Forumas tikraisiais pažangos vėliavnešiais pripažino bendroves „Sicor Biotech“, „Traidenis“ ir „Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos“. Jame dalyvaujanti EKSMA grupė nuo 2008 m. renka sėkmingiausiai dirbančią jauną aukštųjų technologijų įmonę, kuriančią naujus originalius gaminius ir juos eksportuojančią. Šių metų apdovanojimą už 2007–2008 metų rezultatus EKSMA skyrė uždarajai akcinei bendrovei „Teravil“, gaminančiai naujovišką terahercinės spinduliuotės spektroskopijos įrangą. Dėl pastarojo apdovanojimo varžėsi dvi dešimtys jaunų įvairaus profilio įmonių.
Žinių ekonomikos forumo direktorius E. Leichteris tvirtina, kad išrinkti sėkmingiausiai dirbančią jauną įmonę yra gana nelengva, „ypač jei šios įmonės kuria didelės pridėtinės vertės gaminius ir dirba aukštųjų technologijų srityje“.
Paslaptingasis elektromagnetinių bangų diapazonas
Prieš kelerius metus Puslaidininkių fizikos instituto Optoelektronikos laboratorija sėkmingai dalyvavo NATO programos „Mokslas taikai“ projekte „Terahercinės spinduliuotės sistemos“. Šio projekto tikslas buvo specialieji taikomieji tyrimai, kurių rezultatas būtų įdiegtas NATO šalies partnerės įmonėje. 1994 m. instituto laboratorijoje pagaminto žematemperatūrio galio arsenido sluoksnių technologija sudarė palankias sąlygas sukurti visas sudedamąsias terahercinių bangų diapazono sistemos prietaiso dalis. Vykdant NATO projektą, buvo iš esmės atnaujinta eksperimentinė laboratorijos bazė: įsigytas femtosekundinis lazeris terahercinei spinduliuotei tirti. Todėl dabar nebereikia, kaip anuomet, dalyvaujant Europos projektuose kartu su prancūzais, švedais išaugintus puslaidininkių sluoksnius matuoti Prancūzijoje ir Švedijoje.
Pasak prof. Arūno Krotkaus, Puslaidininkių fizikos instituto Optoelektronikos laboratorijos vedėjo ir „Teravil“ valdybos pirmininko, ši bendrovė tęsė mokslinius tyrimus nagrinėjant terahercų diapazono galimybes.
Naujoms technologijoms vis sparčiau skverbiantis į mūsų kasdienybę, terahercų sąvoka tampa vis kasdieniškesnė ir suprantamesnė. Šis milijonas milijonų hercų (hercas – periodinių procesų dažnio vienetas, lygus vienam ciklui per sekundę) yra elektromagnetinių bangų spektro viduryje. Šis spinduliuotės diapazonas yra tarp mikrobangų ir infraraudonosios šviesos. Paslaptingieji elektromagnetinių bangų spektro „plėšiniai“ ilgai laukė savųjų mokslo „artojų“, kol šie surado medžiagą, kuri labai trumpą optinį impulsą paverstų trumpu elektriniu impulsu. Optoelektronikos laboratorijoje buvo sukurta tokia puslaidininkinė medžiaga, kuri skleidė optinį impulsą, sugeriantį tam tikras spektro linijas. Minėtasis NATO projektas tapo atspirties tašku šios medžiagos pagrindu kurti terahercinės spinduliuotės prietaisus. Iš pirmo žvilgsnio jie yra labai paprasti ir mažyčiai: gabaliukas puslaidininkio su 100 mikronų dydžio kontaktais, panėšėjančiais į televizijos anteną, o visa kita – mechanika, lęšiai...
Terahercinės spinduliuotės įranga galima matuoti įvairių medžiagų spektrus, tikrinti vaistus, narkotikus, per atstumą aptikti sprogmenis, taikyti odos, krūties vėžio diagnostikoje. Pavyzdžiui, Tokijyje tokia įranga peršviečiami laiškai ieškant vokuose įtartinų miltelių, o viena amerikiečių grupė su jais apžiūrinėja po tinku paslėptas freskas.
Prof. A. Krotkus
„Jeigu mums pasiseks sukurti tokį portatyvų prietaisą, tai jį pirmiausia pasiūlysime mūsų istorikams ar archeologams, – sako A. Krotkus. – Terahercinės spinduliuotės skvarba yra didžiulė. Ji lengvai įveikia net penkis drabužių sluoksnius, kiaurai sklinda per plytas ir taip toliau. Ši spinduliuotė yra visiškai nepavojinga.“
Iš pradžių Optoelektronikos laboratorijoje sukurti terahercinės spinduliuotės prietaisai buvo pardavinėjami kaip Puslaidininkių fizikos instituto produkcija. Tačiau juk ne instituto reikalas tiražuoti šiuos prietaisus, tad reikėjo ieškoti kitokių organizacinių sprendimų.
A. Krotkus geru žodžiu mini lazerių bendrovę EKSPLA, kuri kelis laboratorijoje sukurtus terahercinius prietaisus nuvežė į pasaulines parodas ir taip apie juos paskleidė pasauliui žinią. EKSPLA kurį laiką talkino pardavinėdama institute sukurtus prietaisus, o vėliau ir sistemas, kurias galima padėti ant stalo, nes joms tereikia 1 m2 ploto. Susiklosčius palankioms ir perspektyvioms aplinkybėms, 2006-ųjų pabaigoje buvo įkurta uždaroji akcine bendrovė „Teravil“. Ko gero, nedaug Lietuvoje yra tokių įmonių, kuriose dirbtų tik du žmonės – inžinierius ir direktorius dr. Andrejus Geižutis – ir gamintų didelės vertės produktus pasaulinei rinkai.
Pagrindinė „Teravil“ veikla: terahercinio dažnio emiterių, detektorių ir spektroskopijos rinkinių kūrimas bei platinimas. Ši viena mažiausių šalies įmonių per pirmuosius veiklos metus jau pagamino 30 terahercinės spinduliuotės sistemų ir per 200 prietaisų. Ši įranga dažniausiai iškeliauja į Kiniją, Singapūrą, JAV, Kanadą, o„Teravil“ sukurtą puslaidininkinę medžiagą noriai perka terahercinę spektroskopijos įrangą gaminančios užsienio įmonės.
Lankantis „Teravil“ jos darbuotojas buvo išvežęs vieną sistemą į Singapūrą. Prieš tai jo kelionių maršrutas vedė į Kiniją, Kanadą. Kol kas visa „Teravil“ produkcija išvežama į užsienį. Ją noriai perka mokslinės ir pramoninės laboratorijos. Deja, Lietuvoje kol kas jų niekas nepageidauja. Šiais prietaisais savo tyrimams „Teravil“ laboratorijoje retkarčiais pasinaudoja mūsiškiai mokslininkai.
Naujųjų technologijų rinka yra labai dinamiška, laukianti naujovių ir naujienų. Tad ir „Teravil“ ruošiasi išeiti į rinką su nauja įranga. Po Naujųjų metų planuojama pristatyti firmos sukurtą spektrometrą. Jis būtų labai patogus bet kuriam chemikui ar biologui: tereikės paspausti mygtuką ir kiekvienas informacijos ieškotojas gaus matuojamos medžiagos charakteristikas. Spektrometras – tai Aukštųjų technologijų plėtros programos projekto „Teraspek“, kurį Optoelektronikos laboratorija vykdo kartu su UAB „Teravil“, kūrinys.
GaBiAs optiniam ryšiui
Konkurencija terahercų diapazone pamažu didėja. Rimčiausi „Teravil“ konkurentai yra JAV įmonės. Jas, kaip ir vilniškę, dažniausiai įkuria profesoriai.
Su profesoriumi A. Krotkumi šnekėjausi jam ką tik grįžus iš NATO konferencijos Turkijoje, kur jis bendravo su kolegomis amerikiečiais. Pasirodo, viena didžiausių JAV panašaus profilio įmonė puslaidininkius perka tik iš „Teravil“.
Iki šiol Optoelektronikos laboratorija kokybišką puslaidininkinę medžiagą išaugina senu, sovietiniu įrenginiu. Neseniai panaudos sutartimi iš Vilniaus universiteto įsigytas amerikietiškas įrenginys neabejotinai palengvins naujų puslaidininkinių medžiagų kūrimą ir auginimą.
„Mūsų prietaisai nėra itin sudėtingi: juos sudaro vos keli skirtingi puslaidininkio sluoksniai, nors technologija leidžia auginti prietaisus, sudarytus net iš 1500 skirtingų medžiagų sluoksnių“, – aiškina „Teravil“ profesorius.
Dr. R. Butkutė prie naujojo puslaidininkių technologijos įrenginio
Šis naujas molekulių pluoštelių įrenginys skirtas įgyvendinti specialiosios ES struktūrinės paramos 2007–2013 m. programos projektą „Optoelektronikos technologijų plėtra mokslui ir studijoms“ (OPTOMOS) ir žengti naują kokybišką žingsnį terahercinių prietaisų srityje. „Teravil“ pirmoji pasaulyje ėmė gaminti naują medžiagą – GaBiAs (galio bismidą arsenidą), skirtą ultrasparčiajai elektronikai. 2002-aisiais GaBiAs bandė auginti japonai, bet jiems nepasisekė. Prof. A. Krotkus džiaugiasi, kad ši medžiaga jų įmonei duoda pranašumą prieš kitus konkurentus. Lapkritį pirmieji prietaisai su naująja medžiaga išsiųsti į Prancūziją.
Paaiškėjo, kad iš GaBiAs galima gaminti puslaidininkinius lazerius, kurie tiktų optiniam ryšiui. Tai leistų sutaupyti apie 80%. lazerių naudojamos energijos. „Teravil“ drauge su airiais, anglais, vokiečiais yra pakviesta kurti naujos kartos optinio ryšio prietaisus – lazerius, moduliatorius, stiprintuvus, fotodetektorius ir pan.
Profesorius pajuokavo: tai įdiegus į gamybą, gal po kelerių metų, ko gero, bus galima steigti naują įmonę, kokią „Optovil“...
Optoelektronikos laboratorijos metai
Optoelektronikos laboratorija, kuriai vadovauja prof. A. Krotkus, šiemet didžiuojasi kolektyvą aplankiusia sėkme. Kovo mėnesį gauta Mokslo premija (3 iš 15 Mokslo premijų gavo optoelektronikos srityje dirbantys mokslininkai). Birželį Vilniuje surengta 15-oji tarptautinė puslaidininkinių ir izoliuojančių medžiagų konferencija. Spalį įteiktas sėkmingiausios jaunos naujųjų technologijų įmonės apdovanojimas. Laboratorijos doktorantas A. Urbanovičius pripažintas geriausiu Lietuvos jaunuoju mokslininku.
Kolektyvo pasiekimai sietini su jos vadovo organizacine ir intelektine veikla. A. Krotkus Puslaidininkių fizikos institute dirba nuo 1970 metų. Nuo 1992-ųjų vadovauja Optoelektronikos laboratorijai. Jam teko dirbti mokslinį darbą Švedijoje, Australijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Parašė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių, yra trijų dešimčių išradimų autorius. Pernai išleido vadovėlį „Puslaidininkių optoelektronikos sistemos ir prietaisai“, yra kitų knygų bendraautoris.
Profesorius kur kas šviesesnes mokslo perspektyvas mato tik įveikus tam tikros dalies mokslininkų stagnacišką nenorą keistis ir sukūrus Saulėtekio slėnį. Tuomet turint šiuolaikinę aparatūrą, savo žinias bus galima pritaikyti kur kas kūrybingiau ir vaisingiau. Pasak A. Krotkaus, kai neturi technologinės įrangos, tai per kūrybinių minčių sklaidą straipsniuose padedi kitiems. Deja, intelektinio potencialo formavimas šalyje nekelia optimizmo. Dėl nesukurtos techninės bazės nacionalinis mokslas „nukraujuoja“ vis skausmingiau. Ne vienas jaunas talentingas mokslininkas iš Puslaidininkių fizikos instituto išvyko į užsienį (Suomiją, Švediją, JAV, Kanadą), kur yra turtingos šiuolaikinės laboratorijos, suteikiančios galimybes realizuoti gebėjimus. Tokia tendencija palietė beveik visas mokslo sritis. Manoma, kad pasaulyje dirba apie tūkstantis lietuvių mokslininkų. O kiek iš tikrųjų – nežinia, nes Lietuva neturi užsienyje dirbančių mokslininkų duomenų banko.
Daugiau kaip pusė apklaustų jaunų aukštųjų technologijų įmonių vadovų mano, kad valdžios veiksmai skatinti aukštųjų technologijų plėtrą Lietuvoje nėra veiksmingi. Sektinas pavyzdys yra biotechnologijų pramonės įmonės, formuojančios savąsias mokslo potencialo pajėgas. Prof. A. Krotkus viliasi, kad Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės atkreiptas dėmesys į naująsias technologijas turėtų paskatinti Lietuvos mokslą sukurti savąjį Saulėtekio slėnį.
Arvydas Valionis
Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė, sveikindama Žinių ekonomikos
forumo dalyvius ir pagerbdama pažangiausias Lietuvos įmones, pabrėžė:
„Neabejotina, kad pasaulinio ekonominio nuosmukio poveikis būtų
mažesnis, jei didesnė ūkio produkcijos dalis būtų grindžiama žiniomis
ir aukštosiomis technologijomis.“