– Iš pradžių tai buvo palyginti nedidelės dirbtuvės, atitikusios to laikotarpio reikalavimus, – sako UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ generalinis direktorius Valentas Stadalnykas. – Ilgas pasikeitimų kelias, vis naujų mokslo ir technikos pasiekimų pritaikymas praktikoje, pažangių technologijų įdiegimas eina nuo užpraeito šimtmečio iki mūsų dienų. Šiandien pagrįstai galime didžiuotis įmone ir jos žmonėmis, apie kurių darbus rašė, juos teigiamai vertino ne vienos Europos šalies mokslo, technikos ir verslo leidiniai. Ir čia jau kalbama ne apie remonto darbus, kurie visuomet atliekami labai gerai, operatyviai.
Tai savaime suprantama kasdienybė. Užsienį labiausiai domina visiškai naujos kokybės vilniečių gaminiai. Pavyzdžiui, Vilniaus lokomotyvų remonto depe pagamintas manevrinis šilumvežis TEM TMX, kuris rugsėjo 9–12 d. buvo eksponuojamas antrojoje tarptautinėje geležinkelių transporto parodoje EXPO 1520 Maskvoje. Rusijos ir daugelio kitų pasaulio šalių ekspertai, geležinkelio specialistai, kiti parodos dalyviai (nors būdami konkurentai) pripažino neabejotinus naujos kartos šilumvežio privalumus, žodžiu arba raštu šį gaminį aukštai įvertino.
Bendrovės generalinis direktorius V. Stadalnykas ir kitas mūsų pašnekovas direktorius kokybei ir kontrolei Aleksandr Movčan sutiko plačiai apibūdinti naujausią bendrovės kolektyvo gaminį. Tačiau, nesigilindami į tolimą praeitį, paprašėme vadovų paminėti bent pastarųjų trijų dešimtmečių organizacinius pertvarkymus, mokslo ir technikos naujovių diegimo žingsnius. Juk toks aukštas kokybiškas šuolis nuo remonto iki konstravimo, projektavimo, kūrybos ir gamybos negalimas per pusmetį ar metus. Tokio tikslo siekiama atkakliai, kantriai, žingsnis po žingsnio.
UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ generalinis direktorius Valentas Stadalnykas
– Apie 1970-uosius baigėsi garvežių, ilgai dūmijusių padangę, era, – sako mūsų pašnekovai. – Atėjo nauja technika – šilumvežiai. Todėl tuometinis garvežių depas buvo pertvarkytas į lokomotyvų remonto depą. Tuo metu Vilniuje dar veikė ir antra panašaus pobūdžio įmonė – Vilniaus dyzelinių traukinių depas. Ieškant efektyvesnių darbo formų bei vykdant restruktūrizaciją, abi įmonės sujungtos į vieną – Vilniaus lokomotyvų depą. 2003 m. pabaigoje įvyko dar vienas pertvarkymas, kurio esmė – atskirtas remontas ir eksploatavimas. Taip eksploatavimas perėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ žinion, o remonto darbai patikėti dabartinei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“.
– Rekonstruojant taip pat būtini kūrybiniai ieškojimai – sako V. Stadalnykas. – Pats gyvenimas vertė kitaip, naujoviškai vertinti dabartinę geležinkelio situaciją bei numatyti ateities perspektyvas. Kiek galima lopyti pasenusį bei nuolat senstantį manevrinių lokomotyvų parką? Didėjant sąstatų svoriui bei intensyvėjant eismui prireikė galingesnių, šiuolaikiškų šilumvežių. Užuot lūkuriavę, kol kažkas pasiūlys, ėmėmės kurti patys. Pasirodė, kad kolektyvas turi didžiulių potencinių galimybių, ir jos toli gražu neišsemtos.
Prieš metus V. Stadalnykas mūsų žurnalo puslapiuose dalijosi mintimis ir sumanymais apie Lietuvoje kuriamą modernų prekinių lokomotyvų parką. Jis teigė, jog pagrindinė prekinių sąstatų traukos technika Lietuvoje nebuvo kapitališkai remontuojama. Šį darbą tekdavo patikėti užsienio firmoms. Tai brangiai kainuodavo ir nebuvo efektyvu. AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovai ėmėsi ryžtingų priemonių. Naujam lokomotyvų remonto depui buvo patikėta vykdyti sudėtingą šilumvežių 2M62 modernizavimo projektą. Tai buvo ypač svarbi užduotis, kadangi minėtos serijos šilumvežiai yra pagrindiniai sunkiasvorių sąstatų traukėjai.
UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ darbuotojai sėkmingai susitvarkė su projekto užduotimis. Atnaujinti šilumvežiai tapo pastebimai galingesni. Sumažėjo aplinkos tarša išmetamosiomis dujomis. Ypač svarbu, kad modernizuoti šilumvežiai nepalyginamai taupiau naudoja degalus, todėl jie tapo apie 35% ekonomiškesni.
Baigiant pokalbį apie pastarųjų metų darbus, reikia pridėti, jog traukos parko atnaujinimo programoje vienas itin svarbių darbų yra modernizacija, t. y. seno variklio pakeitimas nauju, galingesniu, ekonomiškesniu. Kita darbų dalis – šilumvežio kėbulo pritaikymas šiuolaikiniams mazgams ir agregatams, kompiuterinės apsaugos bei šilumvežio valdymo sistemos, kitų naujovių įdiegimas.
Įgyvendinant minėtąjį projektą, vilniečiai pasirašė darbų sutartį su Vengrijos įmone „MAV Szolnoki Jarmujavito Kft“. Sutartis buvo abiem pusėms naudinga, o Vilniaus lokomotyvų remonto depo specialistams ji padėjo sukaupti patirtį bei išeiti į dar platesnį tarptautinį bendradarbiavimą, be kurio nebūtų įmanomas ir drąsus projektas, apie kurį užsiminėme šio pokalbio pradžioje. Tai naujasis Vilniaus lokomotyvų remonto depo gaminys – manevrinis šilumvežis TEM TMX, susilaukęs aukščiausio įvertinimo tarptautinėje parodoje EXPO 1520.
UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ direktorius kokybei ir kontrolei Aleksandr Movčan
– Nuolat senstąs manevrinių šilumvežių parkas, kuriame šilumvežiai tarnauja po tris dešimtmečius ir ilgiau, skatino ieškoti esminių sprendimų, – taip naujojo manevrinio šilumvežio pasirodymo priešistoriją apibūdina generalinis direktorius V. Stadalnykas. – Apie pirmąją veiklos kryptį – dabar eksploatuojamų manevrinių šilumvežių remontą bei modernizavimą gana plačiai kalbėjau. Tačiau remontai negali amžinai tęstis ir pagaliau jie tampa netikslingi, kadangi pratęsia šilumvežio darbo laiką geriausiu atveju iki 15 metų. Reikėjo sukurti naujo tipo šiuolaikinį šilumvežį, kuris atitiktų svarbiausius mūsų dienų reikalavimus: ekonomiškesnis kuro ir tepalų naudojimas, mažesnė aplinkos tarša išmetamosiomis dujomis; tarpremontinės ridos laiko prailginimas; jaukesnė ir patogesnė šilumvežio mašinisto darbo vieta; galimybė sumažinti aptarnaujančio personalo skaičių; manevrinių šilumvežių ilgaamžiškumo padidinimas.
– Drįstu teigti, jog naujasis gaminys atitinka visus čia minėtus reikalavimus ir nenusileidžia geriausiems pasaulio analogiškiems pavyzdžiams, o kai kuriais rodikliais juos net pralenkia, – sako generalinis direktorius.
Kiek žinome, tai kelių įmonių tarptautinio bendradarbiavimo vaisius.
Taip, tikra tiesa. Nors mūsiškiams pakaktų ir žinių, ir išmonės, ir sugebėjimų, ir patirties, tačiau kai kurių gamybai būtinų resursų paprasčiausiai neturime. Grubiausiai ir paprasčiausiai šilumvežio daliai korpusui ir važiuoklei nulieti reikia daugybės metalo, todėl tektų įsirengti savo metalo liejyklą. Gelbsti tarptautinis kooperavimas, bendro darbo pasidalijimas tarp trijų partnerių. Rusijos TRANSMASHHOLDING, Čekijos ČZ LOKO ir Lietuvos „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ yra naujojo manevrinio šilumvežio kūrimo iniciatoriai ir bendraautoriai. TEM TMX sukonstruotas manevrinio šilumvežio TEM 18, išleidžiamo Briansko mašinų gamykloje, pagrindu. Naudojamas minėtoje įmonėje gaminamo lokomotyvo rėmas ir vežimėliai. Manevriniame šilumvežyje sumontuotas JAV gamybos variklis „Caterpillar 3512 B DITA“, atitinkantis pačius aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus. Jame papildomai įrengti ir elektrodinaminiai stabdžiai. Erdvioje mašinisto kabinoje įrengta autonominė šildymo sistema, veikia kondicionierius, yra šaldytuvas, mikrobangų krosnelė. Visa tai – žmogaus patogumui. O ekonominį efektą vaizdžiai parodo šie skaičiai: naujasis manevrinis šilumvežis naudoja apie 30% mažiau kuro ir apie 60% mažiau tepalų negu senojo tipo manevriniai šilumvežiai.
Tarptautinėje parodoje dalyvavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, jo pavaduotojai, geležinkelio technikos specialistai. Jie turėjo progos susitikti su Rusijos geležinkelių žinybos aukščiausio rango vadovais bei išgirsti gerus atsiliepimus apie kolektyvinės kūrybos gaminį.
Lietuvių patarlė sako, jog ne tas darbininkas, kuris pradeda, o kuris pabaigia.
Taip, mums teko garbė ir atsakomybė sudėlioti paskutinius taškus, – pritaria V. Stadalnykas. – Montuojame sudėtingiausius įrenginius, aparatūrą. Deriname, tiksliname, bandome ir pagaliau išleidžiame gaminį į gyvenimą.
Tarp garbingų svečių, aplankiusių EXPO 1520 bei dėmesingai įvertinusių manevrinį šilumvežį TEM TMX, buvo ir Rusijos Federacijos premjero pavaduotojas Sergejus Ivanovas, Rusijos Federacijos geležinkelių generalinis direktorius Vladimiras Jakuninas. Vyko dalykiniai pokalbiai su „Lietuvos geležinkelių“ vadovais. Tačiau V. Stadalnykas sakė, jog jį labiausiai sujaudino seno maskviečio, geležinkelių tarnybos veterano dėmesys. Visą gyvenimą dirbęs senųjų garvežių mašinistu, jis ypač atidžiai apžiūrinėjo šiuolaikinį šilumvežį, net paprašė įjungti variklį.
– Skiriasi nuo senųjų kaip diena nuo nakties, – sakė veteranas. – Dar sykį ateisiu su kolegomis prie šio eksponato. Tegu pamatys, kokia galinga technika ir kokiomis puikiomis sąlygomis dirba jaunoji geležinkelininkų karta.
Su partneriais sutarta, jog didžiąją dalį pagamintų naujos kartos manevrinių šilumvežių, kurių paklausa nekelia abejonių, Lietuvos gamintojai skirs Vakarų ir Rytų Europos rinkoms.
Aloyzas Urbonas
Rugsėjo mėnesį daugiatūkstantinė mūsų krašto geležinkelininkų šeima
paminėjo neeilinę datą – Lietuvos geležinkelio gyvavimo 150-mečio
jubiliejų. Prieš pusantro šimtmečio nutiesta Peterburgo–Varšuvos
geležinkelio linija, kirtusi Lietuvos teritoriją, skatino naujų
geležinkelio stočių, mietų, miestelių, gyvenviečių atsiradimą, augimą
bei vystymąsi. Kūrėsi infrastruktūra traukinių eismui reguliuoti, jo
saugumui ir patikimumui užtikrinti. Pirmiausia atsirado įmonės, be
kurių geležinkelis paprasčiausiai negalėtų egzistuoti: garvežių
profilaktikos ir remonto dirbtuvės arba depai, vagonų, riedmenų, kito
inventoriaus gamybos bei remonto infrastruktūra. Taip tolimoje
praeityje pradėjo savo veiklą dabartinė uždaroji akcinė bendrovė
„Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ – plačiai žinoma įmonė, šių metų
gruodį pažymėsianti savo gyvavimo 125-erių metų jubiliejų.