(nuotr. 68, iliustr. transeksta1)

Pažvelgus į Lietuvos žemėlapį, kuriame išdėstytas techninės apžiūros centrų ir stočių tinklas, pirmiausiai maloniai nustebins taškų simetrija ir darna, apimanti kraštą nuo Šilutės iki Visagino, nuo Kretingos iki Nemenčinės ir nuo Druskininkų iki Mažeikių. TRANSEKSTOS vadovas iškart paaiškina, jog tai nėra atsitiktinė dėlionė, o visapusiškai apgalvota, keliolika metų formuota sistema, kurios tikslas – sukurti kuo palankesnes sąlygas visiems transporto priemonių savininkams. TA atlikimo vietos šalies teritorijoje išdėstytos 30 km spinduliu viena nuo kitos. Vadinasi, kiekvienas transporto priemonės savininkas gali atlikti visus privalomos techninės apžiūros formalumus kuo arčiau savo gyvenimo ar tarnybos vietos. Kadangi ne vienam vairuotojui tenka vykti į TA stotį pakartotinai, akivaizdžiai matome artimo atstumo privalumus. Tai – sutaupytos lėšos ir laikas.

Pateikėme tik vieną TA centrų ir stočių veiklos detalę. TRANSEKSTA asociacijos vadovas sutiko plačiau apibūdinti visus TA įmonių darbo aspektus, kurie leidžia tvirtinti, jog šiuo metu Lietuvoje veikianti Techninės apžiūros informacinė sistema (TAIS) yra viena pažangiausių Europoje. Tai nėra vieno ar kelių asmenų subjektyvus vertinimas, tačiau svarbiausių parametrų, darbo rodiklių analizė, lyginant su kitų šalių atitinkamais rezultatais, taip pat naujausių mokslo ir technikos pasiekimų taikymas TA sistemoje, pagaliau atliekamo darbo operatyvumas, patikimumas bei įkainiai, lyginant su tuo, kas pasiekta kitose šalyse.

Gintautą Šlėderį paprašėme apibūdinti Lietuvos TA įmonių asociacijos įsteigimo istoriją, jos nuveiktus darbus, svarbiausius uždavinius.

TRANSEKSTA yra savanoriškas kelių transporto priemonių technines apžiūras ir ekspertizes atliekančių įmonių susivienijimas, – sako asociacijos vadovas. – Ji atstovauja ir gina savo narių interesus valstybinės valdžios ir valdymo organuose, bendradarbiauja su užsienio šalių analogiškomis struktūromis. Techninės apžiūros centrai atlieka ne tik technines apžiūras, bet ir pagamintų ir perdirbtų transporto priemonių technines ekspertizes, nustato avarijų metu patirtą žalą, teikia kitas paslaugas, susijusias su transporto priemonių techninės būklės įvertinimu. TRANSEKSTA glaudžiai bendradarbiauja su tomis mūsų krašto institucijomis, kurioms rūpi transporto priemonių keliamos techninės bei ekologinės problemos, kelių eismo saugumo gerinimas šalyje.

Kada asociacija įsteigta, kiek ir kokių įmonių yra jos nariai?

TRANSEKSTA veikla prasidėjo 1995 m. lapkričio mėnesį. Vadinasi, šių metų lapkritį Asociacija paminės kuklią 15-kos metų gyvavimo sukaktį. Yra 11 asociacijos narių. Veikia dešimt TA centrų, kurių veiklos sferos apytikriai sutampa su ligšiolinėmis apskričių ribomis. Tai bendra Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ Vilniuje, Alytaus rajono Nemunaičio apylinkėje veikianti UAB „Skirlita“, UAB „Kauno techninės apžiūros centras“, UAB „Techaloga“ Marijampolėje, UAB „Transkona“ Klaipėdoje, taip pat Tauragės, Šiaulių, Telšių, Panevėžio ir Utenos techninės apžiūros centrai (TAC).

Vienuoliktasis asociacijos narys UAB „Transporto studijos“ yra konsultacinė įmonė. Jos paskirtis – rūpintis TA kontrolierių ir kitų pareigūnų mokymu, nuolatiniu jų kvalifikacijos kėlimu, supažindinant su kiekviena naujove, įgyvendinama TA sistemoje.

Kiekviena iš dešimties TA įmonių turi savo žinioje, atsižvelgiant į darbų apimtį ir aptarnaujamos teritorijos plotą, savo TA stočių tinklą. Pavyzdžiui, stambiausiai įmonei „Tuvlitai“ įvairiose Vilniaus apskrities vietovėse priklauso 19 stočių, Šiaulių TAC žinioje veikia 8 stotys, klaipėdiškei „Transkonai“ priklauso 9 TA stotys. Iš viso Lietuvoje šiuo metu veikia 78 TA stotys, kurios, kaip jūs pastebėjote, simetriškai ir tolygiai apima visą krašto teritoriją.

Savo struktūra Lietuvos techninės apžiūros sistema gerokai primena labai sėkmingai veikiančią Belgijos TA sistemą. Šioje šalyje, kaip ir pas mus, 10 privačių įmonių yra gavusios valstybės įgaliojimus rūpintis bei prisiimti atsakomybę už kvalifikuotai ir laiku atliekamas transporto priemonių apžiūras. Panašiu keliu eina kai kurių Skandinavijos ir kitų šalių specialistai, mūsų kaimyninės Latvijos TA sistemos darbuotojai. Tačiau mes turime savo privalumų bei unikalią patirtį, kuri yra patraukli bei kelia artimų ir tolimesnių kaimynių nemenką susidomėjimą.

Tikriausiai kalbame apie mokslo ir technikos naujoves, įdiegtas TA sistemoje, kurias Jūs ketinote apibūdinti?

Taip. Pirmiausia norėčiau pasakyti apie Techninės apžiūros informacinę sistemą (TAIS) ir duomenų mainus su suinteresuotomis institucijomis. Pagrindiniai TAIS tikslai yra centralizuotos TA duomenų bazės sukūrimas; darbas realiu (on line) režimu; matavimų įrangos (stabdžiai, žibintai, išmetimai) duomenų automatinis nuskaitymas; integracija su išoriniais registrais ir informacinėmis sistemomis; priemonės, skirtos kovai su negatyviais reiškiniais; elektroninių paslaugų teikimas transporto priemonių valdytojams.

Paaiškinsiu plačiau. Pastarieji ketveri metai TRANSEKSTOS asociacijos narių veikloje – tai labai spartūs žingsniai pritaikant informacines technologijas praktinėje veikloje. Tai, sakyčiau, kokybiškas šuolis, kuris leido atsisakyti senų metodų bei įgyvendinti daugelį esminių pokyčių tobulinant visas TA sistemos grandis. Veikianti TAIS sistema, sukurta bendradarbiaujant su REGITRA, Draudikų biuru, Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registru (policija) ir kitomis institucijomis leidžia turėti ir matyti visus reikalingus duomenis, esančius bendrame duomenų tinkle ir realiame laike. Tiek mes, esantys centre, tiek bet kuris techninių apžiūrų centras mato, kada ir kokia transporto priemonė atvyksta apžiūrai, kokie fiksuojami trūkumai.

Nelieka galimybės klastoti duomenis, užsiimti saviveikla blogiausia šio žodžio prasme?

Automatinis surinktų duomenų nuskaitymas nuo stabdžių stendų, išmetimo analizatoriaus ir nuo šviesų kontrolės prietaisų eliminuoja žmogiškąjį faktorių. Kontrolieriui nebetenka apžiūros duomenų lapo pildyti ranka. Tai ne tik sutaupytas laikas, apžiūros rezultatų objektyvus tikslumas, bet ir atmesta menkiausio piktnaudžiavimo galimybė. Prietaisai fiksuoja realią padėtį ir tuoj pat perduoda į TAIS duomenų banką.

Ar automobilio defektai, neleidžiantys eksploatuoti šią transporto priemonę, iš viso nėra fiksuojami?

Jie yra fiksuojami. Tačiau kai ateina eilė kompiuteriui spausdinti galutinius rezultatus, pati sistema neleidžia pateikti subjektyvų sprendimą. Transporto priemonę, turinčią rimtų defektų, paprasčiausiai nebus leista eksploatuoti. Naujoviškai, liberaliai, kaip patogiau transporto priemonės savininkui pažvelgta į nedidelius trūkumus, kurie taip pat fiksuojami TA rezultatų lape. Apie tai – atskira kalba. Prieš tai norėčiau apibūdinti netikėtai puikų „šalutinį poveikį“, kurį davė įgyvendinta TA informacinė sistema.

2006 metais atlikome tyrimą, siekdami nustatyti, kiek mūsų krašto TA sistema yra paliesta korupcijos. Tenka pripažinti, jog užėmėme penktąją vietą tarp labiausiai korumpuotų institucijų. Praėjo vos treji metai, ir šiandien galime pasidžiaugti, kad TA sistema dingo iš korupcijos žemėlapio.

Kaip tai paaiškinti?

Labai paprastai. Prietaisų nesugraudinsi, nepapirksi. Žinoma, darbas su žmonėmis, asociacijos vadovybės ir jos narių įmonių nuolatinis rūpinimasis mūsų prestižu taipogi turėjo savo poveikį kovojant su korupcijos reiškiniais. Tačiau lemiamas argumentas vis dėlto lieka šiuolaikinė, tiksliai veikianti Techninės apžiūros informacinė sistema. Jos sukūrimas asociacijos nariams kainavo nepigiai – apie 4 milijonus litų. Kadaise, pradiniame Asociacijos veiklos etape, neturėdami patirties, mokėmės iš užsienio šalių specialistų. Kurdami TA sistemą, panaudojame Vokietijos modelį. Iš vokiečių paėmėme tikrinimo pozicijas, tikrinimo procedūrų patirtį. Įdomu, kad šiandien, praėjus keliolikai metų, kolegos iš Vokietijos atvirai pripažįsta, jog jų sistema, veikianti ne vieną dešimtmetį, yra gerokai pasenusi, nebeatitinka šios dienos reikalavimų, tačiau viską iš esmės pakeisti yra sudėtingas, labai brangiai kainuojąs projektas. Jie teigia, jog reikėtų mažiausiai penkerių metų, norint gauti tokius rezultatus, kurių šiandien yra pasiekusi Lietuva.

Ir vokiečiai, ir kitų šalių specialistai labiausiai vertina mūsiškėje Techninės apžiūros informacinėje sistemoje veikiantį automatinį surinktų duomenų nuskaitymą. Visų nuomone, tai yra pati vertingiausia naujovė.

Lietuviška sistema – unikalus atvejis. Ne be pasididžiavimo galiu pasakyti, jog mūsiškiams pakako žinių, išradingumo, proto sukurti originalią sistemą. Ypač produktyviai darbavosi UAB SINTAGMA specialistai ir jų vadovas Albertas Šermokas. Savo laiku mes giliai studijavome kitų šalių patirtį, pasirinkom, mūsų nuomone, pažangiausias naujoves, o šiandien kolegos atvyksta pasimokyti iš mūsų. Pavyzdžiui, Švedijoje, tarptautinėje konferencijoje buvo pristatyta ir plačiai apibūdinta Lietuvos techninės apžiūros informacinė sistema.

Minėjote, jog Lietuvos transporto priemonių (pirmiausiai lengvųjų automobilių) savininkams techninės apžiūros kainos yra mažiausios, lyginant su kitomis Europos šalimis.

Taip. Lietuvoje transporto priemonės savininkui už TA procedūras tenka mokėti 42 Lt, Latvijoje – 80, Lenkijoje – 87, Estijoje –  99, Prancūzijoje – 190 Lt. Aukščiausia kaina šiuo metu Vokietijoje – 272 Lt.

Kaip pasiektas toks vartotojams palankus kainų minimumas?

Yra trys labai svarbios aplinkybės. Pirma. Našios, šiuolaikinės TA linijos, įrengtos kiekvienoje stotyje nepriklausomai ar arti didžiųjų miestų, ar tolimame pakraštyje. Antra. Centralizuota sistema. Trečia. TA centrai turi galimybę skirti dotacijas ir išlaikyti jiems priklausančias nedideles įmones, esančias provincijoje.

Pateiksiu itin ryškų pavyzdį. Ne taip seniai atidaryta šiuolaikinė nauja moderni stotis Pakruojyje, kurios statyba ir įrengimas kainavo apie 2 milijonus litų. Šioje stotyje nėra klientų antplūdžio kaip didžiuosiuose miestuose. Vidutiniškai per dieną atliekama iki 20 apžiūrų. Suprantama, tokia TA stotis negalėtų išsilaikyti, tačiau ją remia Šiaulių techninių apžiūrų centras.

Tokių pavyzdžių galima pateikti ir daugiau. Šiandien ne pilnu apkrovimu dirba modernios TA stotys Vilkaviškyje, Aukštadvaryje, kitose atokesnėse vietose. Tačiau nėra pavojaus jas uždaryti, kadangi jas remia TA centrai.

Šie pavyzdžiai byloja apie ilgalaikę Techninės apžiūros įmonių asociacijos ir visų jos narių politiką: nesivaikyti šiandieninės, vienkartinės naudos, galvoti apie tolimesnę perspektyvą, siekiant, kad visi transporto priemonių savininkai galėtų laiku, patogiai ir prieinama kaina atlikti techninės apžiūros prievolę.

Praeitais metais atlikta šiek tiek daugiau nei 725 tūkst. pirminių techninių apžiūrų. Per pastaruosius trejetą metų šis skaičius nedaug keičiasi, tampa savotišku kasmetinių apžiūrų vidurkiu. Sistema veikia skaidriai ir tiksliai. Valstybei kasmet sumokama (iš įmonių pajamų) daugiau kaip po 10 milijonų litų mokesčių. Transporto priemonių savininkai, bent jau didžioji jų dauguma, pritaria esamai TA sistemai.

Nusiskundimų netenka girdėti. Tad kuo Jūs paaiškintumėte nuolatos kylantį šurmulį, atseit, atėjo laikas liberalizuoti griežtą ir tiksliai nusistovėjusią TA sistemą, reikia autoserviso įmonėms suteikti teisę atlikti technines apžiūras idant transporto priemonių savininkai turėtų pasirinkimo galimybę? Stebint iš šalies kyla įspūdis, jog kažkam norėtųsi pasišildyti rankas, vardan galimo pelno išklibinti darniai veikiančią sistemą.

Atsakysiu pavyzdžiu iš nesėkmingos Danijos patirties, apie kurią ne sykį girdėjau iš pirmų lūpų susitikimuose ir pokalbiuose su šios šalies kolegomis. Danijoje veikia daug privačių įmonių, atliekančių technines apžiūras. Vyksta konkurencija, kas daugiau pritrauks klientų. Jeigu vienoje įmonėje griežčiau pareikalaujama, transporto priemonės savininkas numoja ranka ir važiuoja kitur. Kitoje vietoje jis gaus visus reikiamus parašus, o automobilio techninė būklė – antraeilis dalykas.

Tokiu būdu pati techninės apžiūros idėja lyg ir nebetenka prasmės. Žmonių viliojimas galimomis mažesnėmis apžiūros kainomis yra apgaulė. Estijoje, liberalizavus rinką, kainos pašoko dvigubai. Yra dar kita, iš pirmo žvilgsnio nematoma medalio pusė. Sakysim, techninės apžiūros procedūros autoserviso įmonėje iš tiesų kainuotų pigiau. Tačiau kiek kainuos transporto priemonės savininkui būti ir pramanyti remonto darbai, reikalingas ir pramanytas detalių keitimas?

Kažkam vienadienio pelno siekimas yra svarbesnis už ilgalaikę tiksliai veikiančią techninių apžiūrų sistemą. Tokia, tačiau nuolatos tobulinama, ji turėtų išlikti. Jeigu valstybei ji svarbesnė nei atskiro privatininko interesai. Mes tvirtai laikomės nuostatos, jog transporto parko techninės būklės priežiūra yra prievolė, o ne paslauga, todėl rinkos dėsniai čia neturėtų galioti.

Kalbėjosi Aloyzas Urbonas