 Jei mokslo istorikai bandytų apžvelgti nepriklausomybę atkūrusios
Lietuvos mokslo raidą, vargu ar liktų nepastebėtas tas faktas, jog
prieš dešimtmetį (1999-ųjų sausį) buvo įkurtas Lietuvos nacionalinis
informacijos centras „Eureka“, vėliau (2002) reorganizuotas į
Tarptautinių mokslo ir technologių plėtros programų agentūrą. Tai buvo
nelengvi mokslui metai – laboratorijų tuštėjimo laikmetis tarsi jau
buvo stabilizavęsis, tačiau įranga – morališkai pasenusi, mokslui
skiriamų lėšų rimtiems tyrimams, mokslininkų kvalifikacijos kėlimui
beveik nebuvo. Tiesa, viltį tuomet žadino FARE programos. Tačiau įkūrus
„Eureka“ centrą, plačiau ėmė vertis durys į Europos, pasaulio mokslo
bendruomenę, į bendrus mokslinius tyrimus, inovacijas.
Kaip „Eureka“, COST, ES bendrosios programos (BP) keitė Lietuvos mokslo, verslo horizontus, kalbamės su Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros direktore Birute Bukauskaite.
Šiandien, minėdami Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros dešimtmetį, galime pasidžiaugti ne vienu sėkmingai įgyvendintu projektu, kuris baigėsi sukurtu nauju gaminiu, nauja technologija, leido mūsų šalies mokslininkams užmegzti dalykinius kontaktus su užsienio šalių mokslo centrais, garsiomis pasaulio firmomis, gilinti mokslo žmonių kompetenciją, keistis informacija. O kaip Europoje buvo kuriamos mokslinių tyrimų programos?
Europoje tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje apraiškų atsirado kartu su Europos Sąjungos užuomazgomis. 1951 m. buvo įkurtos Europos plieno ir anglių, Europos atominės energetikos bendrijos, vėliau atsirado tarpvyriausybinės iniciatyvos – COST, „Eureka“, o 1986 m. pradėjo veikti ES BP, kurios tapo pagrindine ES mokslinių tyrimų politikos įgyvendinimo priemone. Be to, Europos šalys ėmė aktyviai bendradarbiauti sudarydamos dvišalio bendradarbiavimo sutartis. Šios iniciatyvos 2000 m. leido susiformuoti Europos mokslinių tyrimų erdvei. Tai reiškia, jog atsirado vieninga erdvė, kurioje laisvai gali judėti tyrėjai, mokslininkai dalinti žiniomis, bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, tęsti tyrimus geriausiuose Europos mokslo centruose. Viena naujausių ES iniciatyvų – bendrasis programavimas mokslinių tyrimų srityje (angl. joint programming), kurio tikslas – numatyti bendrus veiksmus ir priemones, padėsiančias spręsti strategiškai svarbias Europos problemas ir veiksmingai panaudoti ne tik ES biudžeto, bet ir nacionalinių mokslinių tyrimų programų lėšas.
Kas Lietuvoje paskatino kurti nacionalinį „Eureka“ centrą?
Lietuvai apsisprendus tapti Europos Sąjungos nare, susiklostė palankios aplinkybės. Rengiantis šiam žingsniui, mūsų šalis stengėsi integruotis į visas europines struktūras, o taip pat tapti įvairių europinių mokslo programų valstybe nare. Siekiant veiksmingai koordinuoti Lietuvos dalyvavimą Europos tyrimų, plėtros ir bendradarbiavimo programoje „Eureka“, 1999 m. sausio 8 d. LR Vyriausybės nutarimu buvo įsteigtas Lietuvos nacionalinis informacijos centras „Eureka“ (Centras). Tais pačiais metais Lietuva tapo ir „Eureka“ valstybe nare. Vėliau Centrui buvo patikėtas programos COST koordinavimas, o 2002 m. pradėta administruoti ir didžiausia ES mokslinių tyrimų 6 BP, ir tuomet Centras pavadintas Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra.
Susirinkusieji į iškilmingą Agentūros dešimtmečio minėjimą buvo
maloniai nustebinti dokumentiniu filmu, kuriame daugelis išvydo ir savo
veidus, ir tarptautiniuose projektuose sukurtus darbus (V. Valuckienės
nuotr.).
Kaip plėtėsi Agentūros veikla?
Agentūra priklauso ES BP nacionalinių atstovų tinklui, o mūsų darbuotojai yra atskirų BP sričių nacionaliniai atstovai. Agentūra taip pat dalyvauja COST, „Eureka“ ir EUROSTARS programų nacionalinių koordinatorių tinklų veikloje bei atstovauja mūsų šaliai BONUS europinėje ekonomikos interesų grupėje. Mūsų darbuotojai, kaip ir kitų šalių nacionaliniai programų atstovai, teikia individualią pagalbą programų dalyviams, įvairiais kanalais skleidžia informaciją, organizuoja renginius. Koordinuodami tarptautines programas, glaudžiai bendradarbiaujame ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio institucijomis: Europos Komisija, EK atstovybe Lietuvoje, Lietuvos nuolatine atstovybe ES, COST, „Eureka“ biurais ir kt.
2007 m. Agentūra tapo finansuojančia institucija, kuri skiria paramą visų minėtų tarptautinių programų dalyviams. Nuo 2008 m. tapome atsakingi ir už nacionalinių kompleksinių programų įgyvendinimo koordinavimą bei priežiūrą. Mums buvo pavesta koordinuoti dvišalio (Lietuvos-Prancūzijos, Lietuvos-Ukrainos) ir trišalio (Lietuvos-Latvijos-Taivanio) bendradarbiavimo sutartis.
Kaip apibūdintumėte pagrindinius Agentūros tikslus?
Nuo pat savo įsikūrimo Agentūra turi ilgalaikę misiją – skatinti ir remti Lietuvos integraciją į Europos mokslinių tyrimų erdvę. Agentūra siekia, kad Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, verslo ir kitos organizacijos sėkmingai įsijungtų į tarptautines mokslinių tyrimų programas, vykdytų aukšto lygio mokslinius tyrimus, kurtų konkurencingas, pažangias technologijas ar gaminius, būtų pripažintos tarptautiniame lygmenyje.
Ką pasiekė mūsų šalies mokslininkai dalyvaudami „Eureka“ programoje?
Džiaugiamės ne tik mūsų mokslo institucijų, bet ir įmonių per pastarąjį dešimtmetį nuveiktais darbais – naujais produktais, technologijomis, metodikomis. Verta paminėti „Eureka“ projekto metu gautą europatentą už mūsų mokslininkų sukurtą prietaisą – kondensacinį dalelių skaitiklį, skirtą aerozolių tyrimams. Šis prietaisas buvo pristatytas praėjusiais metais vykusioje „Eureka“ ministrų konferencijos parodoje Liublianoje. Daugėja mūsų šalies koordinuojamų projektų. Šiuo metu aktyviai veržiamasi dalyvauti ne tik „Eureka“ individualiuose ar skėtiniuose projektuose, bet ir klasteriuose. Neseniai mūsų mokslininkai buvo pakviesti į informacinių technologijų klasterio ITEA 2 projektą, kuriame aktyviai dalyvauja didžiosios Europos kompanijos, tokios kaip PHILIPS, NOKIA ir kt.
Per pastaruosius dvejus metus „Eureka“ ir COST programoms buvo skirta 8,2 mln. lt. Manyčiau, jog šios investicijos mūsų valstybei atsipirko tuo, jog mūsų mokslininkai tapo labiau pastebimi Europos mastu ir tuo, jog verslas įgijo konkurencingesnių gaminių, šiuolaikiškų technologijų.
Kokiose „Eureka“ programos srityse aktyviausi mūsų mokslininkai ir kaip mes atrodome kaimyninių šalių kontekste?
Lietuvos mokslininkai aktyviausiai reiškiasi informacinių technologijų, aplinkos, medicinos ir biotechnologijos projektuose. Lyginant su Latvija ir Estija, Lietuva savo aktyvumu jas akivaizdžiai lenkia. Išsamiau apie šios programos projektus galima pasiskaityti dviejuose sėkmės istorijų leidiniuose, kurie jau antrą kartą buvo pristatyti renginiuose, surengtuose Ūkio ministerijoje.
Ko gero, aktyviu dalyvavimu ir COST programoje lenkiame savo kaimynus latvius ir estus?
Tikrai taip, lenkiame. Nors nesame COST veiklų koordinatoriai. Šioje programoje daugiausia veiklų skirta maistui ir žemės ūkiui, fizikos mokslui, miškininkystei. Koks rezultatas? Užmegzti nauji kontaktai, tobulinamos žinios moksle, publikuojami moksliniai darbai. Pradėti darbai dažniausiai tęsiami kitose programose – „Eurekoje“ ar ES BP projektuose.
Ne vienas mokslininkas išties džiaugėsi laimėjęs konkursą ES 6BP projektams, nes jiems buvo skiriamos nemenkos lėšos, tai reiškė ir didesnes galimybes nuveikti reikšmingesnius darbus. Kaip Jūs vertinate ES 6BP?
Taip, iš tiesų 6BP buvo palankiausia mokslininkams, dirbantiems informacinės visuomenės technologijų, darnaus vystymosi srityse. Sėkmingiausiai mums sekėsi šios programos projektuose, skirtuose mažoms ir vidutinėms įmonėms. Lietuvos dalyvių sėkmės rodiklis buvo 22,2% ir tai yra išties neblogai. Pastebėjome, jog sėkmingiausiai dalyvauta tose temose ar veiklose, kur į projektus buvo privaloma įtraukti partnerius iš naujųjų šalių narių. Džiugina ir tai, kad mūsų šalies mokslininkai ne tik dalyvavo šioje programoje kaip partneriai, bet ir sugebėjo valdyti tarptautinius konsorciumus. Jei Lietuva būtų buvusi asocijuota ES 6BP narė, jos įnašas būtų buvęs 21,7 mln. eurų, todėl džiugu pastebėti, kad Lietuvos mokslininkams 6BP pavyko gauti beveik 27 mln. eurų ES paramos, tai yra net 6 mln. daugiau. Taigi Lietuvos mokslo ir verslo atstovai šiandien gali džiaugtis ne tik sukurtais gaminiais, technologijomis, bet ir sukaupta patirtimi, kuri leis sėkmingiau dalyvauti ir ES 7BP.
2007 m. įvyko iškilmingas ES 7BP pristatymas, kuriame dalyvavo EK mokslinių tyrimų komisaras J. Potočnikas. Vyriausybės rūmų didžioji salė buvo pilnutėlė. Kaip sekasi šios programos dalyviams?
2008 m. spalio 1 d. duomenimis, Lietuvos dalyvių sėkmės rodiklis – 15,7%. Esame aktyvūs MVĮ skirtose veiklose, Informacinių ir ryšių technologijų, Socioekonominių ir humanitarinių mokslų bei Sveikatos srityse. Tenka pripažinti, kad, nesant specialių EK priemonių, skirtų naujosioms valstybėms narėms, mūsų šalies sėkmės rodiklis sumažėjo 6 procentiniais punktais. Todėl manome, kad Lietuvai svarbu kurti ir taikyti priemones, skatinančias aktyvesnį ir sėkmingesnį dalyvavimą 7BP. Galime pasidžiaugti, kad pagrindas tam jau padėtas – 2008 m. pirmą kartą buvo skirtas dalinis finansavimas 7BP projektams, kuriems Europos Komisijos suteikta parama nesiekė 100 procentų. Finansavome 13 7BP projektų, skiriant daugiau kaip 400 tūkst. litų. Tikimės, kad mokslininkams, laimėjusiems BP projektus ir ateinančiais metais neteks nerimauti dėl trūkstamų lėšų ir kad nacionalinės valstybės biudžeto lėšos tarptautinėms programoms nebus mažinamos, o Agentūra ateityje galės palaikyti šią iniciatyvą.
Prieš porą metų pradėtos BONUS ir EUROSTARS programos. Kaip šiose programose sekasi mūsų šalies mokslininkams, verslui?
Abiejose programose turime tarptautinių ekspertų gerai įvertintų projektų. Praėjusiais metais Agentūra paskyrė finansavimą 5 EUROSTARS projektams. Šioje programoje turime net trijų Lietuvos įmonių koordinuojamus projektus. Apie rezultatus galėsime spręsti po kelerių metų, pasibaigus projektams. Iš EUROSTARS programos dalyvių laukiama inovatyvių produktų, o iš BONUS – mokslinių darbų, siekiančių išspręsti Baltijos jūros regiono problemas.
Ekonominė krizė spaudžia visas gyvenimo sritis. Ar nenukentės ir tarptautinės programos?
Net ir Europos ekonomikos atgaivinimo plane pabrėžiama, kad ekonominės ir finansinės krizės laikotarpiu būtina didinti investicijas į mokslinius tyrimus, inovacijas ir švietimą, taip skatinant Europos konkurencingumą ir produktyvumą. Valstybės narės raginamos sudaryti sąlygas privačiam verslui investuoti į mokslinius tyrimus, pavyzdžiui, per dotacijas, subsidijas. Ekonominės krizės laikotarpiu nereikėtų leisti nukentėti mokslo ir švietimo kokybei. Todėl viliamės, kad 2009 m. tarptautinių programų finansavimas nemažės.
Dėkojame už pokalbį.
Kalbėjosi Gražina Kriščiukaitienė
|
