Ne kartą įsitikinta, jog nepatikimiausi ir neilgaamžiai yra tie objektai, kurie statyti paskubomis, netaikant pažangiausių esamo laiko technologijų, nenaudojant tinkamiausių bei atspariausių medžiagų ir pagaliau stokojant atsakomybės jausmo. Užprogramuotas brokas anksčiau ar vėliau primena apie save. Kažkieno aplaidumas, sąmoningai ar nesąmoningai padarytų klaidų taisymui reikia didelių pastangų, lėšų ir laiko. Tuo labiau, kad ne visuomet lengva aptikti, kuriame požeminių komunikacijų taške prasideda gedimai. Ir neatsitiktinai statybininkai teigia, jog lengviau suręsti naują objektą nei remontuoti, renovuoti, taisyti kitų padarytas klaidas. Todėl netenka stebėtis, kad šiandien šimtai milijonų litų skiriami renovuoti ar iš esmės pakeisti tai, kas statyta prieš kelis dešimtmečius. Kalbame apie sąvartynus, vandentiekio ir kanalizacijos įrenginius, daugiabučius blokinius gyvenamuosius namus.

Šiame rašinyje apžvelgiame vaisingas Radviliškio vandentvarkos ūkio vadovų, rajono savivaldybės ir nemažos dalies sąmoningai mąstančių gyventojų pastangas siekiant, kad brangiai kainuojančios programos būtų įgyvendintos laiku ir kokybiškai.

Kaip šias problemas sprendžia UAB „Radviliškio vanduo“ kalbamės su bendrovės direktoriumi Juozu Juču.

UAB „Radviliškio vanduo“ vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo paslaugas teikia Radviliškio ir Šeduvos miestų, Linkaičių, Šniūraičių, Aukštelkų, Kalno Gražionių, Kaulinių, Kuktiškių, Polekėlės, Tyrulių, Kunigiškių, Šaukoto, Šiaulėnų, Daugelaičių, Acokavų, Pakalniškių, Jonaitiškio, Sidabravo, Beinoravos, Pociūnų, Prastavonių, Vėriškių, Papušinio, Miežaičių, Ilguočių ir Alksniupių gyvenviečių vartotojams.

Kitaip sakant, aptarnaujate ne tik centrą, bet ir visą rajono teritoriją?

Kol kas aptarnaujame apie 80 % rajono vartotojų, tačiau artimiausiu metu perimsime visą vandentiekio ir nuotekų ūkį. Mat rajono pakraštyje, besiribojančiame su Kėdainių rajonu, veikia privati bendrovė „Baisogalos bioenergija“, aptarnaujanti Baisogalos miestelio seniūnijos ir Vainiūnų gyvenvietės vartotojus. Firma buvo išsinuomojusi iš rajono savivaldybės turtą ir jį eksploatavo. Tačiau neturėjo galimybių sistemą plėsti ar renovuoti, kadangi privačiai kompanijai europinės lėšos negali būti skiriamos. Bendru sutarimu nuspręsta vandentiekio ir kanalizacijos ūkį atiduoti į bendrovės „Radviliškio vanduo“ rankas.

Mūsų įmonė aptarnauja 25 vandenvietes, 15 vandens gerinimo įrenginių. Per parą vidutiniškai išgaunama 2120 m3 geriamo vandens, gyventojams parduodama apie 53 %, o kitiems abonentams – įmonėms, įstaigoms, karšto vandens ruošimui – 47 % išgaunamo vandens.

UAB „Radviliškio vanduo“ priklauso IV vandens tiekimo įmonių grupei, t. y. vartotojams, kuriems per metus pateikiama 501–900 tūkst. m3 vandens. Mūsų veiklos apimtis galima palyginti su Šakių, Kaišiadorių, Trakų, Varėnos, Klaipėdos ir kai kuriais kitais rajonais, kuriuose vandens tiekimo įmonės priklauso tai pačiai ketvirtajai grupei.

Vandentiekio tinklų ilgis apie 180 km, o nuotekų tinklų 121 km. Vandens taršos šaltinių ir aplinkos monitoringas vykdomas pagal suderintą Nuotekų ir paviršinio vandens kontrolės planą. Analizes atlieka UAB „Radviliškio vanduo“ nuotekų laboratorija.

Su kokiomis problemomis susiduria jūsų bendrovė?

Nemažai problemų sukelia tai, kad didelė dalis vandenviečių ir nuotekų valyklų aptarnauja smulkias gyvenvietes. Tokiomis sąlygomis sudėtinga, kartais tiesiog ekonomiškai nepateisinama ir netikslinga skirti didžiules lėšas smulkaus objekto modernizavimui ar atnaujinimui. Tačiau niekas nesiruošia tokių objektų palikti likimo valiai, kadangi bendra programa įpareigoja pasiekti, kad 95 % gyventojų naudotųsi centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugomis.

Einate centralizavimo keliu?

– Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, einame centralizavimo keliu. O ta patirtis rodo, jog jeigu gyvenvietė yra už 7–8 km nuo centro, tikslinga ruošti ir tiekti kokybišką vandenį iš modernios centrinės gyvenvietės. Analogiškai elgiamasi su nuotekomis: jos grąžinamos į centrinę valyklą. Taip mažėja taršos židinių, švaresnė darosi aplinka. Pagaliau atsiranda galimybė ne tik pagerinti vandens kokybę, bet ir sumažinti jo savikainą.

Štai Karčiamų gyvenvietė yra nuo Radviliškio už 5 km, o tolimiausias taškas, kuriam reikės tiekti vandenį – Linkaičių kaimas – už 7 km. Vadinasi, šios vietovės netolimoje ateityje bus sujungtos vandentiekio ir kanalizacijos tinklais su Radviliškiu.

Kitas pavyzdys iš Šeduvos seniūnijos. Miestelyje esanti vandenvietė tiekia švarų vandenį į Pavartyčių ir Raudondvario gyvenvietes. Pasenusios, morališkai ir fiziškai susidėvėjusios Pavartyčių ir Raudondvario nuotekų valyklos uždarytos, o nuotekos pumpuojamos į centrinę valyklą, esančią Šeduvoje.

Panaši, tačiau kiek kitokio pobūdžio situacija susiklostė dviejose, visiškai šalia viena kitos esančiose kaimo vietovėse. Tai besiribojančios Aukštelkų ir Kalno Gražionių gyvenvietės, praeityje buvę kolūkių centrai, kurių kiekvienas turi savo vandentiekio ir nuotekų valymo įrenginius. Taip juos vadinti galima tik sąlyginai, kadangi jie statyti prieš kelis dešimtmečius, surūdiję, priartėję prie kritinės ribos. Nuspręsta modernizuoti ir atnaujinti geresnėje būklėje esančią vandenvietę ir nuotekų valyklą, padidinti įrenginių pajėgumą tiek, kad galėtų tenkinti abiejų gyvenviečių vartotojų poreikius.

– Uždarome Aukštelkų vandenvietę, – sako į mūsų pokalbį įsijungęs „Radviliškio vandens“ bendrovės vyriausiasis inžinierius Kęstutis Pranckevičius. – Atsisakę senos nuotekų valyklos likviduojame dar vieną potencialų taršos židinį. Kalno Gražionių gyvenvietėje sumontavome naują geriamo vandens nugeležinimo įrangą. Taip žengiame dar vieną svarbų žingsnį centralizavimo, vadinasi, geresnės tvarkos, pigesnio įrenginių eksploatavimo, lėšų taupymo keliu.

O tų žingsnių padaryta ir toliau daroma ne vienas. Kartu su vyriausiuoju inžinieriumi sklaidome jau įgyvendintų ir dabartiniu metu įgyvendinamų projektų sąrašą. Vandentiekio ir nuotekų tinklų renovavimas ir plėtra. Projekto kaina 21,9 mln. litų. Renovuota 4,4 km vandentiekio ir 1,6 km nuotekų tinklų. Paklota 1,3 km naujų nuotekų tinklų, renovuotos 2 vandens ir 7 nuotekų siurblinės, atlikta Radviliškio nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija. Įdiegta biologinė nuotekų valymo grandis, išvalant azotą ir fosforą. Įgyvendinto projekto vertė 22 mln. Lt.

Dar vienas atliktų darbų – tai „Šeduvos nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos“ projektas, kainavęs 24,6 mln. litų. Rezultatas – rekonstruoti biologinio nuotekų valymo įrenginiai, šalinantys organines ir skendinčias medžiagas bei azotą. Rekonstruotos dumblo sausinimo aikštelės. Paklota 18 km vandentiekio bei nuotekų tinklų Šeduvos mieste, Radviliškio m. 5,6 km vandens ir 6,3 km nuotekų tinklų.

Ateityje (2011–2013 m.) numatomi įgyvendinti projektai liečia vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą visame Radviliškio rajone. Būsimųjų projektų naudą pajus tolimiausių gyvenviečių ir kaimų centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojai. Būsimo projekto verte apie 26 mln. Lt.

Įspūdingi skaičiai apie milijoninius projektus ne viską pasako. Kas nėra įsigilinęs į konkrečių darbų esmę gali kilti klausimas: ar ne perdaug lėšų išleidžiama?

– Jei Radviliškio mieste ir Šeduvoje prieš dešimtmečius kloti vandentiekio vamzdynai atitiko bent jau minimalius to laiko reikalavimus, tai apie trasas, likusias buvusių kolūkių ar tarybinių ūkių centruose ar bankrutavusiose bendrovėse sunku net kalbėti, – sako vyriausiasis inžinierius. – Po žeme dažniausiai aptinkame saviveiklą pačia blogiausia šio žodžio prasme. Neretai vamzdynų klojimo ir montavimo darbus atlikdavo ne specialistai, ūkio vyriausiojo mechaniko vadovaujami. Pavyzdžiui, kloja plastmasinius vamzdžius (nors nebuvo plastmasės, sertifikuotos geriamo vandens tiekimui). Nesant standartinių jungiamųjų detalių, atkarpas sujungia metalinėmis movomis. Per laiką, vykstant korozijai, sujungimai neleistinai susiaurėjo, trukdo cirkuliacijai. Vykstant žemės dalyboms, dalis vamzdynų atsidūrė privačiuose sklypuose, po garažais, kitose sunkiai prieinamose vietose. Labai sunku aptikti tuos kritinius taškus, šalinti gedimus. Tenka atlikti daug juodo darbo.

Prašėte pakomentuoti kai kuriuos jau įgyvendintus projektus. Štai vandentiekio ir nuotekų tinklų tvarkymas Radviliškio mieste. Buvo atsiradę tokių kritinių vietų, kurios kėlė rimtą galimų avarijų grėsmę. Pavyzdžiui, visiškai sutrūnijusią juodojo metalo atkarpą (apie 1 km) teko keisti nauju vamzdžiu. Pačiame miesto centre, renovuojant šulinius, susidūrėme su kita sunkia problema. Štai paties šulinio armatūra ir jo fasoninės dalys pagamintos iš ketaus, o, išėjus už šulinio ribų jos sujungtos su asbocementiniais vamzdžiais. Tiekti vandenį gyventojams tokiu vamzdynu yra tiesiog neleistina, todėl kuo skubiausiai ėmėme keisti netinkamas trasas. Vykdydami šiuos darbus,. kartu rekonstravome buitinių nuotekų siurblines. Tai padėjo ženkliai sumažinti elektros energijos sąnaudas ir nekelti vandens kainų vartotojams.

Panašiai būtų galima apibūdinti vos ne kiekvieną renovacijos projektą. Čia nekalbame apie naujas magistrales ar montuojamus įrenginius. Ir tada nekyla klausimas, kodėl vandentvarkos projektai kainuoja milijonus.

Panaudojamas ir dumblas

Bendrovės vadovai ir visas personalas deda daug pastangų dirbti taupiai, ieškoti nepanaudotų rezervų. Sukurtas gana originalus ir visiems naudingas nuotekų dumblo panaudojimo planas. Pagal sutartis su rajono ūkininkais dumblas naudojamas kaip trąšos žemės ūkyje. Pirmiausiai jis nusausinamas. Po to seka kruopštūs laboratoriniai tyrimai. Tikrinamas biologinis užterštumas, ar yra sunkiųjų metalų, azoto ir fosforo koncentracija, apskaičiuojamos tręšimo normos. Kartu tiriamas dirvožemis. Po to reguliuojamos tręšimo normos. Sunkiųjų metalų čia iš viso negali būti.

Kokios tręšimo normos? Kas svarbiausias arbitras? Ar įmanoma apsieiti be žemės ūkio mokslininkų pagalbos?

Lemiamas žodis priklauso mokslininkams. Radviliškiečiams atitinkamą studiją parengė Lietuvos žemės ūkio universiteto doktorantai. Tręšimo norma apie 15 t/ha. Tręšiama kas antri metai. Vienais metais dumblas vežamas į vienus, kitais į kitus plotus. Trąšas išsklaidžius, rekomenduojama jas tuoj pat aparti. Leidžiama tręšti iki gruodžio 1 dienos. Todėl, ruošiant atsargas ateinančiam pavasariui, būtina įrengti saugojimo aikšteles. Jose privalo būti skysčiams nelaidus apatinis sluoksnis, o aplinkui – pylimo juosta, kad polaidžio metu dumblo fugatas nepatektų į atvirus vandens telkinius.

Prieš porą metų tręšimu dumblu susidomėjo Radviliškio miškų urėdija. Pirmieji bandymai tręšiant sodinukų medelyną viršijo geriausius lūkesčius, todėl paklausa nemažėja. Miškininkai pastebėjo, kad eglutės ir pušaitės nepalyginamai sparčiau auga, įgyja sodrią tamsiai žalią spalvą.

Taigi dumblo panaudojimas tręšimui – abipusiai naudingas sandoris. Tačiau dumblo tvarkymo problemos nėra visiems laikams išspręstos, todėl, pasikeitus aplinkybėms, numatyti kiti sprendimo variantai.

Ko nepadarė gyventojai

Kodėl kai kurie gyventojai nesiryžta prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, nors tam sukurtos kuo palankiausios aplinkybės?

Žinoma, neigiamą poveikį daro sunkios ekonominės sąlygos, emigracija, gyventojų skaičiaus mažėjimas ir kiti faktoriai. Tačiau sprendžiant sunkiausias problemas UAB „Radviliškio vanduo“ vadovai nuolat jaučia rajono savivaldybės paramą. Tai rodo citata iš Radviliškio rajono savivaldybės dokumento: „...pateikti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti unifikuotą visiems gyventojams geriamojo vandens įvadų ir nuotekų išvadų, einančių per gyventojui priklausančią teritoriją, 1 m statybos darbų sąmatą ir užtikrinti jos laikymąsi. Organizuoti šių darbų atlikimą savo jėgomis arba padėti gyventojams įsigyti reikiamas medžiagas didmeninėmis kainomis...“ Atlikti gyventojų, prisijungusių ir galinčių prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų monitoringą, patikslinti naują gyventojų skaičių su Aplinkos projektų valdymo agentūra prie Lietuvos respublikos Aplinkos ministerijos. Didinti gyventojų atsakomybę už gamtos taršą tose teritorijose, kur yra galimybė prijungti namus ar kitus objektus prie pastatytų tinklų, o taip pat skatinimo priemones už aplinkos taršos mažinimą.“

Rajono savivaldybės tarybos sprendimą pasirašė Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis.

Aloyzas Urbonas