UAB „VAE Legetecha“ – ryškus gamybos augimas po ekonominės krizės Spausdinti El. paštas
pict1399.jpgPrieš porą metų prasidėjusi pasaulinė ekonominė-finansinė krizė stipriai paveikė Lietuvos ekonomiką. Ją gerokai pajuto ir šalies pramonės įmonės, o kai kurioms grėsė bankrotai. Todėl buvo įdomu nuvykti į Vilniaus pašonėje, Valčiūnuose įsikūrusią UAB „VAE Legetecha“, gaminančią geležinkeliams skirtą produkciją ir pasidomėti, kaip ši įmonė veikė krizės metu. Įdomu dar buvo ir dėl to, jog šiai metalo apdirbimo įmonei nuo pat jos įkūrimo vadovauja žinomas pramonininkas ir įžvalgus gamybos vadovas Antanas KOVAS.

– Esu linkęs greitai reaguoti į įvykius, bandydamas prognozuoti ateitį ir dažnai net bandydamas užbėgti artėjantiems įvykiams už akių. Todėl savo įmonėje labai greitai reagavome į artėjančią krizę. Iš karto pradėjome taupyti, nors ir anksčiau neišlaidavome, nešvaistėme savo turimų rezervų, nepiktnaudžiavome galimybe nesunkiai ir pigiai gauti lėšų įvairiausių rūšių investicijoms. Aišku, užsakymų apimtys sumažėjo, tačiau nepuolėme į paniką, o stengėmės tą intensyvių darbų nuosmukį sėkmingai išnaudoti, – sako bendrovės generalinis direktorius Antanas Kovas. – Ekonomikos perkaitimo metu iš paskutiniųjų stengiamės patenkinti visų užsakovų poreikius. Buvo gausu kasdieninių darbų, kuriuos vos spėdavai padaryti. O sumažėjus gamybos apimtims, atsirado galimybė įdėmiau įvertinti situaciją, paieškoti augimo rezervų ir reikiamai pasiruošti naujam šuoliui. Išėjimui iš krizės pasirinkome kelias kryptis. Visų pirma investicijas į žmones, antra, investicijas į naujausią techniką ir pažangią technologiją, trečia, lanksčią finansinę politiką, leidžiančią lengviau įgyvendinti užsibrėžtus uždavinius.

Anksčiau, kai teko intensyviai dirbti, įmonė negalėjo nuo tiesioginės gamybos atitraukti mokymuisi daug žmonių. O mažėjant gamybai, tokia galimybė atsirado. Ir ja buvo pasinaudota su kaupu. Žmonės ne mindžiukavo priverstinai vaidindami, kad kažką dirba, o mokėsi. Taip visi darbuotojai, ir administracija, ir darbininkai įsigijo gretutines profesijas, įvairių diplomų, sertifikatų. Įmonėje susibūrė aukštos kvalifikacijos specialistai – inžinieriai, konstruktoriai, darbininkai, galintys ne tik našiai dirbti su naujomis technologijomis, bet ir kurti naujas gamybos strategijas.

– Kai kur sakoma, kad darbdaviai nevertina darbuotojų. Aš taip negalvoju. Mūsų gamyba reikalauja ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir tokių žmogiškų savybių kaip tikslumas, kruopštumas, drausmė. Darbininkai, jau ankstesniame darbe turėję panašaus darbo patirtį, pas mus pradeda reikiamai dirbti tik po pusmečio, konstruktoriai ir inžinieriai po 3–4 metų. Tokie kadrai yra aukso vertės. Štai dėl ko daug dėmesio skiriame kvalifikacijos kėlimui. Visa tai vėliau atsiperka su kaupu, – teigia Antanas Kovas.

Veikdama antrąja kryptimi, „Legetecha“ įsigijo didžiausias Lietuvoje bet nenaujas programinio valdymo frezavimo stakles, pagamintas italų firmos „Carnaghi Mario“,. Jos gali frezuoti net iki 25 m ilgio detales. Šios staklės sudaro sąlygas iš karto frezuoti net visą vagoną. Jos kainavo 2,4 mln. litų su įranga ir atnaujinta elektrine dalimi. Dar už 600 tūkst. litų „Legetecha“ nupirko dvi Taivanio firmos „Chevalier“ programinio valdymo frezavimo stakles. Be to, užsisakė ir už 2 mln. litų įsigijo bėgių padėklų suvirinimo automatizuotą liniją, kurią sukūrė ir pagamino Kaune UAB GTV vadovaujant prof. J. Gecevičiui. Todėl įmonės gamybos sąnaudos ženkliai sumažėjo. Prie naujosios linijos vienas žmogus pakeitė keturis.

Suprantama, tokioms investicijoms reikia nemažų lėšų. „VAE Legetecha“ sumaniai pasinaudojo dabar mūsų valstybės vykdoma mokesčių politika, kuri skatina investicijas į gamybos pažangą, naujų mokslo pasiekimų, naujų technologijų diegimą.

– Mes per šiuos pora metų racionaliai pasinaudojome galimybe sumažinti pelno mokestį atliekant įvairius mokslinių tyrimų, eksperimentinės ir technologinės plėtros darbus. Gavome didelį ekonominį efektą, nes mokėjome perpus mažesnį pelno mokestį, – aiškina A. Kovas. – „VAE Legetecha“ per krizę moksliniams tyrimo ir eksperimentinės plėtros darbams skyrė apie 6 % savo sukurtos pridėtinės vertės. Buvo sukurti nauji, supaprastintos konstrukcijos iešmai. Vienai iešmo daliai pateikta paraiška gauti ir lietuvišką patentą. Bandomųjų pavyzdžių gamyba ir su tuo susijusios išlaidos irgi įtraukiamos į mokslinių tyrimų ataskaitas ir trigubai sumažinamas apmokestinamasis pelnas.

Įmonė naujos technikos įsigijimui per pastaruosius dvejus metus išleido po 15–20 % savos metinės pridedamosios vertės. Jei įranga nauja, visa šia suma sumažinamas apmokestinamasis pelnas.

– Visa tai apibendrinant galima pasakyti, kad krizės metu net 30% sumažinome savo technologinę savikainą, todėl tapome daug konkurencingesni ir Lietuvos, ir užsienio rinkose. Todėl dabar turime tiek daug užsakymų, kad nuo dalies jų tenka laikinai atsisakinėti arba tiesiog pasirinkti pelningesnį ar strategiškai perspektyvesnį, – sako Antanas Kovas. – Todėl jau pradėjome plėsti gamybą. 10 % padidinome darbuotojų skaičių. Tiek pat padidinome ir atlyginimus. Padidėjo mėnesinės premijos ypač darbininkams. Yra įrengimų, kurie jau dirba po dvi pamainas visą savaitę. Kai kurie darbininkai dirba ir viršvalandžius. Suprantama, už juos gauna didesnį atlyginimą.

Dabar galime konstatuoti, kad tos materialinės investicijos į trejas programinio valdymo frezavimo stakles ir į mūsų pagrindinę eksporto produkciją – bėgių padėklus gaminančią techniką greitai atsipirko. Vienos net per 7 mėn., kitos per 15 mėn. Taip atsitiko todėl, kad šios investicijos buvo padarytos laiku ir taip, kad jos iš karto žymiai padidino mūsų konkurencingumą ir padidino apyvartą. Tie įrengimai dabar dirba 15 pamainų per savaitę. Taip krizės metu padarytos investicijos atsipirko 2–3 kartus greičiau negu buvo skaičiuota. O mūsų bendrovės steigėjai yra du. VAE AG iš Austrijos, turinti 66 %, ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, turintys 34 % įstatinio kapitalo. Austrų VAE koncernui Lietuvoje įkurta įmonė buvo septynioliktoji. Dabar tokių įmonių yra per 40 visuose pasaulio žemynuose.

– Taigi, šiais metais turime labai daug darbo. Gera perspektyva nusimato ir kitais metais. Jau dabar užsakymų turime tiek, kad net visiems padaliniams dirbant po dvi pamainas visko laiku nespėtume padaryti. Papildomai priėmėme į darbą 5 žmones, dar 15 planuojame priimti. Vistik teks dirbti ir savaitgaliais, nes trečios pamainos diegti nenorime, nes naktinis darbas visada yra problematiškas. Naktį dažniausiai lūžta įrengimai, įvyksta nelaimingų atsitikimų, – teigia A. Kovas.

„VAE Legetechoje“ – akivaizdus gamybos augimas. Pernai apyvarta siekė 26 mln. litų. O 2012 m. prognozuojama apyvarta gali viršyti net 50 mln. litų. Ir šis šuolis vyksta tuo metu, kai kiti vis dar kalba apie nesibaigiančią krizę ar naujos krizės pradžią. Štai ką reiškia protingas situacijos įvertinimas, įžvalgi investicinė, technologinė ir kadrų politika.

Tai milžiniškas, nelengvai įveikiamas šuolis. Didžiausių sunkumų atsiranda didinant darbuotojų skaičių. Staiga priėmus daug darbininkų, labai sunku tikėtis, kad nauji žmonės perims įmonės tvarką, įpročius, veiklos kultūrą. Todėl priimant į darbą žmogų, gerai viską apmąstome. Priimame tikėdamiesi, kad jis pas mus dirbs ilgai ir ateityje sudarys sveiko darbo kolektyvo branduolį. Todėl dar siekiame ir atjauninti darbuotojus. Nes nežiūrint visų pastangų automatizuoti ir mechanizuoti gamybą, darbininkų darbas tebelieka fiziškai nelengvas.

Ne tik krizė turi įtakos gamybos apimtims. Netgi pilietinis karas Libijoje irgi gerokai pakoregavo „VAE Legetechos“ planus. Šiemet ir kitais metais pagaminti lietuviški iešmai turėjo būti klojami naujame geležinkelyje, kuris turėjo sujungti Libijos pietus ir šiaurę. Karas gerokai sugriovė Libijos ūkį, naujo geležinkelio statyba sustojo, nutrūko ir lietuviškų iešmų tiekimas į šią šalį.

Galime tik pasidžiaugti, kad pasaulis yra įvairus ir margas. Yra daug šalių, kurių nepalietė dabartinė ekonominė krizė, kurios politiškai stabilios ir sėkmingai plėtoja savo ekonomiką. Užsidarius projektams Libijoje, atsidarė eksporto galimybės Saudo Arabijoje, kuriai šiemet pardavėme 19 visiškai sumontuotų iešmų. Ir toliau sėkmingai mūsų produkciją eksportuojame į Jungtinius arabų emyratus. Delyje, Mumbajuje ir Bangalore metro taip pat jau stovi mūsų iešmai. Dabar tiekiame iešmus naujam metro, kuris statomas didmiestyje Chenai (buvęs Madrasas). Nusimato didelės mūsų produkcijos eksporto galimybės Turkijoje, kurios ekonomika dabar stebėtinai auga, o tada prireikia ir modernaus geležinkelio. Ten, kur reikia didelio greičio, kur milžiniški keleivių srautai, būtina labai patikima technika, todėl čia ir stovi europietiškos kokybės geležinkelio iešmai, – sako Antanas Kovas.

Geros perspektyvos mūsų technikai atsiveria ir Europoje. Visų pirma Vokietijoje, nes, įdiegus daug pažangių naujovių, lietuviška produkcija tiek atpigo, kad dabar net vokiečiai, aktyviai vykdantys protekcinę politiką, įsileidžia lietuvišką produkciją. Be to, vokiečiai užsako Valčiūnuose ir įvairius metalo mechaninio apdirbimo darbus.

Vokiečių specialistai neseniai lankėsi Valčiūnuose. Jie, prieš planuodami naujus užsakymus, panoro iš arčiau susipažinti su mūsų gamybine baze. Buvo labai malonu klausytis vokiečių specialistų palankių atsiliepimų apie mūsų įmonę. Jie stebėjosi, kaip galima tiek daug gaminti turint tokius mažus gamybos plotus. Dar įsiminė įdomus Brandenburgo metalo apdirbimo gamyklos direktoriaus pastebėjimas: „Jeigu įmonėje yra tokia švara ir tvarka, nelabai reikia tikrinti kokybę. Ji gali būti tik gera“. Apskritai vokiečiams, įvaldžiusiems aukštas technologijas, parduoti per metus metalo apdirbimo produkcijos už 2–3 mln. litų yra smagu. Tai rimtas mūsų veiklos įvertinimas.

„VAE Legetecha“ ir toliau sėkmingai tiekia produkciją ne tik į Vokietiją, bet ir į Austriją, Ispaniją, Italiją, o šiemet atnaujinti ryšiai su Latvija.

– Atsiranda ir bendradarbiavimo su Baltarusija galimybės, nes mūsų įmonė ir asmeniškai aš gavome teisę dirbti Baltarusijoje. Iki šiol tokios teisės neturėjome. Baltarusiams pateikėme patrauklų pasiūlymą, kad jie galėtų pradėti gaminti savo iešmus pagal vakarietiškus standartus. Jau apžiūrėjome Baranovičių automatinių linijų gamykloje gamybinę bazę būsimai įmonei. Aišku, visur, kur statoma ir kuriama nauja produkcija, atsiranda daug problemų. Manau, kad iki Naujųjų metų Baltarusijos projekto likimas paaiškės, – sako Antanas Kovas. – Beje, šiam projektui priešinasi ir Rusijos iešmų gamintojai, nes pajuto, kad atsirado rimtas konkurentas. Greitai važiuosiu į Vieną, išklausysime rusų pasiūlymus. Jeigu rasime bendrą, mums priimtiną sprendimą, plačiau atsivers ir Rusijos rinka.

Ką tik rimtai svarstėme, kokią strategiją bei taktiką turėtume taikyti Lenkijoje. Jau keli metai bandome įeiti ir į šią sudėtingą rinką. Ten jau veikia trys iešmų gamyklos. Mums keliamas uždavinys kartu su mūsų Lenkijoje veikiančiomis koncerno prekybos atstovybėmis ateityje turėti 10 % šios rinkos. Esame įpareigoti tiekti iešmus keliams, kuriuose galima išvystyti iki 160 km/h greitį. Dabar lėčiau važinėjama visuose Lenkijos geležinkeliuose. Ateityje toks greitis tenkins iki 90 % šių kelių. Taigi, čia irgi yra kas veikti.

„Legetecha“ našiai ir sėkmingai bendradarbiauja ir su Lietuvos geležinkeliais, kurie pastaraisiais metais aktyviai pasuko modernizavimo keliu. Statomas Vilniaus aplinkkelis, tiesiami antrieji keliai tarp Šiaulių ir Klaipėdos, tarp Kaišiadorių ir Šiaulių, nuo Lenkijos pusės tiesiamas Europos vėžės kelias. Aktyviai siekiama didinti krovininių ir keleivinių traukinių greitį, didinamas traukinių eismo saugumas. O čia be modernių kelių ir ypač be aukštos kokybės iešmų niekaip neišsiversi.

– Norėčiau išskirti tikrai geranorišką AB „Lietuvos geležinkeliai“ požiūrį. Tik dėl jų noro turėti patikimus, aukščiausio Vakarų Europos techninio lygio gaminius, kuriuos tiektų šalimais esanti lanksti bendrovė, pritaikanti juos pagal kintančius poreikius, naujoves prie labai žemiškų reikalavimų, mes ir atsiradome. Ir pirmasis generalinis direktorius Algirdas Alfonsas Kliorė, ir vėliau geležinkeliams vadovavęs Stasys Labutis, buvo dideli geležinkelio entuziastai. Daug, ypač kuriant mūsų bendrą Austrijos-Lietuvos bendrovę, nuveikė Jonas Biržiškis.

Jis, būdamas Susisiekimo ministru, vėliau vadovaudamas AB „Lietuvos geležinkeliai“, drąsiai pritarė AB „VAE Legetecha“ įkūrimui. Jis, visada buvo kupinas naujų sumanymų, drąsių sprendimų, buvo nuostabus vadovas. Ir su dabartiniu AB „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniu direktoriumi Stasiu Dailydka susiklostė darnūs gamybiniai santykiai, – sako Antanas Klovas. – Lietuvos geležinkeliuose dabar yra apie 4000 veikiančių iešmų. 1500 iešmų jau yra mūsų pagaminti. Kasmet mūsų geležinkeliams pateikdavome po 120 naujų iešmų. O kitais metais Lietuvos geležinkeliams gali prireikti 150–160 naujų iešmų. Čia būtina pabrėžti, kad mūsų iešmus galima eksploatuoti 3–5 kartus ilgiau negu pagamintus Rusijoje.

Šiuo metu įmonės gamybinę bazę sudaro 2,8 ha žemės teritorija. Gamybinių patalpų plotas 3500, administracinių-buitinių patalpų 1200, sandėlių po stogu 1000, atvirų sandėliavimo aikštelių 8000 m2. Įmonės pagrindinis tikslas – gaminti ir tiekti visiškai surinktus iešmus, smailes, kryžmes, izoliuotąsias sandūras daugiausia Lietuvos geležinkeliams bei padėklų visoms VAE grupės įmonėms.

Per metus UAB „VAE Legetecha“ gali pagaminti po 250 visiškai surinktų iešmų, 1200 t suvirintų padėklų. Dabartiniai iešmai – tai 30–60 m kelio atkarpa, kuri sveria 25–60 t. Jie gaminami ant gelžbetoninių arba ąžuolinių pabėgių, kreivi arba tiesūs, bėgių tipas bei vėžė pagal užsakovo pageidavimus. Gali būti komplektuojami ir su rankine, ir su hidrauline iešmo pavara „Ecostar“ bei užraktu „Spherolock“. Gaminamos įvairios geležinkelio sankirtos įvairiems bėgių tipams, spyruokliniai mechanizmai, smailių galinių padėčių tikrintuvai, klijuotos izoliuotosios sandūros, rankinės pavaros, plieniniai tuščiaviduriai pabėgiai, riedmenų kontrolės sistemos HOA/FOA. Įmonėje programinės įrangos „Unigraphics“ dėka konstruojami iešmai su tam tikslui VAE koncerno sukurtomis RIP programomis, trimatėje aplinkoje kuriami įvairių detalių modeliai, surinkimo mazgai, o detalių gamybai – darbo brėžiniai.

2007 m. tarptautinė sertifikavimo įmonė SGS patikrino pagrindinius „VAE Legetecha“ gaminius, jų gamybos technologiją ir kaip jos laikomasi ir patvirtino, kad gaminama produkcija atitinka tarptautinius standartus. Daugiau kaip prieš dešimt metų buvo gauti kokybės ir aplinkosaugos vadybos sertifikatai. Per šešiolika savo veiklos metų, vadovaujama gabaus gamybos organizatoriaus Antano Kovo, praktiškai plyname lauke išaugo, sustiprėjo ir įgavo tarptautinį pripažinimą solidi metalo apdirbimo įmonė.

 Vytautas Žeimantas

 
< Atgal   Pirmyn >