Norvegų įmonė „BioCoTech“ AS per savo atstovus Baltijos šalyse pristato naują bei unikalų organinių atliekų kompostavimo įrenginį, padėsiantį išspręsti dalį šiuo metu Lietuvoje esančių biologiškai skaidžių atliekų perdirbimo problemų.

Atliekų tvarkymas – vienas pastaruoju metu aktualiausių klausimų, kurį reikia skubiai išspręsti. Vadovaujantis Europos Sąjungos Atliekų tvarkymo reglamentuojančių direktyvų nuostatais, jau nuo 2010 m. turi būti atskirai surinkta ir apdorota daugiau kaip 270 tūkst. tonų bioskaidžių komunalinių atliekų. Norint įgyvendinti ES keliamus reikalavimus, vienintelė reali alternatyva – kompostavimas, padedantis mažinti sąvartynų plotus, grėsmę paviršiniams bei požeminiams vandenims, gruntui, dirvožemiui bei saugantis ir tausojantis aplinką ir aplinkinius gyventojus.

Skandinavų bei kitų Europos šalių patirtis parodė, kad atliekų deginimo įrenginiai neapsimoka – per didelė aplinkos tarša, milžiniškos investicijos. Todėl buvo pasiūlyta alternatyva – biologiškai skaidžių atliekų naikinimas jų atsiradimo vietose.

Norvegijos kompanijos, turinčios 20 metų patirtį aplinkos inžinerijos srityje, technologiją ir uždaro kompostavimo metodus, plačiai paplitusius Skandinavijos šalyse bei Didžiojoje Britanijoje, siūloma įdiegti ir Lietuvoje. „BioCoTech AS“ gaminys – kompostavimo konteineris „BioSpeed“ yra naujos rūšies utilizavimo įrenginys, kurį galima eksploatuoti maisto pramonėje, dideliuose ūkiuose, viešajame sektoriuje: mokyklose, ligoninėse, nuotekų valymo stotyse ir kitose bioskaidžių atliekų turinčiose įmonėse.

„BioCoTech“ produktas išskirtinis tuo, kad, pritaikant naujausias technologijas bei naudojant naują maišymo techniką, specialūs mikrobai per 24–72 val. suardo atliekas, paversdami jas komposto milteliais. Po viso proceso atliekų tūris sumažėja 80–90%. Jos tampa sausais milteliais, kuriuos galima panaudoti didinant šalies energetinį potencialą.






























„Mūsų pasiūlyta technologinė koncepcija leidžia organinių atliekų kiekį sumažinti iki 90%, o likutį panaudoti kaip trąšą ar biokurą. Bendradarbiaudama su VGTU Vandentvarkos katedra ir UAB „Ekoprojektas“, mūsų kompanija stengiasi prisidėti prie valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo, kuriame numatyta, kad 2020 m. sąvartynuose bioskaidžios atliekos sudarytų ne daugiau kaip 35% 2000 m. kiekio“, – biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo technologiją pristatė bendrovės vadovas Vytautas Vaitiekus.

Šiuo metu „BioCoTech“ kompanija gamina 5 skirtingų dydžių kompostavimo konteinerius, atitinkančius įvairių klientų poreikius. Jų apdirbimo apimtys nuo 1000 iki 18000 l maisto atliekų per savaitę. Kiekviena įmonė veda statistiką, kiek atliekų išveža utilizavimui per mėnesį, tad nustačius jų vidurkį, nesunku pritaikyti reikiamo galingumo perdirbimo įrenginį konkrečiam užsakovui. Aplinką tausojantys „BioSpeed“ kompostavimo konteineriai atliekas suardo greičiau nei rinkoje esantys alternatyvūs kompostavimo būdai ar įrenginiai, suteikdami konkurencingą kainos, našumo ir eksploatacinių kaštų santykį, o konteinerių vietinė lokalizacija padeda išspręsti logistines problemas. Dažniausiai naudojamas „BioSpeed 2008“ (2000 l per savaitę) konteineris sveria 550 kg, todėl lengvai transportuojamas norint pakeisti jo darbo vietą. Toks įrenginys suvartoja tik 0,8 kWh per parą. Be to, jį lengva ir paprasta aptarnauti: pakraunama 1–2 kartus (pagal susikaupusių atliekų kiekį) per dieną, o konteinerio agregate atliekos perdirbamos pagal nustatytą technologiją be jokios priežiūros. Todėl konteinerį gali aptarnauti specialiai apmokytas darbuotojas tam skirdamas vos kelis pusvalandžius darbo laiko.

Tokia teritoriniu atžvilgiu nedidelė mūsų šalis, vykdydama atliekų tvarkymo uždavinius, modernizuoja sąvartynus, nukenksmina ir išgabena pavojingas medžiagas, stato plastikų perdirbimo įmones, bet taip sunkiai ir primityviai bando tvarkyti biologiškai skaidžių atliekų perdirbimą, jų kompostavimą. Turime vilties, kad progresyvus mąstymas bei inovacijos įmonių vadovus paskatins diegti naujausias Lietuvai siūlomas atliekų perdirbimo technologijas. Pirmieji pionieriai jau yra. Tačiau norėtųsi, kad būtų sparčiau priimami protingi sprendimai gerinant aplinkosaugą.

Regina Matonienė