 Prieš porą dešimtmečių Vilniuje, buvusiame kariniame Šiaurės
miestelyje, rikiavosi kovinės technikos – šarvuočių, tankų, pabūklų,
automobilių – garažai. Nuo ryto iki vakaro orą drebindavo galingų
variklių gausmas, kamuoliais ritosi aitrūs degalų dūmai, visa
teritorija buvo persmelkta dyzelino, mazuto, benzino, tepalų kvapo.
Žemė parudavusi, pajuodusi, neaugo net žolė, jau nekalbant apie
medelius.
Dabar nuo Kalvarijos, Verkių gatvių į įvairias puses driekiasi tiesios,
šviesios asfaltuotos gatvės, naujų gyvenamųjų namų kvartalai. Abiejose
S. Žukausko gatvės, atsiremiančios į Žirmūnus, pusėse didžiuliais
langais švyti šiuolaikiški lengvų konstrukcijų pastatai. Į viršų kyla
statomi nauji daugiaaukščiai. Šiame kvartale įsikūrė daug Lietuvos ir
užsienio firmų, bendrovių, verslo, finansų, prekybos atstovybių. Tarp
jų yra ir UAB „Fortum Heat Lietuva“.
Pradėdamas pokalbį bendrovės generalinis direktorius Vitalijus Žuta pirmiausia pristato FORTUM korporaciją. Jos centrinė būstinė Suomijos sostinėje Helsinkyje. Tai Šiaurės Europoje ir kitose Baltijos jūros regiono šalyse pirmaujanti energetinė korporacija. FORTUM gamina, tiekia ir parduoda elektros bei šilumos energiją, valdo bei prižiūri elektrines, kitus pramoninius gamybos įrenginius, tiekia su energetika susijusias paslaugas. Visos firmos akcijos yra kotiruojamos Helsinkio vertybinių popierių biržoje. 2007 m. pardavimai siekė beveik 4,5 mlrd. eurų. Kompanijoje dirba daugiau kaip 8 tūkst. darbuotojų.
V. Žuta primena, kad UAB „Fortum Heat Lietuva“ (buvusi UAB „Suomijos energija“) Lietuvoje veikia nuo 1999 m. FORTUM kompanijos atėjimas į Lietuvos šilumos rinką leidžia bendrovei savivaldybių bei pramoniniams klientams pasiūlyti konkurencingus aprūpinimo šilumos energija spendimus, pagrįstus biokuro ir durpių naudojimu. UAB „Fortum Heat Lietuva“ siūlo partnerystę gaminant energiją iš atliekų (šiukšlių deginimo).
Kokios mūsų šalies įmonės sudaro FORTUM grupę Lietuvoje?
– UAB „Fortum Heat Lietuva“ turi akcijų: UAB „Fortum ekošiluma“ – 100%, UAB „Fortum Joniškio energija“ – 66%, UAB „Fortum Švenčionių energija“ – 50%, UAB „Klaipėdos energija“ – 19,6%. „Švenčionių energijoje“ turime po lygiai akcijų su vietos savivaldybe, tačiau šioje įmonėje mums tenka valdymo teisės pirmenybė, nes mūsų trys nariai yra bendrovės valdyboje ir du – savivaldybėje, be to, mūsų atstovas yra ir UAB valdybos pirmininkas. „Fortum ekošiluma“ įkurta tam, kad užtikrintų stabilų biokuro tiekimą Švenčionių įmonei. Beje, „Fortum Švenčionių energijoje“ sumontuoti modernūs suomiški katilai, kurių naudingumo koeficientas viršija 92%. Įranga labai patikima, tvarkinga, be jokių sutrikimų dirba jau šešti metai, Analogų jai Lietuvoje kol kas nėra.
– Šiuo metu „Fortum Švenčionių energija“ šilumą tiekia trims miestams: Švenčionims, Švenčionėliams ir Pabradei. Pabradėje kurui naudojamos gamtinės dujos, Švenčionyse ir Švenčionėliuose kūrenamas biokuras. Dabar šilumos kaina Švenčionių rajono šilumos vartotojams yra 24,22 ct. Bet tai išties nėra aukščiausia kaina Lietuvoje. Mūsų įmonė yra tarp žemiausias šilumos kainas siūlančių šalies šilumos gamybos ir tiekimo bendrovių.
– Pagal šilumos kainą Lietuva jau lenkia ne tik Švediją, bet ir kitas Europos valstybes. Švedijoje, Suomijoje už kilovatvalandę šilumos mokama apie 18 lietuviškų centų, o mūsų vidurkis jau peršoko 23 ct. Ir ši kaina dar augs.
Kaip akcentuoja bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ vadovas, jų, kaip ir visų šalies energetikų-šilumininkų, tikslas – kuo greičiau visais įmanomais būdais pristabdyti, stabilizuoti šilumos kainų augimą. Štai dabar FORTUM baigia projektuoti Klaipėdai atliekomis kūrenamą šiluminę elektrinę, kuri gamins ir šilumą, ir elektrą. Ją užbaigus, iki 2012 m. uostamiestyje šilumos kaina tikrai stabilizuosis. V. Žutos įsitikinimu, FORTUM kompanija galėtų aktyviai dalyvauti ir kituose panašiuose projektuose, jei sulauktų didesnio savivaldybių, Vyriausybės bei ministerijų dėmesio. Kol kas tokio dėmesio ir geranoriškumo labai trūksta.
Pašnekovas kalba ir apie sektiną Suomijos pavyzdį. Ten didžiuosiuose ir vidutiniuose miestuose, turinčiuose centralizuotą šilumos tiekimą, katilinių kaip atskirų šilumos gamintojų jau seniai nebėra. Dirba termofikacinės elektrinės, gaminančios ir elektrą, ir šilumą. Tai pats efektyviausias, pigiausias ir patikimiausias šilumos gamybos būdas. Tokiu keliu turėtų eiti ir Lietuva. Žinoma, tokių jėgainių nepristatysi kiekviename miestelyje, bet ten, kur tai ekonomiškai pagrįsta – jos būtinos. Todėl reikia tik sveikinti savivaldybes, energetikus, numatančius termofikacines elektrines pastatyti Šiauliuose, Utenoje, Marijampolėje, Alytuje.
Biokuras – didelė viltis, tačiau ar vienintelė išeitis?
– Iš tiesų didžiausia šilumininkų viltimi yra laikomas biokuras. Deja, jo šiuo metu naudojama itin mažai, o didelė dalis kūrenti tinkamos medienos paprasčiausiai pūva miškuose. Įmonėms, kūrenančioms biokurą, tenka vos 16% šilumos rinkos. FORTUM kai kurioms savivaldybėms siūlėsi pastatyti katilines, kūrenamas durpėmis. Dėl mums nesuprantamų priežasčių pasiūlymai nepriimti, projektai atmesti. O durpės Lietuvoje užmirštos, jų kurui panaudojama labai mažai.
– Lietuvoje per pastaruosius 10 metų daug nuveikta, o šiuo metu dar daugiau daroma šilumos gamybai naudojant biokurą, ieškant kitų alternatyvių ir pigių kuro rūšių. Tik, ko gero, šis procesas pradėtas pavėluotai, ne visos galimybės išnaudojamos, dar daug vidinių išteklių. Šimtai tūkstančių tonų makulatūros, popierinės pakuotės atliekų keliauja į sąvartynus. Laukuose tūkstančiai tonų paliktų pūti šiaudų. Miškuose – krūvos eglišakių, nuvirtusių medžių. Visa tai – puikiausias kuras katilinėms. Reikia tik jį pasiimti ir tinkamai naudoti.
Manoma, kad iš biokuro galima pagaminti iki 67% šaliai reikalingos energijos. Tik reikia neužmiršti, kad Lietuvos miškai savo mediena nėra neišsenkami, ne taip kaip Skandinavijos šalyse.
Tiesa, atsiranda entuziastų, kurie biokurui nemažus žemės plotus užsodina žilvičiais. Kai kur medinė tara, prekybos centrų medinės pakuotės perdirbamos į traškučius.
Neseniai FORTUM iniciatyva buvo parengta studija apie medienos rezervus Vakarų Lietuvoje. Pasirodo, ir miškų urėdijos, ir privačių miškų savininkų galimybės yra labai ribotos, medienos kūrenimui gali pritrūkti.
Pasak „Fortum Heat Lietuva“ generalinio direktoriaus, didžiuosiuose šalies miestuose gamtinės dujos ir toliau išliks šilumos gamybos įmonių balanse. Jose pagaminama net 78% visos Lietuvai reikalingos šilumos energijos. Bet tenka pripažinti, kad ir dujos Lietuvoje naudojamos labai neekonomiškai. Veikia tik viena šiuolaikinė kogeneracinė elektrinė Panevėžyje.
Matyt, Lietuvos valdžios vyrai, derėdamiesi su „Gazpromu“, ne viską padarė, kad taip sparčiai šoktelėjo gamtinių dujų kainos. Nors čia galima įžvelgti nemažai politinių niuansų, įžeistų ambicijų. Juk Suomija, Vokietija tai pačiai tiekėjai Rusijai moka mažiau.
Kaip realiai įsivaizduojate Lietuvos šilumos ūkio ateitį? Kokius projektus šioje srityje brandina FORTUM?
– Visi įmanomi šilumos gamybos gerinimo, įvairinimo būdai lyg ir išnaudoti. Daug ką pasako jau vien toks faktas, kad 80–90% šalies šilumos ūkio objektų renovuota. Liko tik neatsiperkanti dalis – trasų renovacija, apie kurią ilgus metus buvo pamiršta. Šiam darbui reikia daug papildomų lėšų, bet jis yra būtinas, norint užtikrinti didesnį šilumos tiekimo patikimumą, siekiant išvengti tokių skaudžių avarijų kaip prieš porą metų Telšiuose.
– Dar 2004 m. Vyriausybė patvirtino Lietuvos būsto strategiją, kurioje numatyta iki 2020 metų šilumos sąnaudas sumažinti 30%. Tam reikia renovuoti beveik 28 tūkst. sovietinės statybos daugiabučių stambiaplokščių gyvenamųjų namų, kuriuose šilumos iššvaistoma daugiausia. Apskaičiuota, kad šiuose namuose žiemą pro plyšius sienose išleidžiama šilumos už milijonus litų. Deja, šių metų pradžioje Lietuvoje buvo renovuotas vos 221 namas, t. y. mažiau nei 1%.
– Žodžiu, kol vėjais leisime šilumą pro nesandarias sienas ir langus, nieko nepakeisime net ir modernizuodami katilines, šilumos punktus, tiesdami naujas trasas. Sąskaitos už šilumą gyventojams bus didelės ir dar augs.
Artimiausių konkrečių FORTUM planų Lietuvoje V. Žuta nepanoro atskleisti. „Aišku tik viena, – sakė jis, – aktyviai dalyvausime energetikos plėtros programoje, nors iki šiol į kai kuriuos mūsų siūlymus nesulaukėme teigiamo atsakymo.“
Zenonas Mikšys
|
