Minint atkurtos valstybės dvidešimtmetį, ko gero derėtų prisiminti ir tai, kaip jauna valstybė rūpinosi mokslu, šalies inovatyvumu, jos pažanga. Priėmus Mokslo ir studijų įstatymą, atsivėrus galimybėms bendradarbiauti su užsienio mokslo institucijomis, įsijungiant į bendrus projektus, darėsi vis akivaizdžiau, jog mokslui reikia finansinės paramos, kuri konkurso būdu būtų teikiama geriausiems šalies mokslininkų kolektyvams, inovacijas diegiančioms įmonėms, skatintų mokslininkų kvalifikacijos kėlimą, aktyviai prisidėtų prie šalies mokslo raidos plėtros.

Tačiau, vykdant tolimesnę mokslo ir studijų reformą, buvo nuspręsta, jog fundamentinio mokslo tyrimo programas perims reformuota Lietuvos mokslo taryba (LMT), o mokslo ir verslo ryšiais rūpinsis naujai steigiama Mokslo technologijų ir inovacijų agentūra (MTIA). Todėl Valstybinis mokslo ir studijų fondas nuo 2010 m. sausio 1 d. tapo Valstybiniu studijų fondu, įstaiga prie Švietimo ir mokslo ministerijos, su mokslu susijusią veiklą perleisdamas LMT ir kuriamai MTIA. Tad kokias funkcijas ir kaip nuo šiol vykdys Valstybinis studijų fondas, kalbamės su jo direktoriumi dr. Sigitu Renčiu.

Jums teko vadovauti Fondui nuo 2002 metų. Sukaupta didžiulė patirtis, kuri veikiausiai pasitarnaus ir jį pertvarkant. Tad kaip keisis Fondo veikla?

Išties Fondas turi kitą pavadinimą. Bet tai nereiškia, kad kuriama visiškai nauja struktūra, patvirtinus naujus nuostatus, keitėsi tik Fondo funkcijos. Valstybinis studijų fondas nebevykdo paramos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams, tačiau įgijo naujų funkcijų – finansinė parama studentams. Paskolas studentams teikiame jau nuo 1998 m., doktorantų mokslinę veiklą taip pat remiame ne pirmus metus. Taigi institucijos veiklos tęstinumas bus natūralus procesas. Fondo veiklos uždaviniai iš esmės tie patys – įgyvendinti mokslo ir studijų politiką, užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą, administruojant finansinę paramą studentams. Fondo darbuotojų skaičius taip pat nesikeis, nors atidavę mokslo rėmimo funkcijas LMT, perdavėme ir 6 kvalifikuotus savo specialistus, dirbusius su šiomis programomis. Dabar reikia priimti naujų žmonių, kad galėtume tinkamai plėtoti savo veiklą. Vietoj Mokslo skyriaus baigiame sukomplektuoti naują Stipendijų ir finansinės paramos skyrių. Šį mėnesį Fondo komplektavimą turėtume baigti ir pradėti dirbti visu pajėgumu. Tiesa, tiems darbuotojams, kurie dabar ateina iš valstybės tarnybos rezervo, reikės dar daug ko išmokti, nes čia esama tam tikros specifikos, dirbant būtina tam tikra specializacija. Jiems bus sudarytos visos galimybės kelti savo kvalifikaciją. Fondas nėra šiaip valstybės tarnyba. Mūsų klientai – studentai. Su jais reikia mokėti dirbti kantriai, veikliai, operatyviai, nes jaunas žmogus ne visada turi gyvenimiškos patirties bei pakankamą atsakomybės jausmą, todėl dažnai tenka jiems aiškinti jų sutartinius įsipareigojimus ir ginti jų pačių interesus. Taigi darbuotojų Fonde bus tiek, kiek ir anksčiau – 27 žmonės. Tai gana optimali valdymo struktūra. Pagal šiemet Vyriausybės patvirtintą programą „Studentų kreditavimas ir finansinė parama“ šiems žmonėms teks administruoti 81 mln. 300 tūkst. Lt (praėjusiais metais studentų paskoloms buvo skirta per 20 mln. Lt, o mokslui apie 40 mln. Lt). Taigi skirti asignavimai šiais metais ženkliai padidėjo. Fondo kaip biudžetinės įstaigos strateginis tikslas – valstybės paskolomis ir valstybės remiamomis paskolomis, stipendijų bei kitos finansinės paramos teikimu skatinti šalies žmogiškųjų resursų plėtrą, jos ekonominę bei socialinę pažangą.

Kokia Fondo valdybos sudėtis?

Vasarį Vyriausybė patvirtino naują Fondo valdybą iš 11 asmenų. Jos pirmininku antrą kartą tapo Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros prof. Juozas Žilys. Po du valdybos narius delegavo Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijos, du savo atstovus pasiūlė mokslo ir studijų institucijos. Valdyboje dirba ir Lietuvos studentų bei Lietuvos studentų atstovybių sąjungų atstovai. Pagal Fondo nuostatus valdybos nariais tampa Fondo direktorius bei jo pavaduotojas. Fondo valdyba paskirsto valstybės biudžeto lėšas valstybės paskoloms teikti, valstybės remiamų paskolų palūkanoms apmokėti, įsipareigojimams pagal valstybės garantiją ir kitiems įsipareigojimams vykdyti. Taip pat ji priima sprendimus, kaip panaudoti lėšas iš grąžinamų paskolų, palūkanų ir delspinigių bei kitų nebiudžetinių įplaukų, skiria stipendijas trečiosios studijų pakopos studentams.

Kokios naujos funkcijos atiteko Fondui?

Fondas kaip ir anksčiau administruos valstybės paskolas ir valstybės remiamas paskolas. Finansuos trečiosios studijų pakopos studentus (doktorantus). Nauja yra tai, kad šiemet pradedamos administruoti socialinės stipendijos aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams. Nauja veiklos sritis – valstybės parama išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių ir provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose pagal ŠMM nustatytą tvarką. Fondui taip pat yra paskirtas lėšų, kurias valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo grąžinti į Valstybės biudžetą, administravimas ir per atitinkamą studijų laikotarpį sumokėtos studijų kainos (kainos dalies) kompensavimas geriausiai besimokantiems studentams.

Praėjusiais metais pradėjo funkcionuoti naujoji valstybės remiamų paskolų sistema. Kaip ji veikia?

Išties nuo praėjusių metų rugsėjo pradėjo veikti naujoji sistema. Pažymėsime, jog rudenį startavusi nauja studentų kreditavimo sistema užtikrino didesnį studijų prieinamumą studentams, nes valstybės remiamas paskolas dabar gali gauti tiek valstybinių, tiek privačių aukštųjų mokyklų visų studijų pakopų studentai. Be to, atsirado nauja paskolos rūšis studijų kainai sumokėti, suteikianti galimybę pasiskolinti tokią sumą, kokią metinę studijų kainą studentams yra nustačiusi aukštoji mokykla. Viso 2009 m. pavasarinio ir rudens konkursuose studentai sudarė 11530 valstybės remiamų ir valstybės paskolų sutarčių, kurių bendra suma, išmokėta iš valstybės biudžeto ir per šalies bankus, sudarė virš 43 mln. Lt. Daugiausia skolintasi litais.

Daug aistrų sukėlė priimtas sprendimas studentų paskolas atiduoti bankams. Juk tuometinis Mokslo ir studijų fondas turėjo reikiamos patirties, jau buvo pradėtos grąžinti paimtos paskolos. O kaip dabar, kai bankai užsiprašė nemenkų palūkanų?

Pernai iš tiesų paskolų palūkanų procentai buvo didesni, tačiau šiemet jų kaina, kritus ViliboR, ženkliai sumažėjo. Todėl, palyginus su praėjusiais metais, konkurse dalyvavusios kredito įstaigos pasiūlė studentams palankesnes sąlygas. Šiemet Finansų ministerijos atrankos komisija atrinko 4 bankus („DNB Nord“, „Nordea Bank Finland“, „Swedbank“ ir „Snoro“ bankus). Palankiausias sąlygas pasiūlė „DNB Nord“ ir „Nordea Bank Finland“. Paskolų palūkanų dydis litais (š. m. vasario 22 d.) buvo 3,98–5,07% (praėjusių metų liepos 30 d. 10,19–11,34%), eurais – 2,56–3,65% (2009.07.30 3,37–3,87%). Taigi, šiemet studentams atsiveria geresnės sąlygos imant paskolas iš bankų, tačiau kiekvienas studentas, kai jis bus patvirtintas galys gauti paskolą, turės galimybę prieš pasirašydamas sutartį derėtis dėl palūkanų. Praėjusiais metais valstybė buvo garantavusi paskolų už 100 mln. Lt. Šiais metais garantuojama už 150 mln. Lt. Kiekvienas jaunuolis imdamas paskolą turi blaiviai apmąstyti, jog paskolą bankui teks pradėti grąžinti po metų baigus studijas, o palūkanas teks mokėti nuo sutarties pasirašymo dienos. Tiesa, dėl palūkanų yra numatyti atvejai, kada jas gali dengti Fondas. Jei studentas yra socialiai remtinas, tuomet palūkanos dengiamos 100%. Praėjusiais metais palūkanų dalis, viršijusi 5%, taip pat buvo dengiama. Palankios gražinimo sąlygos bei terminai. Grąžinant paskolą (per 15 m.), vėlgi yra numatyta galimybė atidėti mokėjimus: kai studentė gimdo, kai išeinama tėvystės ar motinystės atostogų, susirgus ar praradus darbą ir t. t. Tada studentas turi kreiptis į Fondą (tai leidžia ir ankstesnės paskolos) ir į banką.

Šiais metais Fondas ima rūpintis ir socialinėmis stipendijomis. Juk tai visiškai nauja funkcija?

Taip, nauja. Anksčiau šios stipendijos buvo teikiamos per aukštąsias mokyklas. Nuo š. m. sausio 1 d. Valstybinis studijų fondas iš aukštųjų mokyklų iš dalies perėmė socialinių stipendijų administravimą. Šiemet dokumentus socialinėms stipendijoms gauti studentai dar teikia savo aukštosioms mokykloms jų nustatyta tvarka ir terminais. Planuojama, kad jau nuo ateinančių metų, pradėjus veikti Studentų registrui, Fondas visiškai perims socialinių stipendijų administravimą.

43 valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos Fondui jau pateikė studentų, kuriems rekomenduojama skirti socialines stipendijas, sąrašus. Į juos studentai buvo traukiami prioriteto tvarka atsižvelgiant į vieną iš trijų kriterijų: studentas yra iš nepasiturinčios šeimos ar vienas gyvenantis asmuo, turintis teisę gauti arba gaunantis socialinę pašalpą pagal LR piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą; studentui buvo nustatytas 45% ar mažesnis darbingumas arba sunkus ar vidutinis neįgalumas; studentui iki pilnametystės buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jo tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę.

Kovo 4 d. įvyko Fondo valdybos posėdis, kurio metu 4662 studentams buvo paskirtos socialinės stipendijos. 3193 stipendijas gaus pirmą iš aukščiau išvardintų kriterijų atitinkantys studentai. Pagal antrąjį kriterijų paskirtos 607 stipendijos. Remiantis trečiuoju kriterijumi skirtos 862 stipendijos. Pavasario semestrą studentams bus išmokėta beveik 14 mln. litų. Kas mėnesį studentai gaus po 390 Lt.

Nuo kovo 8 d. skelbiamas papildomas paraiškų socialinei stipendijai gauti priėmimas. Studentai, kuriems aukščiau minėtuose kriterijuose nurodytos aplinkybės atsirado pasibaigus pagrindiniam paraiškų teikimo terminui, turi papildomą galimybę pristatyti reikalingus dokumentus savo aukštosioms mokykloms, o šios – Valstybiniam studijų fondui.

Kokiu atveju doktorantams mokamos stipendijos?

Fondo stipendijos doktorantams buvo teikiamos ir anksčiau. Tai papildoma suma, kuri išmokama tik aktyviai mokslinius tyrimus vykdantiems trečiosios studijų pakopos studentams. Tai papildomas paskatinimas prie stipendijos, gaunamos iš savo aukštosios mokyklos. Ji mokama tiems doktorantams, kurie disertacijos tema yra parengę spaudai ar jau išspausdinę straipsnių cituojamuose Lietuvos ar užsienio žurnaluose. Ši stipendija nėra didelė – tik 205 Lt. Fondo valdyboje buvo aptarta, ar nebūtų tikslinga mažinti šių stipendijų skaičių ir didinti pačią stipendiją? Šiuo metu LMT svarsto naujus Doktorantūros nuostatus, taigi galima tikėtis permainų ir šioje srityje. Šiemet šiai stipendijai gauti buvo pateikti 755 prašymai, 624 stipendijos buvo paskirtos. Daugiausia paraiškų ir stipendijų teko Vilniaus ir Kauno technologijos universitetų doktorantams. Tačiau svarbiausia išvada – netgi sunkmečio sąlygomis doktorantų mokslinis aktyvumas nemažėja.

Visiškai nauja Fondo veiklos sritis – valstybės parama išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams, norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Kaip ją bus galima pasinaudoti?

Emigracijos mastams sparčiai didėjant, valstybės politika atsigręžė ir į užsienyje gyvenančių mūsų tautiečių lūkesčius. Valstybinis studijų fondas ŠMM numatyta tvarka galės paremti tuos užsienyje vidurines mokyklas baigusius mūsų tautiečių vaikus, kurie pareiškė norą studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Tai išties labai reikšmingas sprendimas, rodantis valstybės pastangas susigrąžinti mūsų tautiečius į Lietuvą. Tam Fondui yra išskirta 350 tūkst. Lt. Jaučiame, kad šių lėšų gali prireikti daugiau, nes susidomėjimas didžiulis. Studijuoti Lietuvoje nori jaunimas iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, kai kurių vakarų šalių. Besikreipiantieji gali pretenduoti į dvi paramos rūšis. Visų pirma – tai stipendija už studijų rezultatus, kuri skiriama vienam studijų semestrui ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos. Stipendijos mėnesinis dydis, yra nustatomas atsižvelgiant į pretenduojančio gauti stipendiją asmens paskutinės sesijos pažymių svertinį vidurkį, pagal studijų sritis (nuo 150 iki 400 Lt). Antra – tai vienkartinė socialinė išmoka skiriama atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį (nuo 700 iki 1100 Lt). Kartu su prašymu lietuvių kilmės užsieniečiai privalo pateikti krašto lietuvių bendruomenės, LR valstybės institucijos ar įstaigos užsienyje, kurios užsieniečiams išduoda vizas, ar kitos institucijos išduotą užsienio lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą. Išeivijos atstovai privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad prieš atvykdami į Lietuvą jie ne mažiau kaip trejus metus gyveno užsienyje.

Kokiomis techninėmis galimybėmis tikitės garantuoti sklandžią Fondo veiklą?

Fondo strateginiame plane numatyta stiprinti informacinę sistemą ir kiek galint daugiau administravimą perkelti į elektroninę erdvę, todėl jau šiemet teks sukurti socialinių stipendijų administravimo informacinę sistemą. Jau turime informacinę sistemą „Paskola 3“, tik ją teks koreguoti, praplečiant valstybės remiamų paskolų iš bankų administravimu. Tam šiemet turime valstybės biudžeto lėšų, skirtų investicijoms. Tai neabejotinai padės šiuos technologinius uždavinius išspręsti. Kadangi mūsų archyvams, o ir darbuotojams stigo patalpų, šiemet panaudos teise gavome dar 113 m2. Visos šios priemonės pagerins ne tik mūsų darbuotojų darbo sąlygas, bet ir studentų aptarnavimą.
Dėkoju už pokalbį.

Gražina Kriščiukaitienė