Lietuvoje per metus susidaro apie 100 000 tonų stiklo atliekų, nes vienas gyventojas vidutiniškai išmeta 33 kg butelių, stiklo duženų ir kt. Pagrindinės šios liūdnos statistikos priežastys – vis pernelyg vangiai vykstantis atliekų rūšiavimas ir perdirbimo galimybių stoka. Išsivysčiusiose Europos šalyse bei JAV atliekų rūšiavimas jau yra tapęs norma ir jo nauda daugeliui suprantama tiek ekologijos, tiek ekonomikos prasme. Užsidarius Lietuvoje veikusioms stiklo gamybos įmonėms, ta problema tik didėja. Dalis tų stiklo atliekų iškeliauja į dar tebeveikiančias stiklo gamybos linijas kaimyninėje Baltarusijoje. Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis į antrinį perdirbimą patenka 25–29 % visų stiklo atliekų. Tačiau situacija Lietuvoje keičiasi: stiklo duženų atliekas pasiryžo perdirbti Druskininkų UAB „Stikloporas“.

Rusijos ir JAV išradimas

UAB „Stikloporas“ plėtros vadovės Vaidos Medžiaušienės rankose – pilkšvos spalvos rutuliukai. „Tai pagaminta iš stiklo duženų. Dar praeito amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje ir Rusijos, ir JAV mokslininkai iš minėtų atliekų pradėjo gaminti medžiagą, kurią galima panaudoti šilumos izoliacijai. Antrasis pasaulinis karas Rusijoje daugelį procesų sustabdė, o amerikiečiai savo išradimą pritaikė praktikoje – pokario metais JAV įkurta korporacija „Pitsburgh Corning“ pradėjo gaminti putstiklį. Ir pakankamai sėkmingai“, – kalbėjo „Stikloporo“ atstovė V. Medžiaušienė. Ji papasakojo, kad pagal technologinį procesą stiklo duženos susmulkinamos, o vėliau smulkios dalelės sumalamos į miltelius. Gauti milteliai sumaišomi su putinančiąja medžiaga ir daugiau kaip 1000oC būgninėje krosnyje išgaunamos taisyklingos formos granulės: beveik tobuli rutuliukai su mažytėmis akutėmis kad sulaikytų šilumą bei nepraleistų vandens. Pasak V. Medžiaušienės, ši produkcija panaši į keramzitą. Tik esminis skirtumas – čia vietoj molio naudojamas bet koks stiklas – nepriklausomai nuo spalvos, storio (netgi automobilių stiklai). Granuliuotas putstiklis jau daugelį metų gaminamas Vakarų Europoje. Čia jis dažniausiai vadinamas foamglass, expanded glass arba cellular glass. Rusijoje jis vadinamas пеностекло. Ši medžiaga laikoma viena pačių efektyviausių termoizoliacinių medžiagų šiuolaikinėje statybų pramonėje (1 lent.).
























































UAB „Stikloporas“ plėtros vadovės Vaidos Medžiaušienės rankose pilkšvos spalvos rutuliukai – putstiklis

Mokslininkai, ištyrę granuliuoto putstiklio savybes, pažymėjo svarbiausius jo privalumus. Pirmiausia tai ilgaamžiškumas ir ekologiškumas. Be to, jis tinka naudoti itin plačiame temperatūros režime ir yra biologiškai neaktyvi medžiaga, nesugerianti drėgmės. Jos itin mažas šilumos pralaidumas. Gaminys nedegus, išlaiko stabilias technines bei mechanines savybes eksploatacijos metu, atsparus cheminių medžiagų (tarp jų ir rūgščių) poveikiui, aukšti jo patvarumo rodikliai.

Viečiūnuose – putstiklio gamykla

UAB „Stikloporas“ direktoriui Mindaugui Stankevičiui kartu su partneriais, kurie gamina šiuo metu putstiklį Maskvos srityje, ilgai nereikėjo ieškoti vietos, kur įrengti įmonę stiklo duženų perdirbimui į putstiklį. Vienas pigiausių variantų pasirodė panaudoti netoli Druskininkų esančias buvusios tekstilės įmonės verpimo cecho patalpas. „Lietuva sėkmingai perima kaimyninių šalių patirtį perdirbant stiklo atliekas. Pasinaudojus Rusijoje sukurta granuliuoto putstiklio technologija, jau šį rudenį Pietų Lietuvoje planuojame atidaryti pirmąją Pabaltijo šalyse granuliuoto putstiklio gamyklą. Tad Viečiūnuose atsiras naujų darbo vietų. Nauja gamyba leis sumažinti susikaupusias stiklo atliekas Lietuvoje bei pateikti gyventojams ekologišką bei patvarią medžiagą šiltinant būstą“, – kalbėjo UAB „Stikloporas“ vadovas.

Šiuo metu putstiklio žaliava daugiausia domisi stambios Lenkijos, Pabaltijo šalių sausų mišinių gamyklos, pavieniai gamintojai, kuriems svarbu yra kokybiškos ir patvarios statybinės medžiagos. V. Medžiaušienė akcentavo, kad Vakarų Europos šalyse bei JAV granuliuotas putstiklis naudojamas labai plačiai tiek statybos (nuo mažaaukščių gyvenamųjų namų iki komercinės, rekreacinės paskirties ir pramonės sektorių) objektuose, tiek kelių statyboje. Dėl savo lengvumo putstiklio granulės naudojamos kaip lengvasis užpildas sienose, grindyse, stogo konstrukcijose. Tokiu būdu neperkraunamos statinio konstrukcijos, reikia mažiau darbo sąnaudų bei pagalbinių apšiltinimo medžiagų. O tai sudaro nemažai išlaidų statybos darbuose. Pavyzdžiui, Vokietijoje iš putstiklio granulių gaminami itin patvarūs ir šilti statybiniai blokeliai, lengvi fasadiniai profiliai, kuomet reikia itin lengvų elementų.













1 lentelė. Granuliuoto putstiklio rodikliai

Smulkios putstiklio granulės naudojamos sausuose statybiniuose mišiniuose, lengvuosiuose tinkuose, gaminant statybines konstrukcijas kaip lengvas betono užpildas, taip pat apdailos ir garso izoliacijos plokščių gamyboje, kaminų izoliacijai, netgi virtuvės paviršių gamybai. Norvegijoje putstiklio gabalėliai naudojami kaip pagrindas kelio dangai, po šaligatviais, prietilčiais. Taip sumažinamas neigiamas skirtingos temperatūros poveikis kelio ar šaligatvių dangai. „Manome, kad ir Lietuvoje mūsų putstiklis bus plačiai naudojamas, nes vis daugiau statytojų kitaip pradeda vertinti statybų kokybę, naudojamų medžiagų patvarumą, išlaidas darbui bei eksploatacijai“, – įsitikinę UAB „Stikloporas“ entuziastai. Planuojama, kad gamykloje dirbs ne mažiau kaip 30 darbuotojų, kadangi gamyba bus automatizuota. Per metus turėtų turėtų būti pagaminama 25–30 tūkst. tonų granuliuoto putstiklio. Jis bus gaminamas pagal patentuotą technologiją su PenostekTM prekiniu ženklu. Planuojama investuoti apie 9 mln. litų. Dalis lėšų jau gauta kaip parama iš Europos Sąjungos fondų.

Putstiklis geresnis už mineralinę vatą

Šiuo metu statybose populiariausios šiltinimo medžiagos yra mineralinė vata bei putplastis. Bet putstiklis yra efektyvesnis už mineralinę vatą (2 lent.).



























2 lentelė. Šiltinimui naudojamos medžiagos

Mokslininkai – už putstiklį!

Putstiklio ekspertas KTU Cheminės technologijos fakulteto Silikatų technologijos katedros vedėjas prof. Rimvydas Kaminskas nurodo tokius putstiklio privalumus. Ši medžiaga tinka įvairioms statyboms (dėl gerų patvarumo ir nedegumo charakteristikų), didelių eksploatuojamų ir sudėtingą geometrinę formą turinčių stogų šiltinimui. Ji bus plačiai naudojama eksploatuojamų sudėtingomis temperatūros sąlygomis arba veikiant tiesioginei drėgmei konstrukcijų šiltinimui (uostų pastatai, konstrukcijos, baseinai, vandens pramogų parkai, pirtys ir t. t.). Ja jau domisi senovinių pastatų bei architektūros paminklų restauratoriai. Putstiklis nepakeičiamas požeminių, pramoninių konstrukcijų, vamzdynų bei tiekimo sistemų šiltinimui (dėl plataus eksploatacijos temperatūrinio režimo) bei ypač maisto bei farmacijos pramonėje (dėl higieniškumo bei ekologiškumo). Jis ypač laukiamas chemijos ir naftos perdirbimo pramonėje (dėl patvarumo bei atsparumo rūgščių ir šarmų poveikiui, ir veikiant vandenilio junginiams, garams) bei objektuose, kur keliami aukšti atsparumo ugniai reikalavimai (pvz., įvairiaus tipo jėgainių statybai).

Dr. Vilius Misevičius