– Per trumpą laiką „BioNovus“ tapo savo gamybiniais pajėgumais ir teikiamomis paslaugomis ne tik didžiausia tokio profilio įmonė Lietuvoje, bet ir stabiliu, patikimu biokuro tiekėju įvairių grupių vartotojams, – pabrėžia UAB generalinis direktorius Vigantas Kraujalis. – Ryškius, gerus pokyčius visose gamybinės ir komercinės veiklos srityse pajutome jau pirmaisiais po susijungimo metais. Palengvėjo ir pagerėjo įmonės valdymas, atsirado didesnės galimybės plėsti ir modernizuoti gamybos bazę, atnaujinti technologijas, apsirūpinti našesne technika. Didindami investicijas pasinaudojome ES struktūrinių fondų finansine parama.
– Beveik dvigubai padidėjus gamybos pajėgumams, ženkliai šoktelėjo į viršų ir produkcijos realizavimas. 2006 m. „BioNovus“ grupė jos realizavo už 29,3 mln. Lt, o dabar jau peržengta 70 mln. Lt riba. Šiluma, pagaminta iš biokuro, bendrame centralizuotai tiekiamos šilumos balanse prieš trejetą metų sudarė 14%, dabar jau viršijome 17% lygį. Čia Lietuva palyginti su kitomis Europos šalimis užima gana aukštą vietą.
Kaip pasakoja bendrovės generalinis direktorius, šiuo metu „BioNovus“ šalies miestuose ir miesteliuose biokuru aprūpina apie trisdešimt katilinių, tarp kurių galingiausia ne tik Lietuvoje, bet ir visame Rytų ir Centrinės Europos regione – 60 MW „Vilniaus energijos“ kogeneracinė elektrinė Vilniuje.
Deja, sako V. Kraujalis, gamybininkams tenka apgailestauti, kad katilinių, kūrenančių mūsų paruoštą biokurą, tinklas Lietuvoje kol kas nedidelis. O pastaruoju metu jų statyba apskritai sustojo. Visa „BioNovus“ veiklos plėtra priklauso nuo tokių katilinių skaičiaus, jų galios. Kuo daugiau katilinių, tuo ritmingiau galima dirbti pateikiant daugiau vertingo kuro. Dabartinėmis sąlygomis biokuro gamybos didinimas netenka savo prasmės. Gaminti sandėliavimui ar kaupti rezervą seniai jau nenaudinga.
– Biokuras šiek tiek stabilizuoja šilumos kainų augimą. Be to, šis kuras yra ir švariausias, ir pigiausias, jo nereikia iš kažkur įsivežti, – samprotauja pašnekovas. – Sudarydami galimybę plačiai naudoti biokurą, dar labiau įtvirtiname energetinį ir ekonominį valstybės savarankiškumą. Į tuos prioritetus bendrovė ir orientuojasi įvertindama vietinių atsinaujinančių energijos išteklių potencialą, dideles jų panaudojimo galimybes, kuria naujus projektus.
Lietuvos žmonės ne visada susimąsto, kad savo krašte turime labai senas biokuro naudojimo tradicijas. Ne tik kaimuose, bet ir miestuose krosnys būdavo kūrenamos žagarais, medžių žievėmis, eglišakiais, skiedromis, pjuvenomis, pušų ir eglių kankorėžiais. Tos tradicijos šiandien atgaivinamos biokuro pavidalu, panaudojant mokslą ir naujausias technologijas. Itin didelis biokuro pranašumas – jo ekologiškumas. Naudojant vietinį kurą, mažinamas degimo metu susidarančių teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Miško kirtimo atliekos – pagrindinė žaliava
Pagal profesiją V. Kraujalis yra miškininkas. Todėl jam pakankamai gerai žinomi visi miškininkystės reikalai: miško kirtimas ir retinimas, racionalus medienos panaudojimas kurui, pramonėje ir t. t.
– Miško kirtimo ir valymo atliekos – šiuo metu pagrindinė biokuro gamybos žaliava, viena perspektyviausių šios rūšies kuro gamybos sričių, – sako „BioNovus“ generalinis direktorius. – Kasmet Lietuvoje paruošiama apie 6,5 mln. m3 medienos, o kirtavietėse susikaupia 2 mln. m3 įvairių kirtimo atliekų. Vien tik mūsų įmonė biokuro gamybai sunaudoja 500 tūkst. kietmetrių miško atliekų. Pastaruoju metu Lietuvoje merdint lentpjūvėms, medienos perdirbimo verslui, miškas išlieka svarbiausiu žaliavos šaltiniu biokuro plėtrai. Nuvažiavus į bet kurią lentpjūvę, jau negalima gauti pirkti nei pjuvenų, nei skiedrų, nei žievių ir perdirbti jas į biokurą.
– Lietuvoje šiuo metu jau priskaičiuojama daugiau kaip 200 biokurą galinčių kūrenti katilinių, kurių bendra galia sudaro 500 MW. Vienos didžiausių „BioNovus“ produkcijos vartotojų – Vilniaus kogeneracinės elektrinės – kuro balanse kasmet apie 20% biokuro, pagaminto iš miško atliekų. Tai jau nemažai. O šiemet jis jau turėtų sudaryti 22–23%.
– Nors pastaraisiais metais šalyje panaudojama vis daugiau miško kirtimo atliekų, palyginti nedaug išvežama į užsienį, tačiau šios žaliavos panaudojimas biokuro gamybai bendrovės netenkina, – tvirtina V. Kraujalis. – Kol kas neefektyviai atliekos surenkamos, sukraunamos įvairiose miško aikštelėse, presuojamos ir smulkinamos. Kartu su urėdijų miškininkais, miško kirtėjais stengiamės tobulinti paruošimo technologijas, taikyti saugius efektyvius metodus, leidžiančius kokybiškiau ir sparčiau dirbti mažinant sąnaudas.
– Daug ko mokomės iš kaimynų latvių, kurie taikydami Skandinavijos šalių miško kirtimo atliekų patirtį, yra daug daugiau pažengę surenkant, paimant iš kirtaviečių, saugojant ir transportuojant. Beje, Latvija, turėdama daug miškų, nemaža medienos perdirbimo įmonių, beveik neturi biokurui pritaikytų katilinių. Jie savo biokurą eksportuoja į Švediją, Suomiją. Mūsų šalyje jis pilnutinai suvartojamas vidaus rinkoje.
– Esame įsigiję našius ir patogius atliekų presavimo ir smulkinimo agregatus, atliekų, šakų rulonavimo mašiną, kitą reikalingiausią techniką, spartinančią ir lengvinančią žmonių darbą. Po mūsų visos miško kirtavietės lieka švarios, tvarkingos.
Dar viena biokuro rūšis – medienos granulės, skirtos buitinių katilų kūrenimui individualiuose namuose ir nedideliuose įvairios paskirties pastatuose. „BioNovus“ pirkėjams taip pat siūlo trijų modelių automatizuotus centrinio šildymo katilus, tinkančius tiek radiatoriams, tiek grindims šildyti. Katilai turi elektroninį valdymo bloką, kuris leidžia kontroliuoti oro temperatūrą atskirose patalpose.
– Tai tik naujo verslo pradžia, tad apie kokius nors konkrečius rezultatus dar ankstoka kalbėti, – pastebi V. Kraujalis. – Tačiau aišku viena – kad medienos granulės šiuo metu yra vienas pigiausių ir patogiausių naudoti kuro rūšių privataus sektoriaus rinkoje. 1 kWh šilumos energijos, pagaminamos naudojant medienos granules, kainuoja apie 11 centų ir beveik prilygsta pigiausio kuro – malkų – kainai. Šildymui naudojant gamtines dujas, už 1 kWh šilumos energijos tenka mokėti virš 14 centų, o naudojant elektros energiją – beveik 30 centų. Būtina pabrėžti, kad medienos granulių kaloringumas yra apie 1,7 karto didesnis nei ąžuolinių malkų. Kūrenančių šį kurą katilinių naudingumo koeficientas sudaro 90%, o naudojančių kietą kurą katilų – 80%.
V. Kraujalis įsitikinęs, kad „BioNovus“ pasiūlyta nauja paslauga prisidės prie lietuviško nebrangaus ir patogaus kuro populiarinimo mūsų šalyje. Biokuro ir ekologijos verslo bendrovė pirmoji Lietuvoje individualių namų savininkams pasiūlė ir visas granulių katilų priežiūros ir patikimas granulių tiekimo paslaugas.
Pirmieji gluosnynų kirtimai
UAB „BioNovus“ šiemet nupjovė pirmuosius energetinių gluosnių plantacijų Jonavos, Molėtų, Ukmergės rajonuose hektarus. Kaip pažymi bendrovės generalinis direktorius, tai buvo tarsi eksperimentiniai pjovimai. Konkretūs rezultatai dar nesusumuoti, bet tikimasi, kad jie turėtų būti neblogi. Pagal jų analizę ir mokslininkų išvadas bus nuspręsta, kokius gluosnius Lietuvoje vertingiausia deginti, kokią žemę pasirinkti jų auginimui, kokio dydžio plantacijos naudingiausios ir t. t.
– Tačiau ši gera reikalinga naujovė sunkiai skinasi kelią, – tęsia pašnekovas. – Ūkininkai labai atsargiai ir nenoriai imasi naujo verslo. Gluosnių augintojus kol kas galima suskaičiuoti ant pirštų. Nors, atrodytų, nenaudojamose Lietuvos žemėse auginti greitos apyvartos augalus būtų pelninga. Energetiniai gluosniai yra nelepūs ir auga labai greitai – jau po ketverių metų juos galima kirsti, smulkinti ir tiekti katilinėms kaip kurą.
– „BioNovus“ yra įkūrusi specialiai energetinių gluosnių augintojams skirtą agroservisą ir gluosnių augintojams pasirengusi teikti visą įveisimui bei priežiūrai reikalingą techniką. Bendrovė siūlo ilgalaikį bendradarbiavimą ir iki 15 ar daugiau metų įsipareigoja nuimti ir supirkti visus energetinius gluosnius.
UAB „BioNovus“ neužmiršta ir durpių. Bendrovės antrinė įmonė „Balaša“ eksploatuoja šalies rytuose esantį 500 ha durpyną, iš kurio per vieną sezoną galima surinkti iki 50 tūkst. tonų durpių. Su mediena sumaišytos durpės teigiamai veikia biokuro deginimo įrangos būklę, didina jo ilgaamžiškumą.
„Balaša“ taip pat gamina ir durpių granules. Šis produktas unikalus tuo, kad dėl specialios durpių rinkimo technologijos jų drėgnumas efektyviai sumažėja iki 15–25%. Durpes tampa lengviau granuliuoti išlaikant didelį kuro kaloringumą.
Kaip pažymi V. Kraujalis, kol kas absoliuti dauguma šalies biokuro katilinių pritaikytos deginti medienos atliekas. Reikia manyti, kad ateityje atsiras daugiau universalių biokuro katilinių arba katilinių, pritaikytų javų ir rapsų šiaudams kūrenti. Juk ūkiuose jų susikaupia šimtai tūkstančių tonų. Tik dešimtadalis šio kiekio panaudojamas ūkio reikmėms. Likusieji šiaudai tiesiog sudeginami laukuose arba supūdomi. „BioNovus“ skatina aktyviau panaudoti šiaudus biokurui, visada pasirengusi iš ūkininkų supirkti šią vertingą žaliavą.
Mokslo mintis – verslui
UAB „BioNovus“ – viena iš Nacionalinės biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo technologijų platformos (NTP) steigimo iniciatorių ir aktyviausių jos narių. NTP planuose – sujungiant verslo galimybes ir mokslo pasiekimus bei naudojant vietinius atsinaujinančius energijos išteklius iki 2013 m. padvigubinti energijos gamybą. Numatoma pasiekti, kad 2013 m. centralizuotai tiekiamos šilumos gamyba, naudojant biokurą ir atliekas, sudarytų 20% visos sunaudojamos energijos, o iki 2030 m. centralizuotai tiekiamos šilumos gamyba, naudojant biokurą ir atliekas, pasiektų iki 50%, biodegalų – ne mažiau kaip 20% Lietuvoje sunaudojamo kuro bei degalų.
– Tai gana dideli planai ir įsipareigojimai, tačiau visiškai realūs, – sako UAB „BioNovus“ generalinis direktorius V. Kraujalis. – Tam skirtas ir mūsų darbas, nauji ieškojimai, kuriami projektai. Šiuo metu Lietuvos biokuro gamybos ir panaudojimo rinka pelnytai vadinama viena labiausiai besivystančio ūkio šakų, su kuria siejama šalies ekologiškos energetikos ateitis. Mūsų veiklos programos prioritetai – nauji darbo metodai, modernios technologijos, naujų biokuro išteklių paieška ir jų efektyvus panaudojimas. Stengdamiesi, kad mūsų verslas tarnautų nacionalinės energetikos strategijos keliamų uždavinių realizavimui, nuolat dirbame kartu su mokslo įstaigomis, remiamės mokslininkų rekomendacijomis. Užsakome nemaža mokslinių darbų mums aktualiausiais klausimais, liečiančiais miško kirtimo atliekų apdorojimo technologijas, medienos granulių gamybą, durpių panaudojimą, buitinių katilų efektyvesnį pritaikymą biokurui kūrenti ir kt.Kurdami ir įgyvendindami vietinio kuro gamybos ir plėtros projektus, pirmiausia remiamės Botanikos, Miškų ūkio institutų, Žemės ūkio universiteto mokslininkų specialiais darbais ir tyrimais, jų konsultacijomis ir rekomendacijomis.
Zenonas Mikšys
UAB „BioNovus“ – viena jauniausių biokuro gamybos ir tiekimo, atliekų
perdirbimo bei ekologinių technologijų taikymo įmonių šalyje,
skaičiuojanti vos ketvirtus savo gyvavimo ir veiklos metus. Kaip
savarankiškas struktūrinis vienetas – uždaroji akcinė bendrovė – ji
įsikūrė sujungus įvairiose Lietuvos vietose dirbusias biokuro gamybos
ir atliekų perdirbimo įmones „Avirdį“, „Medvijų“ ir „Skiedrynę“.
„BioNovus“ taip pat priklauso antrinės bendrovės „Ecoservice“,
„Specialusis autotransportas“, „Baloša“. Kompanija per antrines įmones
valdo ir Gomelyje (Baltarusija) veikiančią bendrovę „Biovtoresurs“. UAB
padaliniai, kur sutelkta technika bei ją aptarnaujantys specialistai,
įsikūrę Mažeikiuose, Kražiuose, Kazlų Rūdoje, Vilniuje ir Klaipėdoje.