Kosmosas yra erdvė, į kurią žmonija jau daugiau kaip pusę amžiaus vis intensyviau perkelia veiklas, kurios padeda kurti gerovę žemėje ir tobulinti žmonių gyvenimo kokybę. Daugelis pasaulio šalių kosmoso politikos nuostatose yra tvirtai deklaravusios kosmoso veiklą kaip prioritetinę. Europos Sąjunga taip pat yra pareiškusi, kad kosmoso veikla yra strateginė nepriklausomybės, gerovės, pramonės plėtros, technologinės pažangos ir mokslo progreso Europoje priemonė.

Palydovinių ryšių pramonė – viena išskirtinių kosmoso veiklų, darančių tiesioginę įtaką didžiajai visuomenės daliai. Šios pramonės efektyviam funkcionavimui užtikrinti yra būtini orbitinių pozicijų ir radijo dažnių ištekliai. Šie ištekliai palydovinio radijo ryšio srityje sutrumpintai vadinami orbitiniais spektro resursais (OSR) ir apibūdina tam tikroje erdvėje radijo ryšiui skirtą terpę, apibrėžtą aibe techninių charakteristikų. Jungtinių tautų organizacija nusprendė visas OSR koordinavimo ir skirstymo funkcijas pavesti vienai iš savo agentūrų – Tarptautinei ryšių sąjungai (ITU). Kol kas didžiausios problemos kyla dėl orbitinių resursų dalybos geostacionariojoje orbitoje (GSO). 35 789 km nuo žemės paviršiaus nutolusi geostacionarioji orbita, dar vadinama Artūro Klarko orbita – unikali ir vienintelė virš mūsų planetos. Joje skriejantis palydovas išlieka stacionarus Žemės atžvilgiu, todėl ši orbita yra labiausiai naudojama palydoviniam ryšiui. Šioje orbitoje palydovui skirta pozicija – tai „nekilnojamas turtas“ kosmose, kurio vertė auga sulig kiekvienu nauju į šią orbitą išvestu palydovu. Šalys, suprasdamos šio natūralaus gamtos resurso ribotumą, investuoja dideles lėšas, kad užsiimtų geriausias vietas.

1967 m. JAV, SSRS ir Didžiosios Britanijos pasirašyta Išorinės kosminės erdvės sutartis padėjo pagrindus tolesniam tarptautinių kosmoso teisės principų formavimui. Šios sutarties valstybių narių statusą šiuo metu turi 99 šalys, o dar 26 šalys yra ją pasirašiusios, bet dar neratifikavusios. Taigi, tiek palydovams skirtos orbitinės pozicijos, tiek joms priskirtas radijo dažnių spektras nėra nuosavybė, kuri gali būti privatizuota, ir todėl teisė naudoti OSR yra skiriama išimtinai tik valstybei, o ne privačiam asmeniui.

Nagrinėjant technines orbitos panaudojimo galimybes, pirmiausia svarbus bendras orbitos talpos įvertinimas arba palydovo matomumas iš bet kurio paslaugų teikimo zonos taško. Matomos GSO arkos dydis priklauso nuo šalies ar geografinės srities dydžio (ar spindulio aprėpties) ir jos geografinės padėties pusiaujo atžvilgiu. Kalbant apie Lietuvą, norint užtikrinti patikimą (kai žemės stoties antenos pakėlimo kampas didesnis kaip 10o) palydovinį ryšį, palydovas turi būti GSO dalyje tarp 29,37oW ir 76,31oE pozicijų (matoma arka 105,68o). Kadangi, priklausomai nuo dažnių juostos ir palydovinių paslaugų tipo, greta veikiančių palydovinių tinklų elektromagnetiniam suderinamumui užtikrinti reikalingas 2o–3o palydovų atskyrimas, visa Lietuvos teritorija galėtų papulti tik į maždaug 33–50 palydovų aptarnavimo zonas. Norint vienu spinduliu tokiomis pačiomis sąlygomis padengti, pavyzdžiui, Europos dalį, apribotą dienovidiniais, iš vienos pusės Portugalijos ir Airijos vakarinėmis dalimis (~10oW), ir Lietuvos rytinės sienos dalimi (~27oE) bei 55oN lygiagrete, palydovo pozicija turi būti GSO orbitos atkarpoje nuo 29oW iki 46oE. Gautoje 75o matomoje GSO arkoje paslaugas tokiai Europos daliai tuo pačiu metu galėtų teikti tik 25–37 palydovai. Šie skaičiai parodo GSO orbitos išteklių ribotumą ir būtinumą koordinuoti OSR skirstymą ne tik tarp atskirų šalių, bet ir tarptautiniu mastu.

Šiuo metu Lietuva, neturėdama aiškios kosmoso veiklos vizijos, atlieka tik eilinio kosmoso veiklos teikiamų paslaugų vartotojo vaidmenį. Nepatvirtintos Lietuvos kosmoso politikos gairės, Lietuva neprisijungusi prie Europos kosmoso agentūros, nepasirašyti pagrindiniai kosmoso veiklą reglamentuojantys tarptautiniai susitarimai, nesukurta nacionalinio palydovinių ryšių operatorių ekonominio skatinimo aplinka, visuomenė mažai informuojama apie kosminių technologijų teikiamą naudą. Tai kliūtys, kurios ateityje gali virsti praraja, skiriančia Lietuvą nuo valstybių, laiku įšokusių į kosminių technologijų įsisavinimo erdvėlaivį, į kurį bilietai parduodami jau šiandien.

Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva jau spėjo atsiriekti dalį OSR pyrago. Ratifikavusi ITU Konvenciją, Lietuva gavo naujos ITU valstybės narės statusą, o kartu ir prioritetinę teisę į planinius orbitinius spektro resursus. 2000 m. Lietuvai palydovinės transliavimo tarnybos plane skirtas OSR–23,2oE, dešimt 27 MHz pločio ryšio kanalų 11,7–12,5 GHz dažnių juostoje, aptarnavimo zona – Lietuva. 2008 m. ITU Radijo ryšio biuras paskelbė, kad Lietuvos Respublikai skirtas dar vienas resursas palydovinės fiksuotos tarnybos plane – 9,3oW, 2x800 MHz pločio ryšio kanalas 6/4 GHz bei 13/10–11 GHz dažnių juostose, kurio paslaugų teikimo teritorija – Lietuva – gali būti padidinta iki spindulio aprėpties dydžio. Šias pozicijas įtraukus į minėtus planus, kurie gali būti keičiami tik Pasaulinėse radijo ryšio konferencijose, jos įgavo tarptautinį pripažinimą ir yra saugomos nuo kitų šalių diegiamų palydovinio ryšio sistemų keliamų radijo trukdžių. Taip Lietuva jau užsitikrino galimybę ateityje realizuoti nacionalines palydovinio ryšio sistemas, kurioms nereikės jokių papildomų tarptautinio koordinavimo procedūrų. Artėjant 2012 m. Pasaulinei radijo ryšio konferencijai, kurioje bus nustatytos 21,4–22,0 GHz juostos naudojimo sąlygos, Lietuva gali užsitikrinti prieigą prie dar vieno OSR, tinkamiausio palydovinei transliavimo tarnybai teikiant HDTV bei 3D HDTV paslaugas. Lietuva jau dabar turi siekti, kad būsimos palydovinio ryšio sistemos turėtų prieigą prie šių išteklių, ir kurti patrauklią aplinką kosminio ryšio paslaugoms.

Dr. Mindaugas Žilinskas
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktorius

Mindaugas Sruogius
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Palydovinės ir fiksuotosios tarnybų skyriaus vedėjo pavaduotojas

Tai šių autorių pranešimo forume „Kosmose-lt“, kuris įvyks š. m. spalio 7 d. (žr. „Mokslas ir technika“ 2010 m. Nr. 1) santrauka. Visą pranešimo tekstą galite rasti VšĮ „Kosminių technologijų studijų centras“ (KTSC) svetainėje www.kosmose.lt .
Santrauką paruošė KTSC Mokslinės-technologinės tarybos pirmininkas
dr. Donaldas Zanevičius