Paslaptis štai kur. Šviesa reaguoja su naujoviška audinių danga ir ardo organines molekules, pavyzdžiui, dažus, paversdama juos anglies dioksidu ir vandeniu. Procesas vyksta kambario temperatūroje. Nors mokslininkai patys dar nenešioja savaime išsivalančių drabužių, jie prasitarė, kad jau bendradarbiaujama su žinoma tekstilės kompanija. „Manau, gaminių netrukus pasirodys rinkoje“, – teigia vienas tyrimų bendraautorių Vingas Sze. Beje, naujieji audiniai neturi toksinių medžiagų ir išsaugo tiek natūralią medžiagos struktūrą, tiek spalvą, rašo „Discovery News“.

JAV Viskonsino universiteto mokslininkai taip pat kuria savaime išsivalančią medžiagą, tačiau daug įvairesnės paskirties. „Ją bus galima naudoti viskam: automobilių stiklams, langams, lėktuvų sparnams“, – sako prof. Tomas Krupenkinas. Medžiaga pagaminta iš nanovinių – dalelių, kurios taip pramintos todėl, kad primena iki pusės į į lentą įkaltų vinių mišką. Nanovinys lieka sausos ir švarios todėl, kad vandens molekulės tiesiog negali tarp jų pralįsti. Taigi audinys sulaiko ne tik vandenį, bet ir aliejus, įvairius tirpiklius ir kitokias medžiagas, kurias sudaro vandenilis ir anglis. Kad išpurvinti marškinėliai išsiplautų, pakanka juos pakišti po tekančiu vandeniu ar tiesiog gerai papurtyti.

Žinoma, nieko nėra amžino, ir nanovinių danga galiausiai išsiteps. „Tuomet ją bus galima arba nuvalyti nuo paviršiaus, arba pakeisti nauja danga“, – teigia T. Krupenkinas. Tiesa, kol pamatysime nanovinimis padengtus langus turės praeiti nemaža laiko. Tokią dangą reikia padaryti patvarią, kad ji veiktų ilgus metus. Indianos Purdue universiteto medžiagų mokslininkas Džefris Jangbladas, kuris šiuo metu tobulina nerasojančias dangas, mano, kad savaime išsivalančios medžiagos greitai paplis visur. „Dabar stebime pirmąsias savaime išsivalančias technologijas, – sako specialistas. – Per ateinančius dešimt metų jų pasipils gausybė.“

Parengė Tomas Knabikas