Sudėję draugėn kuklią patirtį bei didelį ryžtą, jie nesiėmė fantastiškų projektų, tačiau pasiūlė rinkai prekes ir paslaugas, kurios tuo metu buvo naudingiausios ir reikalingiausios vartotojui. Lengvosios pramonės produkcijos gamyba ir prekyba, statybinių medžiagų importas ir prekyba, daug kitų veiklos sričių, – tokie buvo pirmieji žingsniai.
Įgyvendinus įmonių grupės plėtros planą. „Arvi“ steigėjai vadovaujančius vaidmenis pasiskirstė taip: Vidmantas Kučinskas, pagrindinis akcininkas, įmonių grupės valdybos pirmininkas – prezidentas, vadovauja grupės plėtros projektams. Ramūnas Malinauskas yra atsakingas už įmonės finansus ir rinkodarą, o Juozas Urbaitis vadovauja gamyklose vykdomiems gamybos procesams. 1989 metai, priimtas Valstiečių ūkio įstatymas ženklino Lietuvos ūkininkijos atkūrimo pradžią. Apie 1994–1999 metus, atsigaunant ūkiams, labai padidėjo trąšų paklausa. Būsimuosius teigiamus pokyčius ir tolimesnes žemės ūkio augimo perspektyvas „Arvi“ steigėjai numatė iš anksto, todėl vieni pirmųjų Lietuvoje pasiūlė žemdirbiams efektyvias trąšas ir racionalų jų naudojimo būdą. Vietoj naudotų azoto, fosforo, kalio trąšų, pasiūlytos kompleksinės trąšos, kuomet augalas visus čia minėtus papildomus elementus gauna iš karto.
Kiekvienai auginamai javų kultūrai bei kiekvienam skirtingam dirvožemiui sukurtos ir sukomponuotos trąšos, tinkamai ir laiku jas panaudojus, užtikrina didžiausią pasėlių derlingumą. Neatsitiktinai Marijampolėje pagamintos granuliuotos trąšos turi bendrą pavadinimą DERLIUS.
– Kai kurie mažiau informuoti žmonės mūsų įmonių grupės vardą pirmiausia sieja su kalakutais ar moterų aukščiausios lygos krepšinio komanda, turinčia tą patį „Arvi“ pavadinimą. – tęsia dr. E. Makelis. – Taip, tikra tiesa, kalakutienos gamyba užima pakankamai svarbią vietą „Arvi“ veikloje. Tačiau mūsų veikla yra labai įvairi, o svarbiausią vietą užima trąšų gamyba, vis naujų gamybos pajėgumų didinimas, atsiliepiant į rinkos poreikius.
Pateiksime toli gražu nepilną įmonių sąrašą, pridėdami tik būtiniausias veiklos charakteristikas. Net ir ne ekonomistui, ne verslininkui taps aišku, kiek darbštumo, įžvalgumo, energijos, kiek savo protu ir rankomis uždirbtų milijonų įmonės steigėjams teko pakloti, idant per du nepilnus veiklos dešimtmečius būtų sukurtas toksai gamybos milžinas.
„Arvi fertis“ – aukščiausios kokybės bei itin vertingų granuliuotų trąšų gamykla Marijampolėje, kasmet išleidžianti apie 140 tūkst. tonų produkcijos. Analogiška įmonė „Arvi NPK“, kasmet gaminanti apie 250 tūkst. tonų trąšų, veikia Černiachovske (Kaliningrado sritis). O štai Serbijoje veikianti įmonė „HIP – Azotara d. o. o.“ gamina apie 1 mln. tonų produkcijos, kuri eksportuojama į Slovėniją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Makedoniją, Graikiją, Italiją, Vokietiją bei parduodama vietinėje rinkoje, Ukrainoje veikianti įmonė UKRAGRO NPK taipogi gamina trąšas ir jomis prekiauja sparčiai augančioje vietinėje rinkoje. Rumunijoje esanti „Arvi AGRO S. R. L.“ – prekybos trąšomis įmonė. Tokio pat prekybinio pobūdžio įmonės veikia Kroatijoje ir Kipre.
Plačiai žinomas fabrikas „Arvi cukrus“ pradėjo dirbti dar 1931 m., tačiau modernizuotas pagal mūsų dienų reikalavimus. O štai UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ „Arvi“ įmonių grupės nare tapo vos prieš penkerius metus. 2003 m. „Arvi“, Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus konkursą, privatizavo ir pradėjo modernizuoti šią įmonę. Kadangi aplinkos apsauga – svarbus veiklos principas, UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ siekia užtikrinti, kad visose mūsų krašto mėsos perdirbimo įmonėse būtų laikomasi ES reikalavimų tvarkant jų gamybos šalutinius gyvūninius produktus. Žaliava perdirbimui atgabenama iš visų rajonų. Šalutiniai gyvūniniai produktai perdirbami į mėsos kaulų miltus bei techninius riebalus.
Kai buvo įsitikinta, kaip reikalinga tokio pobūdžio įmonė mūsų dabartinėje ūkio sistemoje, tokia pat šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonė, tiesa, kiek mažesnio pajėgumo, pradeda veikti kaimyninėje Latvijoje. Pastarosios šeimininkas – taipogi „Arvi“ įmonių grupė.
– Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad, sakysime, šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonės negali turėti nieko bendro su „Arvi fertis“, gaminančia trąšas ir jomis prekiaujančia, – sako dr. E. Makelis. – Tačiau tai būtų klaidinga nuomonė. Tiesa, ne tik minėtosios, bet ir kitos „Arvi“ grupės įmonės viena kitai nepavaldžios, kiekviena veikia savarankiškai. Tačiau visas jungia mūsų įmonių grupėje sukurta logiška verslų seka. Trąšos žemdirbiui padeda išauginti gausų derlių. Pašarai tarnauja gyvulininkystės plėtrai.
Toliau – maisto perdirbimo pramonė, šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas ir vertingos naujos produkcijos – riebalų – gavimas bei jų pritaikymas biodyzelino gamybai.
Čia trumpai apibūdinau techninę reikalo pusę. Tačiau yra ir kiti, ne mažiau svarbūs giluminiai dalykai. Skirtinga veikla užsiimančias “Arvi“ grupės įmones vienija bendra verslo linija, kurios centrinė ašis – klientas, jo pageidavimai ir poreikiai. Apsilankykite, pavyzdžiui, vien tik „Arvi fertis“ įmonėje ir įsitikinsite, jog tūkstančiai tonų trąšų gaminama, skirstoma ir panaudojama beveik vaistinės tikslumu, Kiekvienam regionui, kiekvienam dirvožemiui, kiekvienai žemdirbystės kultūrai – vis savas receptas. „Arvi“ sėkmės garantas – mokėjimas numatyti kliento poreikius ir pasiūlyti visapusišką paslaugų kompleksą. Platus paslaugų spektras – nuo gamybos iki produkcijos pristatymo klientui – yra pagrindinis veiksnys, lemiantis „Arvi“ grupės įmonių plėtrą ir tobulėjimą bei vietą tarp pažangiausių ne tik mūsų krašto, bet ir Europos įmonių.
„Arvi“ 2003 m. gavo Kokybės valdymo sistemos sertifikatą ISO 9001:2000. Įmonei suteiktas Aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikatas ISO 14001 užtikrina, kad visa įmonių grupės veikla yra saugi žmonėms ir tausoja aplinką.
Mūsų pokalbis su dr. E. Makeliu vyksta „Arvi“ grupės valdymo įmonės centriniame biure. Įsteigti atskirą valdymo įmonę savininkai nusprendė iškart, kai buvo įgyvendinti principingi plėtros planai. Valdymo įmonės pagrindiniai uždaviniai – centralizuotai rūpintis ir koordinuoti įmonių finansinius, teisės, audito, IT, reklamos ir viešųjų ryšių klausimais.
– Nors įmonės viena kitai nėra pavaldžios, tačiau savo veikla, išleidžiama produkcija ar teikiamomis paslaugomis viena kitą remia, papildo, – tęsia generalinis direktorius. – Galioja bendras planavimas. Prireikus teikiama tarpusavio finansinė parama, ypač reikšmingiems projektams įgyvendinti. Nuolat keičiamasi informacija, naujais sumanymais, idėjomis. Bendras planavimas, informacijos valdymas ir jos analizė, strateginių uždavinių numatymas yra mūsų neįkainojamas turtas.
– Centre nuolat gaunamos žinios iš pačių tolimiausių įmonių. Visi keliai veda į Sūduvos agroverslo sostinę, – sako vadovas. – Tačiau tokio pobūdžio įmonėje netenka nuolatos budėti prie pulto tarsi atominėje elektrinėje. Verslas bręsta iš lėto. Jam nepriimtini staigūs posūkiai ar finansinės griūtys, būdingos dabartinių dienų pasauliui. Teisingai pasirinktos strateginės kryptys ir daugelio žmonių kasdienės pastangos numatytiems tikslams įgyvendinti – štai kas nulemia sėkmę.
Iš įmonių gaunamos operatyvios žinios yra kasdieninės veiklos vertinimo rodikliai. Informacinių technologijų pagrindu kuriama verslo analizavimo sistema. Bet kuriuo momentu galime pasakyti apie esamą padėtį atskirose įmonėse ir visoje įmonių grupėje.Pakanka peržvelgti bent kelis svarbiausius skaičius, ir iš jų nesunku spręsti, kokia padėtis kiekvienoje atskiroje įmonėje. „Arvi“ valdybai ir valdymo grupės darbui labai svarbu kasdien žinoti, kaip klostosi gamybos reikalai. Turime konkrečias užduotis mėnesiui, ketvirčiui, pusmečiui ir dar ilgesniam laikotarpiui. Registruojami tarpiniai rezultatai, kurie yra tų didžiųjų tikslų dalis. Tačiau visų svarbiausia – matyti, kuo toliau į priekį, prognozuoti galimus rinkos pokyčius.
Prisiminiau vieno garsaus verslo valdymo specialisto pasakymą apie tai, jog skęstame informacijos jūroje, tačiau kartais trūksta informacijos priimti konkretiems sprendimams.
– Ar jums taip neatsitinka?
– Svarbiausių strateginių krypčių žinojimas apsaugos nuo atsitiktinumų. Įmonių grupės valdyba nuolatinį dėmesį skiria strateginiam planavimui. Priimant svarbius sprendimus renkama, analizuojama ir panaudojama atitinkama informacija. Pavyzdžiui, įsigyjant įmonę ar pradedant veiklą užsienio šalyje, sprendimas nepriimamas aklai, paskubomis. Kruopščiai tiriama rinka, verslo sąlygos, mokesčių politika ir daugelis kitų aplinkybių. Tik po to valdyba sprendžia, ar tikslinga dirbti vienoje ar kitoje valstybėje.
Na, o įgyvendinant priimtą sprendimą, dirba dešimtys mūsų žmonių – labai kvalifikuotų savo srities specialistų. Organizuotas geras komandinis darbas – dar viena svarbių mūsų įvairiapusiško verslo sąlygų.
– O kokios aktualiausios mūsų dienų problemos?
– Pateiksiu faktų ir skaičių, kurie liudija apie „Arvi“ įmonių grupės turimą nemenką įdirbį įsisavinant alternatyvius energetikos šaltinius. Tačiau pirmiausia verta keliais žodžiais apibūdinti pasaulines energetikos problemas.
Šiame fone geriau suprasime mūsų krašto situaciją, kuri tikrai nėra tokia beviltiška, kaip kartais norima ją pavaizduoti. Prognozuojama, jog visiškai netolimoje ateityje, t. y. apie 2012 metus, gamtinių energetikos resursų (naftos, dujų ir kt.) išgavimas ir gamyba susilygins su nuolat didėjančiais poreikiais. Vis daugiau kuro, kitų energetinių resursų reikės tokioms sparčiai besivystančioms šalims kaip Kinija, Indija, Malaizija, Brazilija. Pasaulis karštligiškai ieško alternatyvių energijos šaltinių, nors daugelis tų dalykų, kuriuos vadiname naujovėmis, seniai atrasti. Tiktai žmonija, turėdama prieinamus gamtinių turtų išteklius, per daug nesivargino ieškodama kitų sprendimų.
Dabar tokių sprendimų ieškoma ir gana sėkmingai surandama. Naftos produktus keičia augalinės kilmės biodyzelinas. Pavyzdžiui, Brazilija gamina E-85 markės benziną, kurio sudėtyje – 85% etanolio. Dėl to šalis linkusi uždrausti importuoti automobilius, kurių varikliams netinka šios markės degalai.
– Grįžkime į Lietuvą. Mus dažnai kaltina nerangumu įsisavinant alternatyvius energijos šaltinius. Ar, jūsų nuomone, tie priekaištai teisingi?
– Nėra vienareikšmio atsakymo. Mūsų krašte mokslo žmonių ir gamybininkų bendromis pastangomis nemažai nuveikta. Tačiau stinga vieno kokybiško šuolio, kuomet asmenys ar žinybos, dirbančios kol kas atskirai, suvienytų pastangas ir pagaliau praregėtų, jog turime galimybę patys didžia dalimi išspręsti visas savo energetikos problemas iš esamų bio ir kitų resursų. Bendraudamas su mokslo žmonėmis ir gamybininkais, lankydamasis įvairiose mūsų krašto įmonėse, bendrovėse, matau dideles pastangas kurti techniką ir technologijas, kurių prireiks visiškai netolimoje ateityje. Ją sąlyginai galima pavadinti alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo era. Pavyzdžiui, jauni Panevėžio verslininkai įsisavino biodujų rezervuarų gamybą. Reikia daug ir įvairios šiuolaikinės įrangos, kuri perdirbtų biologinės kilmės atliekas, paversdama jas energijos šaltiniu. Būtent pačių įvairiausių atliekų, augalinės kilmės žaliavų panaudojimas turi vystytis ir neišvengiamai vystysis kaip labai svarbi ūkio šaka. Taip pakartotume pažangiausių šalių (Olandijos, Izraelio ir kt.) sėkmę, kai agroverslas užtikrina darbą ir gerą atlyginimą visiems: nuo ūkininko iki technikos gamintojo, transportuotojo, prekybininko ir vartotojo.
– Lietuva per maža valstybė, todėl negali pasauliui diktuoti technikos madų, – sako dr. Edvardas Makelis. – Mes negaminame automobilių variklių, tačiau, kaip ir Brazilija, turime visas galimybes pasigaminti tiek etanolio, kuris padėtų mums išspręsti visas brangstančio kuro problemas.
Savo teiginiui pagrįsti generalinis direktorius pateikia faktų ir skaičių, ką šioje srityje jau nuveikė ir dar ketina nuveikti vien tik „Arvi“ įmonių grupės darbuotojai. 2007 m. pradžioje Marijampolėje pradėtas gaminti biodyzelinas iš rapsų aliejaus. Modernioje rapsų pirminio perdirbimo gamykloje žaliavų perdirbimas organizuojamas pagal naujausius šio sektoriaus pasiekimus, Bendras metinis šių biodegalų gamybos pajėgumas – iki 12 tūkst. tonų.
– Iš vienos pusės Lietuvoje gyvename kaip Dievo ausyje, – sako generalinis direktorius. – Turime apie 12 mln. tonų per metus vien tik augalinės kilmės atliekų.
Vadovas teigia, jog, nekalbant apie daugelį kitų atsinaujinančių energijos šaltinių, vien tik panaudojus augalinės klimės atliekas, galima išspręsti nemažai energetinių klausimų.
Čia paminėti tik atskiri fragmentai, kurie akcentuoja aktualiausią mūsų dienų klausimą – energetikos problemą.
– Nereikėtų vaikytis gigantiškų projektų, – sako generalinis direktorius. – Užuot skrajojus padebesiais, turėtume ūkininko žvilgsniu pamatyti ir įvertinti, kas voliojasi po kojomis. Sekdami Skandinavijos šalių pavyzdžiu, turėtume nuo šiol kuo didžiausią ir nuolatinį dėmesį skirti įvairiausių atsinaujinančių energijos šaltinių paieškai, atitinkamos įrangos gamybai ir panaudojimui. Tai suteiktų galimybę dideliam skaičiui gyventojų ir įmonių spręsti šiluma ir energija apsirūpinimo klausimus. Laikas tvirtai susieti šiam tikslui skirtas technologijas į vieningą visumą. Veikdami šioje srityje, galėtume sėkmingai spręsti ne tik savo energetikos problemas, bet ir pasauliui parodyti, kaip tai daroma.
Praėjo laikai, kai kirvis ir šakės buvo svarbiausi įrankiai. Laikas sujungti protą, mokslą, pramonės ir žemės ūkio darbuotojų, gamybininkų pastangas ir nereikės aimanuoti dėl neaiškios rytdienos. Tik gaila prarasto laiko, į užsienį nutekančių protų, kuomet gigantiški projektai užgožia realius sprendimus.
Kalbėjosi Aloyzas Urbonas
|
