 Prieš porą metų
prasidėjusi pasaulinė ekonominė-finansinė krizė stipriai paveikė Lietuvos
ekonomiką. Ją gerokai pajuto ir šalies pramonės įmonės, o kai kurioms grėsė
bankrotai. Todėl buvo įdomu nuvykti į Vilniaus pašonėje, Valčiūnuose įsikūrusią
UAB „VAE Legetecha“, gaminančią geležinkeliams skirtą produkciją ir pasidomėti,
kaip ši įmonė veikė krizės metu. Įdomu dar buvo ir dėl to, jog šiai metalo
apdirbimo įmonei nuo pat jos įkūrimo vadovauja žinomas pramonininkas ir
įžvalgus gamybos vadovas Antanas KOVAS.
– Esu linkęs greitai reaguoti į įvykius, bandydamas
prognozuoti ateitį ir dažnai net bandydamas užbėgti artėjantiems įvykiams už
akių. Todėl savo įmonėje labai greitai reagavome į artėjančią krizę. Iš karto
pradėjome taupyti, nors ir anksčiau neišlaidavome, nešvaistėme savo turimų
rezervų, nepiktnaudžiavome galimybe nesunkiai ir pigiai gauti lėšų įvairiausių
rūšių investicijoms. Aišku, užsakymų apimtys sumažėjo, tačiau nepuolėme į
paniką, o stengėmės tą intensyvių darbų nuosmukį sėkmingai išnaudoti, –
sako bendrovės generalinis direktorius Antanas Kovas. – Ekonomikos
perkaitimo metu iš paskutiniųjų stengiamės patenkinti visų užsakovų poreikius.
Buvo gausu kasdieninių darbų, kuriuos vos spėdavai padaryti. O sumažėjus
gamybos apimtims, atsirado galimybė įdėmiau įvertinti situaciją, paieškoti
augimo rezervų ir reikiamai pasiruošti naujam šuoliui. Išėjimui iš krizės
pasirinkome kelias kryptis. Visų pirma investicijas į žmones, antra,
investicijas į naujausią techniką ir pažangią technologiją, trečia, lanksčią
finansinę politiką, leidžiančią lengviau įgyvendinti užsibrėžtus uždavinius.
Anksčiau, kai teko intensyviai dirbti, įmonė negalėjo nuo
tiesioginės gamybos atitraukti mokymuisi daug žmonių. O mažėjant gamybai, tokia
galimybė atsirado. Ir ja buvo pasinaudota su kaupu. Žmonės ne mindžiukavo
priverstinai vaidindami, kad kažką dirba, o mokėsi. Taip visi darbuotojai, ir
administracija, ir darbininkai įsigijo gretutines profesijas, įvairių diplomų,
sertifikatų. Įmonėje susibūrė aukštos kvalifikacijos specialistai –
inžinieriai, konstruktoriai, darbininkai, galintys ne tik našiai dirbti su
naujomis technologijomis, bet ir kurti naujas gamybos strategijas.
– Kai kur sakoma, kad darbdaviai nevertina darbuotojų.
Aš taip negalvoju. Mūsų gamyba reikalauja ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir
tokių žmogiškų savybių kaip tikslumas, kruopštumas, drausmė. Darbininkai, jau
ankstesniame darbe turėję panašaus darbo patirtį, pas mus pradeda reikiamai
dirbti tik po pusmečio, konstruktoriai ir inžinieriai po 3–4 metų. Tokie kadrai
yra aukso vertės. Štai dėl ko daug dėmesio skiriame kvalifikacijos kėlimui.
Visa tai vėliau atsiperka su kaupu, – teigia Antanas Kovas.
Veikdama antrąja kryptimi, „Legetecha“ įsigijo didžiausias
Lietuvoje bet nenaujas programinio valdymo frezavimo stakles, pagamintas italų
firmos „Carnaghi Mario“,. Jos gali frezuoti net iki 25 m ilgio detales.
Šios staklės sudaro sąlygas iš karto frezuoti net visą vagoną. Jos kainavo
2,4 mln. litų su įranga ir atnaujinta elektrine dalimi. Dar už
600 tūkst. litų „Legetecha“ nupirko dvi Taivanio firmos „Chevalier“
programinio valdymo frezavimo stakles. Be to, užsisakė ir už 2 mln. litų
įsigijo bėgių padėklų suvirinimo automatizuotą liniją, kurią sukūrė ir pagamino
Kaune UAB GTV vadovaujant prof. J. Gecevičiui. Todėl įmonės gamybos
sąnaudos ženkliai sumažėjo. Prie naujosios linijos vienas žmogus pakeitė
keturis.
Suprantama, tokioms investicijoms reikia nemažų lėšų. „VAE
Legetecha“ sumaniai pasinaudojo dabar mūsų valstybės vykdoma mokesčių politika,
kuri skatina investicijas į gamybos pažangą, naujų mokslo pasiekimų, naujų
technologijų diegimą.
– Mes per šiuos pora metų racionaliai pasinaudojome
galimybe sumažinti pelno mokestį atliekant įvairius mokslinių tyrimų,
eksperimentinės ir technologinės plėtros darbus. Gavome didelį ekonominį
efektą, nes mokėjome perpus mažesnį pelno mokestį, – aiškina
A. Kovas. – „VAE Legetecha“ per krizę moksliniams tyrimo ir
eksperimentinės plėtros darbams skyrė apie 6 % savo sukurtos pridėtinės
vertės. Buvo sukurti nauji, supaprastintos konstrukcijos iešmai. Vienai iešmo
daliai pateikta paraiška gauti ir lietuvišką patentą. Bandomųjų pavyzdžių
gamyba ir su tuo susijusios išlaidos irgi įtraukiamos į mokslinių tyrimų ataskaitas
ir trigubai sumažinamas apmokestinamasis pelnas.
Įmonė naujos technikos įsigijimui per pastaruosius dvejus
metus išleido po 15–20 % savos metinės pridedamosios vertės. Jei įranga
nauja, visa šia suma sumažinamas apmokestinamasis pelnas.
– Visa tai apibendrinant galima pasakyti, kad krizės
metu net 30% sumažinome savo technologinę savikainą, todėl tapome daug
konkurencingesni ir Lietuvos, ir užsienio rinkose. Todėl dabar turime tiek daug
užsakymų, kad nuo dalies jų tenka laikinai atsisakinėti arba tiesiog pasirinkti
pelningesnį ar strategiškai perspektyvesnį, – sako Antanas Kovas. –
Todėl jau pradėjome plėsti gamybą. 10 % padidinome darbuotojų skaičių.
Tiek pat padidinome ir atlyginimus. Padidėjo mėnesinės premijos ypač
darbininkams. Yra įrengimų, kurie jau dirba po dvi pamainas visą savaitę. Kai
kurie darbininkai dirba ir viršvalandžius. Suprantama, už juos gauna didesnį
atlyginimą.
Dabar galime konstatuoti, kad tos materialinės investicijos
į trejas programinio valdymo frezavimo stakles ir į mūsų pagrindinę eksporto
produkciją – bėgių padėklus gaminančią techniką greitai atsipirko. Vienos
net per 7 mėn., kitos per 15 mėn. Taip atsitiko todėl, kad šios
investicijos buvo padarytos laiku ir taip, kad jos iš karto žymiai padidino
mūsų konkurencingumą ir padidino apyvartą. Tie įrengimai dabar dirba 15 pamainų
per savaitę. Taip krizės metu padarytos investicijos atsipirko 2–3 kartus
greičiau negu buvo skaičiuota. O mūsų bendrovės steigėjai yra du. VAE AG iš
Austrijos, turinti 66 %, ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, turintys
34 % įstatinio kapitalo. Austrų VAE koncernui Lietuvoje įkurta įmonė buvo
septynioliktoji. Dabar tokių įmonių yra per 40 visuose pasaulio žemynuose.
– Taigi, šiais metais turime labai daug darbo. Gera
perspektyva nusimato ir kitais metais. Jau dabar užsakymų turime tiek, kad net
visiems padaliniams dirbant po dvi pamainas visko laiku nespėtume padaryti.
Papildomai priėmėme į darbą 5 žmones, dar 15 planuojame priimti. Vistik teks
dirbti ir savaitgaliais, nes trečios pamainos diegti nenorime, nes naktinis
darbas visada yra problematiškas. Naktį dažniausiai lūžta įrengimai, įvyksta
nelaimingų atsitikimų, – teigia A. Kovas.
„VAE Legetechoje“ – akivaizdus gamybos augimas. Pernai
apyvarta siekė 26 mln. litų. O 2012 m. prognozuojama apyvarta gali viršyti
net 50 mln. litų. Ir šis šuolis vyksta tuo metu, kai kiti vis dar kalba
apie nesibaigiančią krizę ar naujos krizės pradžią. Štai ką reiškia protingas
situacijos įvertinimas, įžvalgi investicinė, technologinė ir kadrų politika.
Tai milžiniškas, nelengvai įveikiamas šuolis. Didžiausių
sunkumų atsiranda didinant darbuotojų skaičių. Staiga priėmus daug darbininkų,
labai sunku tikėtis, kad nauji žmonės perims įmonės tvarką, įpročius, veiklos
kultūrą. Todėl priimant į darbą žmogų, gerai viską apmąstome. Priimame
tikėdamiesi, kad jis pas mus dirbs ilgai ir ateityje sudarys sveiko darbo
kolektyvo branduolį. Todėl dar siekiame ir atjauninti darbuotojus. Nes
nežiūrint visų pastangų automatizuoti ir mechanizuoti gamybą, darbininkų darbas
tebelieka fiziškai nelengvas.
Ne tik krizė turi įtakos gamybos apimtims. Netgi pilietinis
karas Libijoje irgi gerokai pakoregavo „VAE Legetechos“ planus. Šiemet ir
kitais metais pagaminti lietuviški iešmai turėjo būti klojami naujame
geležinkelyje, kuris turėjo sujungti Libijos pietus ir šiaurę. Karas gerokai
sugriovė Libijos ūkį, naujo geležinkelio statyba sustojo, nutrūko ir lietuviškų
iešmų tiekimas į šią šalį.
Galime tik pasidžiaugti, kad pasaulis yra įvairus ir margas.
Yra daug šalių, kurių nepalietė dabartinė ekonominė krizė, kurios politiškai
stabilios ir sėkmingai plėtoja savo ekonomiką. Užsidarius projektams Libijoje,
atsidarė eksporto galimybės Saudo Arabijoje, kuriai šiemet pardavėme 19
visiškai sumontuotų iešmų. Ir toliau sėkmingai mūsų produkciją eksportuojame į
Jungtinius arabų emyratus. Delyje, Mumbajuje ir Bangalore metro taip pat jau
stovi mūsų iešmai. Dabar tiekiame iešmus naujam metro, kuris statomas
didmiestyje Chenai (buvęs Madrasas). Nusimato didelės mūsų produkcijos eksporto
galimybės Turkijoje, kurios ekonomika dabar stebėtinai auga, o tada prireikia
ir modernaus geležinkelio. Ten, kur reikia didelio greičio, kur milžiniški
keleivių srautai, būtina labai patikima technika, todėl čia ir stovi
europietiškos kokybės geležinkelio iešmai, – sako Antanas Kovas.
Geros perspektyvos mūsų technikai atsiveria ir Europoje.
Visų pirma Vokietijoje, nes, įdiegus daug pažangių naujovių, lietuviška
produkcija tiek atpigo, kad dabar net vokiečiai, aktyviai vykdantys protekcinę
politiką, įsileidžia lietuvišką produkciją. Be to, vokiečiai užsako Valčiūnuose
ir įvairius metalo mechaninio apdirbimo darbus.
Vokiečių specialistai neseniai lankėsi Valčiūnuose. Jie,
prieš planuodami naujus užsakymus, panoro iš arčiau susipažinti su mūsų
gamybine baze. Buvo labai malonu klausytis vokiečių specialistų palankių
atsiliepimų apie mūsų įmonę. Jie stebėjosi, kaip galima tiek daug gaminti
turint tokius mažus gamybos plotus. Dar įsiminė įdomus Brandenburgo metalo
apdirbimo gamyklos direktoriaus pastebėjimas: „Jeigu įmonėje yra tokia švara ir
tvarka, nelabai reikia tikrinti kokybę. Ji gali būti tik gera“. Apskritai
vokiečiams, įvaldžiusiems aukštas technologijas, parduoti per metus metalo
apdirbimo produkcijos už 2–3 mln. litų yra smagu. Tai rimtas mūsų veiklos
įvertinimas.
„VAE Legetecha“ ir toliau sėkmingai tiekia produkciją ne tik
į Vokietiją, bet ir į Austriją, Ispaniją, Italiją, o šiemet atnaujinti ryšiai
su Latvija.
– Atsiranda ir bendradarbiavimo su Baltarusija
galimybės, nes mūsų įmonė ir asmeniškai aš gavome teisę dirbti Baltarusijoje.
Iki šiol tokios teisės neturėjome. Baltarusiams pateikėme patrauklų pasiūlymą,
kad jie galėtų pradėti gaminti savo iešmus pagal vakarietiškus standartus. Jau
apžiūrėjome Baranovičių automatinių linijų gamykloje gamybinę bazę būsimai
įmonei. Aišku, visur, kur statoma ir kuriama nauja produkcija, atsiranda daug
problemų. Manau, kad iki Naujųjų metų Baltarusijos projekto likimas
paaiškės, – sako Antanas Kovas. – Beje, šiam projektui priešinasi ir
Rusijos iešmų gamintojai, nes pajuto, kad atsirado rimtas konkurentas. Greitai
važiuosiu į Vieną, išklausysime rusų pasiūlymus. Jeigu rasime bendrą, mums
priimtiną sprendimą, plačiau atsivers ir Rusijos rinka.
Ką tik rimtai svarstėme, kokią strategiją bei taktiką
turėtume taikyti Lenkijoje. Jau keli metai bandome įeiti ir į šią sudėtingą
rinką. Ten jau veikia trys iešmų gamyklos. Mums keliamas uždavinys kartu su
mūsų Lenkijoje veikiančiomis koncerno prekybos atstovybėmis ateityje turėti
10 % šios rinkos. Esame įpareigoti tiekti iešmus keliams, kuriuose galima
išvystyti iki 160 km/h greitį. Dabar lėčiau važinėjama visuose Lenkijos
geležinkeliuose. Ateityje toks greitis tenkins iki 90 % šių kelių. Taigi,
čia irgi yra kas veikti.
„Legetecha“ našiai ir sėkmingai bendradarbiauja ir su
Lietuvos geležinkeliais, kurie pastaraisiais metais aktyviai pasuko
modernizavimo keliu. Statomas Vilniaus aplinkkelis, tiesiami antrieji keliai
tarp Šiaulių ir Klaipėdos, tarp Kaišiadorių ir Šiaulių, nuo Lenkijos pusės
tiesiamas Europos vėžės kelias. Aktyviai siekiama didinti krovininių ir
keleivinių traukinių greitį, didinamas traukinių eismo saugumas. O čia be
modernių kelių ir ypač be aukštos kokybės iešmų niekaip neišsiversi.
– Norėčiau išskirti tikrai geranorišką AB „Lietuvos
geležinkeliai“ požiūrį. Tik dėl jų noro turėti patikimus, aukščiausio Vakarų
Europos techninio lygio gaminius, kuriuos tiektų šalimais esanti lanksti
bendrovė, pritaikanti juos pagal kintančius poreikius, naujoves prie labai
žemiškų reikalavimų, mes ir atsiradome. Ir pirmasis generalinis direktorius
Algirdas Alfonsas Kliorė, ir vėliau geležinkeliams vadovavęs Stasys Labutis,
buvo dideli geležinkelio entuziastai. Daug, ypač kuriant mūsų bendrą
Austrijos-Lietuvos bendrovę, nuveikė Jonas Biržiškis.
Jis, būdamas Susisiekimo ministru, vėliau vadovaudamas AB
„Lietuvos geležinkeliai“, drąsiai pritarė AB „VAE Legetecha“ įkūrimui. Jis,
visada buvo kupinas naujų sumanymų, drąsių sprendimų, buvo nuostabus vadovas.
Ir su dabartiniu AB „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniu direktoriumi Stasiu
Dailydka susiklostė darnūs gamybiniai santykiai, – sako Antanas Klovas. –
Lietuvos geležinkeliuose dabar yra apie 4000 veikiančių iešmų. 1500 iešmų jau
yra mūsų pagaminti. Kasmet mūsų geležinkeliams pateikdavome po 120 naujų iešmų.
O kitais metais Lietuvos geležinkeliams gali prireikti 150–160 naujų iešmų. Čia
būtina pabrėžti, kad mūsų iešmus galima eksploatuoti 3–5 kartus ilgiau negu
pagamintus Rusijoje.
Šiuo metu įmonės gamybinę bazę sudaro 2,8 ha žemės
teritorija. Gamybinių patalpų plotas 3500, administracinių-buitinių patalpų
1200, sandėlių po stogu 1000, atvirų sandėliavimo aikštelių 8000 m2.
Įmonės pagrindinis tikslas – gaminti ir tiekti visiškai surinktus iešmus,
smailes, kryžmes, izoliuotąsias sandūras daugiausia Lietuvos geležinkeliams bei
padėklų visoms VAE grupės įmonėms.
Per metus UAB „VAE Legetecha“ gali pagaminti po 250 visiškai
surinktų iešmų, 1200 t suvirintų padėklų. Dabartiniai iešmai – tai
30–60 m kelio atkarpa, kuri sveria 25–60 t. Jie gaminami ant
gelžbetoninių arba ąžuolinių pabėgių, kreivi arba tiesūs, bėgių tipas bei vėžė
pagal užsakovo pageidavimus. Gali būti komplektuojami ir su rankine, ir su
hidrauline iešmo pavara „Ecostar“ bei užraktu „Spherolock“. Gaminamos įvairios
geležinkelio sankirtos įvairiems bėgių tipams, spyruokliniai mechanizmai,
smailių galinių padėčių tikrintuvai, klijuotos izoliuotosios sandūros, rankinės
pavaros, plieniniai tuščiaviduriai pabėgiai, riedmenų kontrolės sistemos
HOA/FOA. Įmonėje programinės įrangos „Unigraphics“ dėka konstruojami iešmai su
tam tikslui VAE koncerno sukurtomis RIP programomis, trimatėje aplinkoje kuriami
įvairių detalių modeliai, surinkimo mazgai, o detalių gamybai – darbo
brėžiniai.
2007 m. tarptautinė sertifikavimo įmonė SGS patikrino
pagrindinius „VAE Legetecha“ gaminius, jų gamybos technologiją ir kaip jos
laikomasi ir patvirtino, kad gaminama produkcija atitinka tarptautinius
standartus. Daugiau kaip prieš dešimt metų buvo gauti kokybės ir aplinkosaugos
vadybos sertifikatai. Per šešiolika savo veiklos metų, vadovaujama gabaus
gamybos organizatoriaus Antano Kovo, praktiškai plyname lauke išaugo, sustiprėjo
ir įgavo tarptautinį pripažinimą solidi metalo apdirbimo įmonė.
Vytautas Žeimantas
|