UAB „Anykščių varis“ įsikūrusi netoli siaurojo geležinkelio stoties, dešiniajame Šventosios krante nusidriekusiuose kalvotuose Anykščiuose. Čia anykštėnai gamina visoms ūkio šakoms labai reikalingą produkciją – suvirinimo elektrodus. Anykščiai – įžymių Lietuvos rašytojų kraštas – niekada negalėjo pasigirti pramonės įmonių gausa ir įvairove. Tiesa, buvo metas, kai miesto prie Šventosios vardą plačiai garsino „Anykščių vynas“, veltinių fabrikas „Spartakas“, baltutis kvarcinis smėlis, Rubikių plytinės produkcija. Jau seniai nebeliko veltinių fabriko, priblėso „Anykščių vyno“ šlovė, iš įmonių sąrašo dingo Rubikiai. Šiandien jų estafetę perėmė „Anykščių varis“, kurio gaminiai vis plačiau sklinda po įvairias šalis.

– Tai buvo grynai lietuviška įmonė, įkurta Lietuvai atgavus nepriklausomybę, – prisimena kūrimosi pradžią dabartinis bendrovės generalinis direktorius Vladas Visminas. – Naujai gamyklai pasirinkta buvusio susivienijimo „Žemūktechnika“ teritorija ir gamybinės patalpos. O idėjos iniciatoriais ir realizuotojais tapo to susivienijimo grupė energingų, gabių ir mąstančių inžinierių, kurie paskui ir patys ėmėsi vadovauti gamybai.

– Pradžia buvo tikrai sunki, bet suvirinimo elektrodų gamybos Anykščiuose sumanytojai ir pradininkai rankų nenuleido. Trūko būtiniausios technologinės įrangos, aukštos kokybės medžiagų ir žaliavų, neturėta jokios praktinės patirties. Patiems teko bandyti naujus gaminius, apmokyti į naują įmonę atėjusius dirbti žmones. Todėl iš pradžių ir tikslai, ir užmojai buvo gana kuklūs – gaminti suvirinimo elektrodus respublikos žemės ūkio reikmėms. Jie būdavo daugiausia naudojami remontuojant traktorius, kombainus, prikabinamąjį inventorių, prižiūrint gyvulininkystės fermų įrengimus, katilines, statant sandėlius, grūdų džiovyklas, naujus gyvenamuosius namus.












Vladas Visminas

Kaip sako generalinis direktorius, tik gerokai vėliau, įgijus reikiamų darbo įgūdžių, didėjant paklausai, suvirinimo elektrodais imta aprūpinti ne tik žemės, bet ir kitų ūkio šakų suvirintojus. Apimtys buvo nedidelės – vos keletas tonų per mėnesį. Įmonė išleisdavo dviejų – ANO-4 ir UONI 13/55 – markių gaminius, kurie dar ir šiandien plačiai naudojami ne tik žemės ūkyje, bet ir pramonėje, statybose, kitose šalies ūkio srityse.

Negalima pamiršti ir tokio fakto, kad 1993 m. išleidus pirmą produkciją, daug kas pranašavo neilgą įmonės gyvavimą, atseit su vietiniais elektrodais nepajėgsią išsilaikyti rinkoje. Bet nedideliam, darniam kolektyvui užteko ir atkaklumo, ir darbštumo, ir sugebėjimų įrodant, kad anykštėnai gali ir moka kūrybingai, našiai dirbti, gaminti aukštos kokybės gaminius. Nebijodami jokių tykančių pavojų, galimų nesėkmių, „Anykščių vario“ vadovai ir specialistai jau tada savo žvilgsnius nukreipė ir į Latvijos, Estijos rinkas.

Technikos parkas tapo ir modernus, ir našus

Bendrovės kolektyvas sunkiausiais momentais dar labiau susitelkė, kantriai atlaikė visas negandas. Sunkumai ir laikini praradimai žmones tarsi užgrūdino, vertė ieškoti įvairesnių racionalių kelių gamybai plėsti, tobulinti, modernizuoti, galvoti apie naujas rinkas, konkurencingumą.

Generalinis direktorius V. Visminas primena, kad tik iš pirmo žvilgsnio atrodo to nedidelio strypelio – suvirinimo elektrodo – gamyba labai paprasta ir lengva. O iš tiesų tai ilgas ir sudėtingas technologinis procesas, ilga darbų grandinė. Joje – ir pradinė žaliavų kontrolė, vielos tikrinimas ir karpymas, medžiagų malimas, sijojimas ir dozavimas, skysto stiklo virinimas, mišinio ruošimas ir briketavimas, elektrodų presavimas ir džiovinimas, pakavimas, galutinė gaminių kontrolė.

– Visoje šioje grandinėje ypač svarbus dozavimas, nuo kurio tikslumo daugiausia priklauso nepriekaištinga elektrodų kokybė, – aiškina pašnekovas. – Būtina tiksliai dozuoti visas medžiagas, naudojamas vienos ar kitos markės elektroduose. Kurį laiką tai buvo mūsų silpniausia vieta gamyboje.

– Padedant lietuviškų firmų specialistams „Anykščių varis“ įsirengė našias, tiksliai dirbančias dozavimo linijas. Visi pripažįsta, kad jos yra tikrai europietiško lygio, atitinka aukščiausius tarptautinius standartus. Šiais mūsų įrenginiais domisi ir kai kurių užsienio šalių elektrodų gamintojai. Labai įdėmiai įmonės dozavimo linijų darbą stebėjo atvykę vienos Sankt Peterburgo analogiškos firmos specialistai. Jie irgi norėtų anykštėnų pavyzdžiu susimontuoti tokias linijas.

Bendrovės vadovas džiaugiasi įsigyta šveicarų firmos OERLIKON elektrodų presavimo linija, kuri leidžia pasiekti didelį darbo našumą ir užtikrina aukštą visų tipų elektrodų gamybos kokybę. Medžiagų dozavimo, elektrodų presavimo ir džiovinimo barų darbą kontroliuoja kompiuterizuota kontrolės sistema. Technologinei tarnybai belieka prižiūrėti viso technologinio proceso tikslumą ir kokybę.

























Gamyba vyksta šveicarų firmos OERLIKON elektrodų presavimo linija

„Anykščių varis“ turi nusipirkęs ir spektro analizatorių, kurių šiandien Lietuvoje nėra tiek daug. Tai gana brangi, bet vertinga ir naudinga elektrodų gamintojų darbo aparatūra. Ji leidžia ištirti kiekvienos plieninės vielos ritės cheminę sudėtį, gaunant tikslų atsakymą, ar metalas tinka elektrodų gamybai. Jei cheminė sudėtis neatitinka standartų reikalavimų, tokia vielos ritė iš karto brokuojama.

Įmonėje veikiančiose trijose laboratorijose taip pat dirbama su modernia šiuolaikine įranga, kuri leidžia operatyviai atlikti pradinę žaliavų ir medžiagų bei galutinę pagamintų gaminių kontrolę.

– Kažkokių ypatingų investicijų naujiems įrengimams, aparatūrai įsigyti pastaraisiais metais jau nedarome, – kalba V. Visminas. – Ne visada tam turime finansinių galimybių, be to, dabar nėra ir didelės būtinybės. Visas bendrovės technikos parkas gerai prižiūrimas, rūpestingai tausojamas, protingai eksploatuojamas. Tai leidžia mums ne tik gaminti aukščiausius reikalavimus atitinkančią produkciją, bet ir gerokai prailginti visos techninės įrangos darbą. Sukasi įvairiausių mineralų, uolienų bei jų elementų smulkinimui skirti malūnai, be priekaištų dirba didžiulis elektrodų formavimo, glaisto ruošimo cechas, džiovinimo krosnys.

Kokybę lemia technika ir žaliavos

Kalbėdamas apie elektrodų gamybos niuansus, V. Visminas vardija pasaulio šalis, iš kurių į Anykščius atkeliauja įvairiausios medžiagos ir žaliavos. Iš vietinių, labai nedideliais kiekiais, naudojami tik Anykščių kvarcinis smėlis ir N. Akmenės klintis. Vieną svarbiausių elektrodo komponentų – rutilo koncentratą – teko pirkti net iš Pietų Afrikos Respublikos, Australijos, iš Indijos importuojamas žėrutis, iš Rusijos, Lenkijos, Vokietijos – įvairūs ferolydiniai. Lauko špatų, mangano ir kitų medžiagų tiekėjų sąrašą papildo Anglija, Prancūzija, Šveicarija, Kinija. Apsidrausdama nuo galimų sutrikimų, netikėtumų, įmonė turi ne po vieną tos ar kitos žaliavos tiekėją.

– Dabar „Anykščių vario“ gaminamos produkcijos kataloguose jau apie dvidešimt rūšių ir markių suvirinimo elektrodų, – sako bendrovės generalinis direktorius. – Jie skirti mažaangliam plienui, nerūdijančiam ir karščiui atspariam plienui, ketui suvirinti ir apvirinti. Be bendrosios ir specialiosios paskirties elektrodų gaminame ir tokius, kurie tinka naudoti ir potencialiai pavojingų įrenginių suvirinimui ir remontui.























– Visą laiką skyrėme ir skiriame ypatingą dėmesį gaminamos produkcijos kokybei, nes nuo jos priklauso įmonės sėkmė, vartotojų pasitikėjimas bei pripažinimas, konkurencingumas ir vieta užsienio rinkose. Tarptautinio standarto ISO-9001 pagrindu įdiegta ir sėkmingai funkcionuoja kokybės kontrolės sistema. Mūsų gaminiai įvertinti TŪV ir Germanischer Lloyd, UDT (Lenkijos technikos priežiūros) atitikties sertifikatais, DNV (Det Norske Veritas, Norvegija), Rusijos laivų registro (RS), Latvijos LZA, Baltarusijos ir Ukrainos sertifikacijos centrų kokybės sertifikatais. Tik ką „Anykščių varyje“ lankėsi Sankt Peterburgo kokybės sertifikavimo agentūros specialistai, kurie mūsų pageidavimu turėtų sertifikuoti kai kuriuos mūsų elektrodus, įvežamus į Rusijos rinką. Beje, ir Rusija, ir Baltarusija savotiškai ginasi nuo bet kokios importuojamos produkcijos, manydamos, kad taip apsaugo savo gamintojus. Todėl reikalingi šių šalių sertifikatai, patvirtinantys įvežamų gaminių aukštą kokybę, įvairiapusišką tinkamumą, nepažeidžiant jokių ekologinių, higieninių reikalavimų.

– Įmonėje pasikliaujama savų specialistų patirtimi, žiniomis, kvalifikacija ir kompetencija, – kalba bendrovės vadovas. – Savo tarpe turime ir vienintelį įmonėje technikos mokslų daktarą, buvusį vyriausiąjį technologą, dabar technikos direktorių Valentiną Varnauską. Tokių žmonių pastangomis visą laiką ieškoma optimalių sprendimų gamybai plėsti ir tobulinti, gaminių kokybei gerinti, ieškoti naujų rinkų. Technikos pažangos siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su Vilniaus Gedimino technikos, Lietuvos žemės ūkio universitetais, juose esančių katedrų profesoriais, dėstytojais. Mūsų gamybinėje bazėje neretai rengiamos mokslinės-praktinės konferencijos, seminarai. Šių aukštųjų mokyklų mokslininkai įmonę konsultuoja, pataria įvairiais naujų technologijų diegimo klausimais. Daug padeda Lietuvos energetikos institutas, savo laboratorijoje atlikdamas sudėtingesnius gaminių laboratorinius tyrimus. Nenutrūksta ryšiai su žemės ūkio mokyklomis, kuriose ruošiami suvirintojai.

– Daug naudos gauname iš Europos suvirinimo asociacijos (EWA), kurios pilnateisiu nariu yra ir „Anykščių varis“, – sako V. Visminas. – Susitikimai su įvairių šalių suvirinimo specialistais, gamybos vadovais, mokslininkais per generalines asamblėjas, specializuotus seminarus, tarptautines parodas padeda geriau suvokti rinkos tendencijas, neatsilikti nuo mokslo ir technikos pažangos. Taip užsimezga ir asmeniniai ryšiai, artimesni kontaktai, kurie dažnai labai praverčia.

Toliau ieškoma užsienio rinkų

Lygindamas netolimos praeities ir šiandienos gamybos ekonominius rodiklius, teigiamus poslinkius ir nesėkmes, UAB „Anykščių varis“ generalinis direktorius V. Visminas sako, kad labai įžvalgus įmonės žingsnis buvo pirmiausia ieškant rinkos Latvijoje ir Estijoje. Juk „Anykščių varis“ – vienintelė tokio profilio gamykla visose trijose Baltijos šalyse. Latviams ir estams savo laiku buvo parduodama apie 35% Anykščiuose pagaminamų suvirinimo elektrodų. Tad 2004 m. LR Prezidento V. Adamkaus įteiktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prizas už eksporto plėtrą buvo tikrai pelnytas, įmonės komercijos tarnybos, vadybininkų deramas ieškojimų ir pastangų įvertinimas.

– Baltijos šalyse jau yra tvirtai susiformavusios „Anykščių vario“ produkcijos rinkos, – teigia V. Visminas. – Ten mus gerai pažįsta kaip patikimus gamintojus ir tiekėjus, aukštai vertina anykštėnų pagamintus elektrodus.

– Tačiau šiuo sunkmečiu įmonė vargu ar išgyventų, rinką turėdama tik Latvijoje ir Estijoje. Nors dar ne visos eksporto galimybės Baltijos regione išnaudotos.

– Ne pirmus metus nemaža mūsų produkcijos perka kaimynai baltarusiai. Baltarusijai kasmet reikia 7 tūkst. tonų elektrodų, o patys pasigamina vos apie 2,5 tūkst. tonų. Kaliningrado srities įmonėms per metus parduodavome vidutiniškai 600–700 t., o dabar tik 300–350 t. produkcijos. Iš visų į Kaliningrado sritį importuojamų elektrodų „Anykščių vario“ elektrodai sudaro 64%, o tai rodo rinkos stabilumą.

– „Anykščių vario“ pardavimo vadovų, vadybininkų žvilgsniai vis labiau krypsta į Uzbekiją, Kazachstaną. Labai patraukli Rusijos šiaurės rytų regiono rinka, perspektyvi Kazachstano rinka, kurioje apskritai lietuviška produkcija labai vertinama. Bet normalius komercinius ryšius apsunkina tai, kad uzbekų nacionalinė valiuta nėra konvertuojama užsienio valiuta.

Anykštėnai savo elektrodus taip pat parduoda Ukrainoje, Gruzijoje. Ten suvirinimo elektrodų paklausa irgi didelė, bet dėl šių valstybių nestabilios politinės situacijos, viso ūkio ekonominio nuosmukio kol kas produkcijos parduodama nedaug.

Kaip teigia, generalinis direktorius, į Vakarų Europos rinką lietuviškiems suvirinimo elektrodams patekti kol kas labai sunku. Ten susiklosčiusios senos prekybos, vartotojų ir gamintojų tarpusavio santykių tradicijos, rinkoje vyrauja stambių firmų gaminiai. „Anykščių varis“ šiek tiek elektrodų parduoda Lenkijoje, Suomijoje. Bet tai minieksportas, nuostolių nepatiriame, bet ir pelnas menkas.

Kalbėdamas apie vidaus rinkos paklausą ir pokyčius V. Visminas sako, kad buvo toks metas, kai 80% šalies ūkyje suvartotų elektrodų būdavo iš „Anykščių vario“, tačiau dabartiniu metu padėtis pakitusi.

– Vis dar išlaikome apie 48% Lietuvos rinkos, o po 40% rinkos turime Latvijoje ir Estijoje, – aiškina V. Visminas. – Nors pastaraisiais metais konkurencija darosi vis aktyvesnė. Rimčiausi konkurentai – Švedijos koncerno ESAB elektrodų gamintojai, kurie skverbiasi ne tik į Lietuvą, bet ir į Latviją, Estiją. Elektrodai atkeliauja ir iš tolimosios Kinijos, Turkijos. Importuotojų sąraše – mažesnės ir didesnės firmos net iš 20-ties pasaulio valstybių.

– Mes galime konkuruoti su švedų, turkų ar kitų šalių atvežtine produkcija, – tęsia bendrovės vadovas, – nes lietuviški elektrodai turi išsikovoję gerą vardą, kurį garsina „Anykščių vario“ prekės ženklas ir su tuo susijusi produkcijos paklausa. Tarp vartotojų – daug nuolatinių klientų, kaip antai, UAB „Senukų prekybos centras“, AB „Lytagra“, UAB „Jaros prekyba“, kurie viliojami nesusigundė užsienietiškais elektrodais, o liko ištikimi „Anykščių vario“ markei.

Apie ateitį, planus V. Visminas kalba labai santūriai ir atsargiai.

– Dėl ekonominio sunkmečio užgriuvusios naštos kartais gali tekti įmonei stabtelti mėnesį, kitą. Sunkiausioms dienoms esame sukaupę tam tikras lėšas. Kolektyvo branduolio, geriausių specialistų neatleisime kas bebūtų. O jei pavyktų įsitvirtinti Kazachstano, Uzbekijos, Gruzijos, Sankt Peterburgo rinkose, pasijustume visiškai gerai.

– Į valstybės iždo kišenę, į skolas bankams nelindome ir, jeigu nebus būtinybės, nelįsime. Stengsimės išsiversti savo apyvartinėmis lėšomis, nes pasinaudoti ES skirtomis lėšomis eksporto plėtrai labai sudėtinga ir painu. Gal bus sunkiau, bet, manau, kad ištversime, nepalūšime.

Zenonas Mikšys