Bendrovėje 2002 m. tebuvo penki darbuotojai ir jie atliko energetinio remonto darbų vos už 328 tūkst. litų, o pernai jau dirbo 81 asmuo ir apyvarta pasiekė 15,21 mln. litų, t. y. per aštuonis metus ji išaugo net 46 kartus. Brandumo ir kompetencijos egzaminu tapo efektyvaus kondensacinio ekonomaizerio sukūrimas ir įdiegimas šalies ūkyje. Susumavus praėjusių metų Lietuvos įmonių pagamintų geriausių suvirintų gaminių konkurso rezultatus aukščiausias apdovanojimas teko UAB „Enerstena“ kondensaciniam ekonomaizeriui. „Kuriant šį ekonomaizerį buvo naudojamos inovatyvios projektavimo programos, anglinio ir nerūdijančio plienų konstrukcijų suvirinimui naudotos pažangios suvirinimo technologijos bei modernūs suvirinimo įrenginiai“, – pasakojo bendrovės direktorius V. Ramanauskas.

Nuo idėjos – iki rakto

„Toks mūsų devizas“, – tvirtai konstatavo V. Ramanauskas. UAB „Enerstena“ projektuoja, gamina, komplektuoja (dauguma įrangos iš Vakarų Europos), montuoja ir atlieka savo produktų garantinį bei pogarantinį aptarnavimą. Ir visa daroma ne tik griežtai laikantis sutarties terminų, bet ir garantuojant aukštą darbų kokybę. Todėl UAB „Enerstena“ užsakymų netrūksta. Padedant švedams kauniečiai kartu su partneriais prieš 7 metus pirmąjį tokį kondensacinį ekonomaizerį įrengė Klaipėdos bendrovėje „Pajūrio mediena“. Vėliau panašūs įrenginiai buvo įrengti Utenos, Tauragės, Mažeikių, Rokiškio, Molėtų ir Radviliškio šilumos tiekimo įmonėse. „Pavyzdžiui, šių metų kovo 26 d. pasirašius objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą, bendrovė sėkmingai užbaigė vieną didžiausių savo darbų. Per trumpą laiką kokybiškai įgyvendintas projektas „Radviliškio miesto biokuro katilinės su kondensaciniu ekonomaizeriu ir kogeneraciniu įrenginiu statyba“. Per metus (darbai pradėti 2009 m. II ketvirtį) buvo pastatyti nauji katilinės ir kuro ūkio pastatai, mechanizuotas kuro ūkis, užtikrinantis biokuro sandėliavimą ir automatinį padavimą į katilinę, sutvarkytas elektros ūkis ir įdiegta automatinio valdymo sistema, sutvarkyta infrastruktūra. Katilinėje įrengtos dvi biokurą deginančios 6,5 MW pakuros, sumontuoti du po 5 MW vandens šildymo katilai, įrengtas 3,5 MW kondensacinis ekonomaizeris. Taip pat buvo įrengta 150 kW kogeneracinė jėgainė, 4 MW gamtinėmis dujomis kūrenamas vandens šildymo katilas, 400 kW dujinis kondensacinis ekonomaizeris. Nauja katilinė padidins energijos gamybos efektyvumą bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių (medienos, šiaudų, durpių) vartojimą, mažins aplinkos taršą.

Vieną galingiausių kondensacinių ekonomaizerių (skirtą 23,5 MW biokuro katilams) UAB „Enerstena“ šiuo metu įrenginėja Šilutėje. Įdiegus šią naujovę biokurui (medienos drožlėms, pjuvenoms) skirtoje katilinėje, bus galima sutaupyti beveik trečdalį šilumos (6,5–7 MW). Tad šilutiškiams minėtas įrenginys ženkliai atpigins gaminamos šilumos savikainą, o gyventojams teks mokėti mažiau.

Deginant biokurą ar gamtines dujas, dalis gaunamos šilumos prarandama su garais ir aukštos temperatūros dūmais (dūmų temperatūra apie 1400C). Kondensacinis ekonomaizeris sumažina šilumos nuostolius, nes dūmai, patekę į kondensacinį ekonomaizerį ir atiduodami jam savo šilumą, aušta, o dūmų temperatūrai pasiekus rasos tašką, juose esantys vandens garai kondensuojasi atiduodami slaptąją garavimo šilumą. Praėjusių per ekonomaizerį ir išmetamų į aplinką dūmų temperatūra lieka tik 40–500C.

„Mūsų įrenginyje dūmuose esančių kietų dalelių išvalymas ekonomaizeryje siekia net 90 %, o katilo naudingumo koeficientas padidėja 20–30 %. Svarbu, kad naudojamas kuras gali turėti net iki 60 % ir daugiau drėgmės, t. y. prieš deginant jo nereikia papildomai džiovinti. Ekonomaizerį galima statyti vienam ar daugiau katilų, jis išdirba apie 20 metų, o investicijos atsiperka per 3–4 metus. Be to, dar sutaupoma ir dėl mažesnių taršos kvotų. Todėl tokio tipo ekonomaizeriai turėtų būti kiekvienoje rajoninėje ar stambesnėje katilinėje“, – akcentavo technikos direktorius Laimonas Kučinskas. Jį papildęs komercijos direktorius Marius Dubininkas sakė, kad vyksta derybos dėl šių įrenginių gamybos kitoms šalims.

Pasak UAB „Enerstena“ specialistų, lyginant su biokuro katilinėmis, žymiai paprastesnės konstrukcijos kondensaciniai ekonomaizeriai yra dujinėse katilinėse. Bet tada gaunama ir triskart mažesnė ekonomija. Tuo jau spėjo įsitikinti Jurbarko šilumos tinklų darbuotojai. Ten kauniečiai praėjusio šildymo sezono pradžioje pastatė kondensacinį ekonomaizerį 22 MW dujiniams katilams. Tokie pat ekonomaizeriai yra įdiegti UAB „Radviliškio šiluma“ (4 MW katilui), UAB „Swedspan Girių Bizonas“ Kazlų Rūdoje (4 MW katilui). Šiuo metu UAB „Enerstena“ vykdo AB „Kauno energija“ užsakymą – gamina kondensacinius ekonomaizerius 8 ir 5 MW dujiniams katilams.

Lietuvos suvirintojų asociacijos trečiojo laipsnio diplomu pažymėtas UAB „Enerstena“ pristatytas vandens šildymo katilas. „Jis ypatingas tuo, kad tai pirmas gaminamas Lietuvoje vertikalaus dūmų vamzdžių išdėstymo vandens šildymo katilas. Tokie katilai vadinami trijų eigų katilais. Pirmoji dūmų eiga yra kūrykloje, o antroji ir trečioji – vidinėse vamzdžių ertmėse. Šiame katile galima naudoti vietinį atsinaujinantį kurą (susmulkintas medienos atliekas ir pan.) arba moderniu degikliu deginti panaudotą tepalą. Dėl katilo konstrukcinių ypatumų (kūrykla ir dūmų vamzdžiai sumontuoti vertikaliai) kietosios dalelės nenusėda ant katilo elementų sienelių ir nemažina katilo naudingumo koeficiento. Pelenai ir kietosios dalelės subyra į specialų rinktuvą ir lengvai pašalinamos. Per katilo šone įrengtas apžiūros angas lengva apžiūrėti ar remontuoti kaitravamzdžius. Viršutinė dalis lengvai nukeliama komplektuojamu prie katilo keltuvu, kurią nukėlus lengvai prieinama prie ten esančių kaitravamzdžių“, – pažymėjo bendrovės technikos direktorius L. Kučinskas. Galima tik džiaugtis, kad šiuo nelengvu ūkiui ir gamybai metu bendrovėje „Enerstena“ yra gyva inžinerinė mintis, kad Lietuvoje gaminami sudėtingi, daug žinių reikalaujantys gaminiai.

Sėkmingos veiklos garantas – aukštos kvalifikacijos personalas

KTU absolventas Virginijus Ramanauskas – Šilumos ir atomo energetikos katedros magistras. Universitete jis buvo ne tik puikus studentas, bet ir aktyvus „Plieno“ korporacijos vadovas. Dar besimokydamas darbinę karjerą pradėjo „Senukuose“. 2000 m. tapęs magistru, jis pasiryžo pritaikyti mokslo žinias praktikoje. Tapo bendrovės „Ekotermijos servisas“, vienos iš didžiausių pramoninių katilinių statybos bei aptarnavimo įmonių Lietuvoje, darbuotoju. Po to buvo įsteigta UAB „Enerstena“. „Kirbėjo mintis kurti lietuviškus intelektualius produktus savo firmoje. Ta idėja patiko bendrakursiui Mariui Dubininkui (tuo metu dirbusiam AB „Kauno energija“). Sudominome bendraminčius KTU Mechanikos fakulteto auklėtinius Laimoną Kučinską (tuometinį AB„Kauno energetikos remontas“ projektų vadovą) ir Nerijų Rinkevičių (šis puikus šiluminių procesų žinovas dabar yra projektų rengimo grupės vadovas). Tokia buvo pradžia...“, – prisiminė V. Ramanauskas. Jis pažymėjo, kad UAB „Enerstena“ dabar yra 90 darbuotojų, iš kurių apie 20 inžinierių. Visų jų išsilavinimas techninis aukštasis, dauguma jų – Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos nariai, turintys visus veiklai būtinus atestatus. Pavyzdžiui, V. Ramanauskas ir dar aštuoni bendrovės specialistai turi Aplinkos ministerijos atestatą, suteikiantį teisę atlikti ypatingos svarbos statinių statybos darbus,o du įmonės darbuotojai turi tarptautinio suvirinimo inžinieriaus sertifikatus.

Nuolatinis kvalifikacijos kėlimas bei profesinių žinių tobulinimas – vienas pagrindinių įmonės uždavinių siekiant išugdyti kvalifikuotą bei atsakingą darbuotoją.

Glaudūs ryšiai susiklostė su KTU Mechanikos fakulteto Šilumos ir atomo energetikos katedros darbuotojais, buvusiais daugumos įmonės darbuotojų dėstytojais.

Bendrovei suteiktas TÜV Thüringen sertifikatas, suteikiantis teisę gaminti slėginius įrenginius pagal slėginių įrenginių techninį reglamentą direktyvos 97/23/EEB reikalavimus. Čia įdiegtos kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos, atitinkančios ISO 9001ir ISO 14001 standartus. Neseniai bendrovėje įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema, atitinkanti BS 0HSAS 18001 standartą. UAB „Enerstena“ suteiktas Aplinkos ministerijos atestatas, suteikiantis teisę atlikti ypatingos svarbos statinių statybos darbus (šilumos gamyba iki 500 MW). „Aukštos kvalifikacijos personalo dėka šiandien energetikos srityje mes galime atlikti didelius darbus, panaudodami profesines žinias, sukauptą patirtį ir šiuolaikines technologijas“, – akcentavo vienas iš bendrovės įkūrėjų ir vadovas V. Ramanauskas. Bendrovėje itin rūpinamasi darnios komandos išlaikymu. Čia veikia nuolatinio personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistema, sukurtos geros darbo sąlygos ir užtikrintos socialinės garantijos. Perspektyvius ir kūrybingus studentus bendrovei pavyksta įtraukti į kolektyvą garantija, kad čia jie ras geras darbo sąlygas, demokratišką aplinką ir turės galimybę kilti karjeros laiptais.

Kompetencija, sparta ir kokybė padeda laimėti konkursus

Pagrindinė UAB „Enerstena“ veikla – energetikos bei pramonės objektų statyba, rekonstrukcija, modernizavimas ir remontas. Neseniai šiai bendrovei pavyko laimėti stambų užsakymą – Europos Sąjungos lėšomis remiamą AB „Grigiškės“ energetinio ūkio modernizavimo konkursą. „Beveik 18 mln. litų vertės darbai turės didelę naudą įmonei. Įrengsime galingą (26 t/h, 30 bar) garo katilinę, kurioje dujinis kuras bus pakeistas į biokurą. Tad gaminama šiluminė energija čia turėtų atpigti perpus. Generalinio rangovo teisėmis objektą pradėjome rengti šių metų vasario mėnesį. Dabar jau baigiami projekto derinimo darbai. Rugpjūtį planuojame pradėti montuoti įrangą, o prieš naujus metus pradėti bandomuosius paleidimo darbus, kad iki sutarties termino – 2011 m. kovo mėn. 31 d. – galėtume išbandyti sistemą, apmokyti personalą“, – supažindino UAB „Enerstena“ vadovai. Kitas UAB „Enerstena“ stambus darbas – rangovo teisėmis pradėtas dviejų prieš 45 metus pagamintų katilų PTVM-100 kapitalinis remontas AB „Kauno energija“ Petrašiūnų katilinėje. Bendrovė atliks 1-jo katilo konvekcinės dalies vamzdžių pakeitimo darbus ir 2-jo katilo kapitalinį remontą pakeičiant ekraninius vamzdžius.

Per gana trumpą laiką UAB „Enerstena“ jėgomis atlikta nemažai darbų įvairiose Lietuvos šilumos tiekimo įmonėse, stambiose pramonės įmonėse – „Mažeikių nafta“, „Klaipėdos nafta“, „Achema“, „Lifosa“ ir kitur. „Ar būtų stambus užsakymas, ar smulkesnis projektas – mums jie vienodai svarbūs: visada privalome atlikti tiksliai laiku ir aukšta kokybe. Tam bendrovėje naudojama efektyvi vidaus kokybės sistema“, – svarbų privalumą pažymėjo sumanus ir energingas UAB „Enerstena“ direktorius V. Ramanauskas.

Sėkmingai įvykdyti užsakymus padeda glaudus bendradarbiavimas su Vakarų šalių firmomis. Pernai kauniečiai tapo oficialiais Švedijos firmos „GIA Premix“, Vokietijos įmonių „ARI-Armaturen“ „BBS GmbH“, „Judo“ „Gestra“ ir „Persta“, Danijos „Belman Production A/S“ – plieninių kompensatorių gamyklos ir kitų oficialiu atstovu Lietuvoje.

Dr. Vilius Misevičius