„...Kiekvienas, atvykęs aplankyti Šilutės rajono, nesvarbu, ar jis norės žavėtis egzotiška gamta, ar praleisti laisvalaikį prie vandens, ar domėtis krašto istorija, tikrai suvoks, ką gali nuveikti žmogus ne tik grumdamasis su potvyniais, prisitaikydamas prie ypatingų Nemuno deltoje susiklosčiusių sąlygų, bet ir gebėdamas originaliai atskleisti gamtos ir žmonių sukurtas vertybes, čionykščio gyvenimo būdą, kultūrą, meną“.

Tai citata iš leidinio „Nemuno deltos regioninis parkas“, kuris parengtas kaip Jungtinių Tautų Aplinkos programos ir Pasaulinio aplinkos fondo tarptautinio projekto „Sparnai virš vandenų“ dalis. Įžanginio žodžio autoriai – Šilutės rajono savivaldybės meras Virgilijus Pozingis ir savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Laužikas.

„Mokslo ir technikos“ žurnalo redakcijos prašymu meras Virgilijus Pozingis sutiko apžvelgti kai kuriuos projektus, skirtus unikaliam pamario kraštui, šių vietų gyventojų patogumui, ir kasmet vis gausesniems svečių iš užsienio – turistų, poilsiautojų, keliautojų – srautams. Įdomu tai, jog net patiems Lietuvos žmonėms, gyvenantiems atokiau nuo pamario krašto, Šilutės regionas kol kas lieka nežinoma žemė su pavasariais vis įsisiautėjančia stichija, vandenyje skendinčių sodybų vaizdais, parodytais per televizijos ekraną, ir galbūt iš toli atsklindančiu rūkyto žiobrio kvapu.

Tačiau panašios nuotrupos suteiktų tik labai paviršutinišką unikalaus krašto vaizdą. Istorijos šaltiniai liudija, jog ne vienam mokslo žmogui, gamtininkui, keliautojui, atvykusiam į šias vietas, pirmasis įspūdis ne tik tapo savotišku „Amerikos atradimu“, bet ir išliko visam gyvenimui. Vieta, į kurią traukia vėl sugrįžti. Nemuno deltos regioninis parkas ir jo apylinkės teisėtai laikomos Lietuvos Pamario krašto istorijos ir kultūros paveldo veidrodžiu. „Šios apylinkės mane nepaprastai sužavėjo ir taip užbūrė savo monotoniškos, melancholiškos romantikos kerais, kad vos begalėjau nuo jų atsiplėšti, – 1867 m. rašė šiomis vietovėmis keliavęs vokiečių žurnalistas. – Pastabiam bei drąsiam keliauninkui gamta ir gyventojai atskleidžia čia tokį įvairų, besikeičiantį kraštovaizdį, jog belieka stebėtis ir grožėtis“.

Praeities liudijimai ir dokumentai leidžia palyginti tuos laikus su dabartimi, labiau suprasti ir vertinti šio regiono ateities perspektyvas. Mūsų pašnekovo, Šilutės rajono mero Virgilijaus Pozingio įsitikinimu, didžioji dauguma ateities projektų siejama su turizmo verslu, jam skirta infrastruktūra, kurios svarbiausi tikslai – ne tik sukurti kuo palankesnes sąlygas vietos žmonėms, pagražinti, pagerinti, padaryti saugesnes jų gyvenimo sąlygas, bet ir pasiekti, jog ateityje daug plačiau būtų panaudotos galimybės supažindinti kiekvieną atvykusį su nepažintu kraštu.

– Šilutė, kaip ir bet kuris kitas regionas, turi savo ekonominį potencialą, sėkmingai veikia įmonės, kai kurios bendrovės, yra gerų ūkininkų, – sako savivaldybės meras. – Ne tik mūsų krašte, bet ir už jo ribų gerai žinoma, pavyzdžiui, mūsų baldų gamintojų produkcija. Veikia keletas statybos bendrovių, kailių apdirbimo ir kailinių gaminių siuvimo įmonė. Gerų rezultatų pasiekė sūrių, bioetanolio gamintojai. Nemenką eksporto paklausą turi durpės. Ir vis dėlto didžioji rajono infrastruktūros dalis skirta turizmo, poilsio, laisvalaikio reikmėms.

Ar galite apibūdinti skaičiais?
Be abejo. Apgyvendinimo ir nakvynės paslaugas siūlo 35 įstaigos, keli viešbučiai. Jie svetingai priima ir pasiruošę priimti šimtus poilsiautojų. Visuose regiono gražiausiuose kampeliuose atveria duris kaimo turizmo sodybos. Galima pasiirstyti baidarėmis po užliejamas pievas, upes, Kuršių marių pakrante ar paplaukioti senovę primenančiu kurėnu. Taip pat organizuojamos išvykos į užliejamas vietoves, pelkes stebėti paukščių. Pageidaujantiems susiplanuoti kelionės maršrutą siūloma patiems išsinuomoti įvairias transporto priemones.

Žiūrint iš sostinės – tai vienas labiausiai nutolusių Lietuvos rajonų. Tačiau mūsų krašto kelių infrastruktūra leidžia pasiekti Šilutę bei rajono teritorijoje išsidėsčiusius miestelius, kaimus, krantines, prieplaukas, įvairius kultūros paveldo objektus patogiai ir greitai. Prašytume Jus bendrais bruožais apibūdinti, berods, vieną didesnių mūsų krašto rajonų.
Užsiminėte apie kelius. Jų tinklas iš tiesų patogus ir pakankamai tankus, leidžiąs keliautojui pasiekti bet kurį pageidaujamą tašką. Žinoma, aš nekalbu apie tuos ekstremalius gamtos stichijos prasiveržimo laikotarpius, kai nemaža dalis kelių atsiduria po vandeniu, o patikimiausia susisiekimo priemonė lieka amfibija.

Šilutės rajono savivaldybės plotas yra 1706 km2. Per jį driekiasi keliai Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, Šilalė–Šilutė, Kvėdarna–Saugos, Šilutė–Rusnė, Tauragė–Žygaičiai–Vainutas. Savivaldybės teritorija suskirstyta į 11 seniūnijų: Gardamo, Juknaičių, Katyčių, Kintų, Rusnės, Saugų, Šilutės, Švėkšnos, Usėnų, Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio. 1 miestas, 7 miesteliai, 311 kaimų... Daugiau kaip 34 tūkst. ha miškų, tiek pat vandenų, 61 127 ha ariamos žemės... Už Nemuno – Rusijos Federacijos teritorija.

Savivaldybėje gausu architektūros, archeologijos, technikos ir marinistinio paveldo objektų. Yra 193 valstybės saugomi kultūros paveldo objektai.

Tokie skaičiai. Tačiau, kalbėdamas apie 52 960 rajono gyventojų, negaliu nepasakyti apie juos gero žodžio. Juk tikriausiai sutiksite, kad žmogaus charakteris ir pagarba savo kraštui išryškėja tuomet, kai sunku. Deja, sunkumų pakanka visur ir visiems. Šilutės rajone – sava specifika ir kasmet papildomi, kitų nepatirti išbandymai. Kalbu apie potvynius. Jie ne tik pridaro nuostolių, bet ir užgrūdina.

Laikas Jūsų paklausti apie projektus, apie kuriuos buvote užsiminęs mūsų pokalbio pradžioje.

Turime strateginį planą, kuriame numatytos rajono plėtros perspektyvos iki 2014 metų. Sumanymai ir idėjos, kurias ryžtamės realizuoti, gimsta ne tik savivaldybės kabinetuose. Pirmiausia atsižvelgiama į bendruomenės pasiūlymus, pageidavimus, kiekvienos seniūnijos, miestelio ar kaimo galimybes. Visuomet tariamės su ekspertais, atitinkamos srities specialistais, rengiamos galimybių studijos.

Keli projektai jau įgyvendinti. Tai prieplauka Minijos kaime, kitos – Rusnėje, Uostadvaryje ir pagaliau didelis projektas – Šilutės prieplauka, kurią atidavėme eksploatuoti praeitais metais.

Kiti, šiek tiek mažesni projektai, jų realizavimo rezultatai pradės ryškėti 2011–2012 metais. Juk viskas pirmiausia prasideda popieriuje: galimybių studija, projektavimas, darbų grafikai, atsižvelgiant į finansines ir kitas galimybes.

Norėčiau paminėti dar vieną didelį sumanymą, kol kas esantį tiktai planuose. Priimtas Tarybos sprendimas, ruošiama galimybių studija. Tai vandens transporto ir dviračių trasų bei kelių sutvarkymas, liečiantis ne tik Šilutės rajoną, bet ir visą mūsų krašto Vakarų pakrantę: Neringa–Šilutė–Klaipėdos miestas ir rajonas – Kretinga–Skuodas–Palanga.
Bet tai neįmanoma padaryti savivaldybės jėgomis.

Tai yra septynių pamario krašto savivaldybių bendras projektas. Kiekvienas turėsime padaryti tai, kas priklauso. Kalbama apie darbų dalį savo teritorijoje.

Tai brangus projektas?

30–40 mln. litų. Tai nėra itin dideli pinigai. Be abejo, gausime tam tikrą dalį iš užsienio investicijų. Verta dirbti ir stengtis. Nesunku įsivaizduoti, kokia nauda ir Lietuvos žmonėms, ir užsienio svečiams, kai keliaudamas įvairiomis transporto priemonėmis – dviračiais, laivais – gali pamatyti visą pamario krašto įvairovę ir grožį. Antra vertus, esant tokiai įspūdingai turizmo trasai, šalia jos gali kurtis bei vystytis kitos pačios įvairiausios verslo šakos.

Savivaldybės bendruomenė intensyviai draugauja ir su mokslininkais. Šiemet Savivaldybė pasirašė Bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos mokslų akademija, kur abi šalys įsipareigojo plėtoti bendrą ateities viziją siekiant sukurti išsimokslinusią, kūrybišką, modernią ir pilietišką bendruomenę. Bus keičiamasi informacija, patirtimi ir duomenimis, susijusiais su mokslinio darbo rezultatų ir inovacijų pritaikymu įmonėse bei organizacijose, rems specialistų profesinės kvalifikacijos kėlimą ir tęstinį mokymą. Šiuo metu Savivaldybė rengiasi pasirašyti Bendradarbiavimo sutartį ir su Mykolo Romerio universitetu. Jau daug metų mokyklų, bibliotekos bendruomenės palaiko abipusius ryšius su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos universitetais.

Savivaldybės bendruomenės veikla buvo pastebėta ir įvertinta Europos Sąjungos: Savivaldybė 2006 m. buvo apdovanota Europos Tarybos Diplomu, o 2009 m. jai įteikta Europos Tarybos Garbės vėliava.

Šilutės rajono savivaldybės iniciatyva išleistas puikus iliustruotas leidinys „Šilutės kraštas“. Knygos paantraštė – „Kur vanduo kuria gyvenimą“.

Bet juk ne visada kuria. Kai kada ir griauna. Laužo užtvankas, pylimus, tiltus, griauna namus – žmonių gyvenimą. Apie tai išsikalbėjome su minėtosios knygos teksto autoriumi, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vadovu Romualdu Eglinsku. Kaip ir meras Virgilijus Pozingis, ir dauguma čia dirbančių pareigūnų, Romualdas yra žemaitis. Iš 51-erių jo pragyventų metų pastarieji 25-eri susiję su gyvenimu ir tarnyba Šilutėje, Mažosios Lietuvos regionu.

Kasmet vis labiau perprantu šios vietovės unikalumą, jos rūsčią romantiką, – dalijasi ketvirčio amžiaus patirtimi Romualdas. – Mačiau ir kuriamąją, ir griaunamąją vandenų galią. Prisiminkime, kad šį sezoną skendėjo ne tik Rusnės sala, Šilutės rajonas. Smarkiai nukentėjo Kauno apylinkės, Panevėžys.

Kita mums neįprasta gamtos anomalija: jei prieš keliolika metų potvyniai dėsningai kartodavosi pavasariais, tai dabar ištinka pačiu netikėčiausiu laiku: rudenį, viduržiemį, vasarą.
Visa tai pašnekovas paaiškina klimato globalinio atšilimo reiškiniais, neaplenkusiais nė vieno mūsų planetos kampelio. Tačiau, Romualdo įsitikinimu, žmonijos ateitį nulems ne kažkokia mums nepavaldi antgamtinė jėga, o kiekvieno žmogaus, kiekvienos bendruomenės kryptinga veikla, skirta anglies dioksido išmetimui, atmosferos taršai sumažinti.

Romualdas priminė vieną svarbų dokumentų, skirtą globalinio atšilimo reiškiniams stabdyti ir mažinti. Tai Europos Bendrijos Merų paktas dėl klimato kaitos. Pastarąjį dokumentą yra pasirašiusios kelios mūsų krašto savivaldybės, tarp jų ir Šilutės rajono savivaldybė.

Kalbėdamas apie aktualiausias Šilutės rajono problemas, Romualdas Eglinskas prisiminė nuolatos potvynių tvindomą Rusnės salą ir būtinumą joje statyti estakadą, kuri patikimai apsaugotų 2000 salos gyventojų nuo nenumatytų pavojų (pirmiausia nuo itin didelių potvynių). Pralaužus užtvankas ir kitus barjerus, gyventojų evakuacija iš apsemtos zonos taptų nepalyginamai sunkesnė nei būdavo iki šiol.

„...Nemuno delta – itin vertingas ir unikalus gamtinis kompleksas Baltijos regione, – teigia šio rašinio pradžioje minėto leidinio autoriai. – Deltoje išliko unikali Nemuno protakų, daugelio upių ir upelių, senvaginių ežerų sistema. Nemuno deltą tebekeičia Nemuno šakos bei prie jo deltos prisišliejusios Minijos ir kitų upių deltos. Tai viena iš nedaugelio vietų Europoje, kur potvynių metu nuolat apsemiami didžiuliai pievų ir pelkėtų miškų plotai. Regioniniame parke randama daugiau nei 600 žiedinių augalų, užregistruota per 1000 gyvūnijos pasaulio atstovų. Daugelis jų – retos arba nykstančios rūšys, įrašytos į mūsų krašto ir kitų šalių Raudonąsias knygas“.

Savaime suprantama, Šilutės rajono savivaldybė, šio regiono įstaigos ir organizacijos ypatingą dėmesį skiria nykstančių turtų išsaugojimui, jų pagausinimui. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, atsiranda naujų tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su biologinės įvairovės apsauga. Šioje srityje galioja dvi pagrindinės ES direktyvos: „Laukinių paukščių apsaugos“ ir „Gamtinių buveinių ir gyvūnijos bei augalijos apsaugos“. ES šalys narės privalo užtikrinti minėtų direktyvų specialiuose sąrašuose išvardytų buveinių ir rūšių išsaugojimą. Vertingiausios saugomos teritorijos sudaro bendrą ekologinį tinklą. Nemuno deltos regioninis parkas, kaip itin vertinga tarptautinės svarbos teritorija, įtraukta į ES „Natura 2000“ ekologinį tinklą.
Pokalbiai su Šilutės rajono savivaldybės meru Virgilijumi Pozingiu ir kitais pareigūnais dar sykį patvirtino kai kuriuos žemaitiško charakterio bruožus. Dirbti, nepaisant sunkių gamtos siurprizų; nevengti artumo su stichija, tvirtai stabdyti vandenų griaunamąją jėgą, tikėti jų kuriamąja galia.

Aloyzas Urbonas