Šiandien sunku įsivaizduoti, kad toks augantis su besiplečiančia pramone Mažeikių miestas neturėjo savo centrinės katilinės. Šildėsi kaip kas galėjo, kaip kas mokėjo. Šilumą ir karštą vandenį gyvenamųjų mikrorajonų namams tiekė Kompresorių gamykla, laikina Statybos tresto katilinė, Reivyčiuose išaugusi Elektrotechnikos gamykla. Vienu metu šilumą tiekė tam pritaikytas garvežys. Paskui atsirado nedidelės kvartalinės ir dar mažesnės žinybinės katilinės. Padangė juoduodavo nuo mazutu kūrenamų šilumos jėgainių dūmų. Tik 1974 m. pastatyta pagrindinė miesto katilinė ir nutiesti magistraliniai tinklai. O prieš pustrečių metų Mažeikiuose uždegtas gamtinių dujų fakelas. Nuo centrinės katilinės dujofikavimo prasidėjo jos pertvarkymo, modernizavimo darbai.

Gamtinės dujos buvo išsigelbėjimas

UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ generalinio direktoriaus Jono Jurkaus kabinete pokalbyje apie šilumos ūkio plėtrą ir modernizavimą, biokuro naudojimo privalumus, gamtinių dujų ir šilumos kainas, bendrovės ateities planus dalyvavo technikos direktorius Arūnas Čekanauskas, Mažeikių katilinės viršininkas Liudvikas Švarcas ir gamybinės techninės tarnybos vadovo pavaduotojas Justinas Reika.
– Tuo metu kitokios išeities neturėjome, tad gamtinės dujos mums buvo tikras išsigelbėjimas, – sako generalinis direktorius J. Jurkus. – Nors labai neramino, daug abejonių kėlė vis labiau brangstančios dujos, kurių kaina kasmet šokinėdavo po penkis, šešis kartus. Bet ir mūsų pagrindinio kuro mazuto kaina didėjo ir nuo 410,9 Lt/t išaugo iki 750–800 Lt/t (be PVM). Kiekvieną šildymo sezoną prireikdavo apie 9000 t mazuto. Jį kūrendami Mažeikių centrinėje katilinėje pagamindavome iki 80 tūkst. MWh šilumos energijos ir dar 90 tūkst. MWh degindami biokurą. Degindami AB „Mažeikių naftoje“ gaminamą iki 2,2% sieringumo mazutą, išmetamų sieros teršalų į atmosferą ekologinius normatyvus gal būtume išlaikę, jei šilumos gamyba biokuru būtų sudariusi daugiau kaip 60%. Bet tada tokiam žingsniui dar nebuvome pasirengę. O įrengti sieros dioksido gaudykles ekonomiškai neapsimokėjo.

– Centrinės katilinės dujofikavimas vyko gana sparčiai ir sklandžiai – visi darbai buvo atlikti per dvejus metus, – prisimena bendrovės vadovas, – Teko sumontuoti dujų reguliavimo punktą, nutiesti katilinės vidaus dujotiekį. Modernizuodami jėgainę, naudojome vakarietiškų technologijų įrenginius. Demontavus susidėvėjusius mazutu kūrenamus katilus, buvo pastatyti dujomis kūrenti pritaikyti angliški COCHRAN firmos gamybos katilai THERMAX, kurių vieno galia 33 MW, kito 16 MW. Generalinis rangovas buvo Kauno bendrovė „Ekotermijos servisas“. Pusę visų darbų profesionaliai ir kokybiškai atliko subrangovai mažeikiečiai – uždarųjų akcinių bendrovių „Mažeikių polius“, „Gluosnėja“ ir „Magma“ žmonės.

Projektas „Mažeikių katilinės modernizavimas, ją pritaikant deginti gamtinėmis dujomis“ įgyvendintas ES struktūrinių fondų ir bendrovės lėšomis. Jo sąmatinė vertė siekė apie 6,3 mln. Lt (be PVM).

Dujofikavimu katilinės modernizavimas nesibaigė

– Naujas daug žadantis biokuras į Mažeikius atkeliavo prieš dešimt metų, – tęsia pasakojimą bendrovės generalinis direktorius. – Kaip ir kiekviena naujovė, jis nelengvai skynėsi pripažinimo kelią. Daug buvo abejojančių, prieštaraujančių šiai gamybos krypčiai. Iki galo nebuvome įsitikinę sėkme ir mes patys. Detaliai studijavome sukauptą Skandinavijos šalių patirtį, žvalgėmės Baltarusijoje, stebėjome Lietuvos šilumos gamybos įmonių, naudojančių biokurą, darbą. Eksperimento tvarka nedidelį biokuro katiliuką pastatėme Reivyčių katilinėje, kuri iki tol degindama mazutą kasmet patirdavo apie 0,6 mln. Lt nuostolį. Perėjus prie biokuro, tų nuostolių nebeliko, katilinė ėmė dirbti pelningai. Po to du biokuro katilus, bendro 22 MW galingumo, sumontavome Mažeikių katilinėje. Biokuro naudojimo pranašumus netrukus pajutome ir ekonomiškai, ir ekologiškai. Pagaminti 1,0 MWh šilumos deginant mazutą vidutiniškai kainuodavo 74,0 Lt, o naudojant biokurą, savikaina sumažėjo iki 53,0 Lt. Be to, deginant biokurą, nebeteršiama aplinka, nebereikia mokėti didelių mokesčių už aplinkos taršą. Priešingai – nepanaudotus ATL (aplinkos taršos leidimus) galime parduoti kitoms įmonėms. Už toną ATL esame gavę ir po 25 eurus, dabar ta kaina smuktelėjo iki 13–15 eurų. Šitaip papildomų pajamų jau esame gavę beveik 3 mln. Lt. Šiemet galvojame tarptautinėje rinkoje ATL parduoti 20 tūkst. tonų. Šias ir kitas sutaupytas lėšas galime skirti ekologijos reikmėms, tolesniam gamybos modernizavimui, o sutaupytas lėšas – vamzdynų keitimui.

Generalinis direktorius J. Jurkus didžiuojasi, kad UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ ekologijos srityje užima vieną pirmaujančių vietų Lietuvoje tarp šilumos gamybos įmonių. Tai patvirtina ir „Krištolinio kamino“ apdovanojimas, skirtas už pasiekimus mažinant aplinkos taršą. Tada mažeikiškius nežymiai aplenkė Tauragės šilumininkai. Todėl mažeikiškiams nebaisūs jokie vis griežtėjantys ES ekologiniai reikalavimai ar piniginės baudos.

Šiuo metu Reivyčių ir Viekšnių katilinės kūrena vien tik biokurą. Mažeikių katilinėje deginant biokurą pagaminama 90 tūkst. MWh šilumos energijos. Tam per šildymo sezoną sunaudojama apie 165 tūkst. m3 įvairios medienos – pjuvenų, drožlių. Du trečdalius naudojamo kuro sudaro biokuras ir trečdalį – gamtinės dujos. Paprastai dujų prireikia 6,3 mln. m3. Tik šiemet Sausyje, oro temperatūrai nukritus iki –20oC ir daugiau, gamtinių dujų sunaudota virš 2,5 mln. m3. Mažeikių katilinei reikėtų dar vieno iki 20 MW biokuro katilo. Tada gamtinės dujos praktiškai taptų rezerviniu kuru. Žinoma, tai atsilieptų ir šilumos kainai, kuri taptų stabilesnė.

Norėdama pritraukti kuo daugiau investicijų, bendrovė stengiasi dalyvauti įvairiuose projektuose, skelbiamuose konkursuose finansinei paramai gauti. Šioje srityje Mažeikių šilumininkai yra sukaupę nemažą patirtį. Vien tik dalyvaudami Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo (LAAIF) siūlomų projektų konkursuose mažeikiškiai laimėjo penkis kartus. Gavus Švedijos nacionalinės energetikos agentūros (SIDA) subsidiją, buvo sumontuoti tinklų dažnio keitikliai, leidę sumažinti elektros energijos poreikį 15%. Bendrovė laimėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo SODRA skelbtą konkursą ir 100 tūkst. Lt finansavimą Mažeikių katilinės darbuotojų naujų ir šiuolaikinių buitinių patalpų įrengimui. Todėl neatsitiktinai UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ prieš keletą metų buvo pripažinta moderniausia įmonė Telšių apskrityje.

Ir įmonės vadovus, ir visą kolektyvą džiugina dar du įgyvendinti projektai – centrinėje katilinėje pastatytas kondensacinis šilumokaitis ir dūmtakis, leidžiantis sutaupyti gamtinių dujų ir utilizuoti išmetamus dūmus. Tai dar vienas reikšmingas žingsnis modernizuojant gamybą, taupant kurą, mažinant taršą.

– Kondensacinis šilumokaitis kainavo virš 3 mln. litų, – sako katilinės viršininkas L. Švarcas. – 350 tūkst. Lt šiam projektui skyrė LAAIF, dalį Mažeikių rajono savivaldybė, išleisdama akcijas ir padidindama bendrovės įstatinį kapitalą ir likusią dalį apie 0,5 mln. litų prisidėjo pati bendrovė.

– Šilumokaitis paprasčiausiai panaudoja šilumą, išeinančią per kaminą iš gamtinių dujų ar biokuro katilų, – aiškina L. Švarcas. – Išeinančių dūmų temperatūra nuo 156oC atvėsinama iki 50o–57oC. Šitaip pagaminama papildomai apie 4,5–5,0 MWh šilumos energijos. Dūmų aušinimui naudojama iš miesto trasų grįžtantis atvėsęs termofikacinis vanduo. Dūmų aušinimo ir kondensacijos metu išsiskirianti šiluma padidina katilo naudingumo koeficientą, papildomai gauta šiluma naudojama centralizuotam šilumos tiekimui, technologinėms reikmėms. Tuo pačiu mažėja ir aplinkos šiluminė tarša. Ekonominis efektas – apie 1,5 mln. litų per metus.

– Iš tiesų šiandien malonu kalbėti apie mūsų darbščių žmonių darbus padedant specializuotoms firmoms, atliktus per nepilną dešimtmetį, – samprotauja technikos direktorius Arūnas Čekanauskas. – Tų be galo reikšmingų ir reikalingų šilumos ūkiui darbų sąrašas gana ilgas. Sumontuoti tinklo ir recirkuliacinių tinklų dažnio keitikliai, Reivyčių katilinėje mazuto katilai pakeisti biokuro katilais. Kompiuterizuotas katilų valdymas, užtikrinantis įrenginių ir personalo operatyvumą bei saugumą. Bendrovė renovavo centrinės katilinės vandens paruošimo ūkį ir apie 3 kartus sumažino vandens suvartojimą. Chemijos ceche senieji vandens paruošimo filtrai pakeisti naujais, įrengtos atsarginės vandens laikymo talpyklos, pastatyti biokuro sandėliai. Viekšnių katilinėje atliktas biokuro katilo ir sandėlių kapitaliniai remontai, sutvarkyta biokuro privežimo aikštelė, pakeisti pasenę, avarinės būklės vamzdžiai. Džiaugiamės Mažeikių katilinėje įsirengę kondensacinį šilumokaitį ir šiuolaikinį dūmtakį.
Kaip sako A. Čekanauskas, visos šios ir kitos naujos technikos ir įrangos įdiegimo, tobulesnių technologijų naudojimo priemonės užtikrino, kad UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ katilinės jau šiandien atitinka ES numatytus standartus ir keliamus reikalavimus geriausiam šilumos gamybos būdui. O mažeikiškiai neketina sustoti, nes tobulėjimui nėra ribų.

– Ramybės neduoda prasta šilumos tiekimo vamzdynų būklė, – į pokalbį įsiterpia gamybinės techninės tarnybos vadovo pavaduotojas J. Reika. – Norint pakeisti prieš 30–40 metų klotus trasų vamzdžius, reikėtų apie 20 mln. Lt. investicijų. Tos požeminės trasos Mažeikių mieste išsišakojusios daugiau kaip 40 km, o su Reivyčiais ir Viekšniais jų ilgis siekia apie 50 km. Trys ketvirtadaliai jų susidėvėjusios vos ne iki kritinės ribos. Kiek galėdami savo jėgomis stengėmės lopyti skylėtus, įtrūkusius vamzdžius, vis drebėdami, kad nenutiktų didesnė avarija. Bet jau pernai pavyko atlikti vamzdynų remonto ir keitimo darbų daugiau nei per keletą paskutiniųjų metų. Ruošdamiesi šiam šildymo sezonui, sugebėjome pakeisti daugiau kaip 3 km trasų. Tai žymiai palengvino visą bendrovės darbą. Juk per skylėtus vamzdynus prarandame nemaža karšto chemiškai apdoroto vandens, kurio 1 m3 paruošimo savikaina yra apie 15 Lt.

– Naujais šiuolaikiniais, pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais esame pakeitę daugiau kaip 15 km trasų. Dėl to šilumos nuostoliai sumažėjo nuo 30 iki 15,7%. Leistina šilumos netekties norma yra iki 18%, Europoje 12–14%. Neturėdami finansinių galimybių pakeisti visų susidėvėjusių šilumos tiekimo vamzdynų, tačiau stengdamiesi užtikrinti šilumos tiekimo stabilumą, įrengėme 24 šilumos tinklų slėgio kontrolės jutiklius, kurie leidžia įvykus avarijai operatyviai surasti vamzdžio trūkimo vietą, sutrumpina avarijų likvidavimo laiką.

Štai ir 2010 m., laimėję 50% projekto vertės ES fondų paramą, ruošiamės pakeisti 1,2 km 630 mm skersmens pagrindinės šiluminės trasos atkarpą.

Pratęsdamas J. Reikos mintį, bendrovės generalinis direktorius J. Jurkus sako, kad be šilumos tinklams priklausančių vamzdynų Mažeikiuose yra daug ir nuosavų namų šiluminių atkarpų, prijungtų prie magistralinio vamzdyno. Tuose šilumininkų vadinamuose „apendiksuose“ daugiausia ir įvyksta avarijų – trūkinėja vamzdžiai, sklendės. Namų savininkai neprižiūri ir negali profesionaliai prižiūrėti savo vamzdynų, neatlieka būtinų techninių profilaktinių priemonių. O tai bet kuriuo metu gali padaryti didelę žalą ne tik šilumos įmonei, bet ir visam miestui. Todėl, pritarus savivaldybei, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ nutarė tas vamzdynų atkarpėles perimti savo globon, modernizuoti, tikrinti jų būklę, kad nenukentėtų kiti šilumos vartotojai.

Geri norai ir planai liko tik ketinimų protokole

Paklaustas, kaip klostosi reikalai derybose su AB „Mažeikių nafta“ dėl šilumos tiekimo iš naftininkų įmonės į Mažeikių katilinę, generalinis direktorius J. Jurkus atsidūsta ir išraiškingai mosteli rankomis.
– Dabar jau visiškai aišku, kad derybos baigėsi nesėkmingai, visos mūsų viltys dėl šio perspektyvaus projekto subliūško, – aiškina pašnekovas. – Dar 2008 m. sausyje su AB „Mažeikių nafta“ buvome pasirašę ketinimų protokolą dėl šilumos trasos iš Juodeikių į šilumos tinklus tiesimo. Šis projektas būtų buvęs naudingas ne tik šilumininkams ir naftininkams, bet ir visiems Mažeikių miesto šilumos vartotojams. Gyventojai už šilumą būtų mokėję mažiau negu dabar, katilinėje deginant gamtines dujas. O ir miestas galėjo tapti daug švaresnis – į aplinką ženkliai sumažėtų išmetamų teršalų. Šilumos gamintojus rimtai mąstyti apie naują trasą ir šilumos pirkimą iš AB „Mažeikių nafta“ vertė ir tai, kad Mažeikiai – vienas iš nedaugelio šalies miestų, neturinčių rezervinės katilinės. Rezervinės katilinės statyba bendrovei kainuotų apie 30 mln. Lt. Tai padidintų ir šilumos kainą. Gaunant šilumos iš Juodeikių, rezervine katiline taptų dabartinė centrinė katilinė. Todėl numatytas lėšas rezervinei katilinei statyti būtume galėję skirti šiluminių tinklų keitimui ir modernizavimui. AB „Mažeikių nafta“ taip svarbų projektą žadėjo įgyvendinti 2011–2012 m. Šilumos tiekimo sutartis turėjo būti pasirašyta 15 metų. Šiuo klausimu intensyviai ir kantriai dirbome daugiau kaip pusantrų metų. Dėl neaiškių priežasčių naftininkai derybas vilkino, maitino mus pažadais ir atidėliojo terminus, kol pagaliau išdrįso ištarti neigiamą atsakymą, pareikšdami, kad iki 2016 m. pabaigos prie šio klausimo nebebus grįžtama. Jų tokio sprendimo priežastis, kaip aiškina AB „Mažeikių naftos“ vadovai, – ekonominė krizė Lietuvoje. Bet tai labai aptaki motyvacija. Jokių įtikinamų argumentų savo sprendimui pagrįsti naftininkai nepateikė.

– Labiausiai nukentėjome mes, – apgailestauja J. Jurkus. – Pirmiausia per tas užsitęsusias derybas, tikėdamiesi jų sėkmės, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ prarado galimybę gauti 15 mln. Lt ES struktūrinių fondų paramą naujos biokuro kogeneracinės katilinės statybai, praradome brangų laiką dalyvauti konkurse. Žodžiu, tai smarkiai sujaukė visus kitus mūsų planus, kurtus projektus. Man, kaip vadovui, labai apmaudu, kad taip atsitiko.

– Aišku, mūsų bendrovė nesirengia laukti 2016-ųjų, kai AB „Mažeikių nafta“ gal ir galėtų tęsti nutrūkusias derybas dėl karšto vandens pirkimo. Bet pasitikėjimo tokiais partneriais nebeliko, pagaliau ir laikas nelaukia. Ieškosime kitų variantų. Iki š. m. vasario pabaigos tikimės turėti ekonomiškai ir finansiškai pagrįstą studiją dėl biokuro plėtros Mažeikių katilinėje. Galvojame prasiplėsti iki trijų biokuro katilų. Taip sumažinsime gamtinių dujų deginimą.

– Puoselėjame dar vieną idėją – patiems pradėti gaminti elektros energiją, kurią jau ruošiasi gaminti UAB „Utenos šilumos tinklai“. Žinoma, jei pavyks laimėti konkursą ES struktūrinių fondų finansinei paramai gauti. Tokį projektą jau dabar ruošiame. Jei pasisektų jį įgyvendinti, iš biokuro pagamintą elektros ir šilumos energiją parduotume. Šiuo metu vien tik Mažeikių katilinė už elektros energiją per metus sumoka apie 1 mln. litų. Naudojant savą elektrą ir dalį jos parduodant, ši suma sumažėtų perpus. Sutaupytus pinigus būtų galima skirti tolesniam centrinės katilinės modernizavimui bei šilumos vamzdynų keitimui.

Vien gerų norų šilumos kainų mažinimui neužtenka

– Dar prieš pusantrų metų šilumos kaina Mažeikiuose buvo 19,30 ct/kWh. Tačiau tokiame pačiame lygyje jos išlaikyti nepavyko, – pasakoja generalinis direktorius J. Jurkus. – 48% pabrango gamtinės dujos su perdavimu, 17,7% biokuras. Savo įkainius pakeitė ir uždaroji akcinė bendrovė „Intergas“, pastarąją kainos mokėjimo dalį padidinusi 6,13 karto. Mums pasisekė šiek tiek nusiderėti, bet vistiek šilumos kaina dėl to šoktelėjo vienu centu.

J. Jurkus sako, kad UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ kartu su rajono savivaldybe buvo vieni iš iniciatorių, kurie kreipėsi į LR Seimą, prašydami keisti Šilumos įstatymą, kad būtų įmanoma dirbti lanksčiau ir šilumos kainas perskaičiuoti kas mėnesį. Pagal senąją, labai netobulą kainų apskaičiavimo metodiką šilumos kainą vartotojams mūsų šalyje buvo galima perskaičiuoti tik tada, jeigu tiekėjo kuro kainos, palyginti su galiojančiose šilumos tiekimo kainose įskaičiuoto kuro kaina pasikeičia tiek, kad kuro sąnaudų suma sumažėja ar padidėja daugiau kaip 5%. Tokiu atveju šilumos kaina būdavo perskaičiuojama sulaukus 12 mėn., tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėn. nuo paskutinio šilumos tiekimo kainos pasikeitimo dienos.

Pasak bendrovės vadovo, dabar, pakeitus šilumos kainos perskaičiavimo tvarką, šilumos kainos perskaičiuojamos kas mėnesį, todėl galima lanksčiau sureaguoti į kuro kainų pasikeitimus. Apie tai gyventojams dažnai aiškinama, tačiau jie nesupranta ar nenori suprasti ir dėl mažiausio šilumos kainos padidėjimo linkę kaltinti tik šilumos tinklus.

– Gamtinių dujų kaina susideda iš dviejų komponentų: pačių gamtinių dujų, kurias tiekia Rusija, kainos ir skirstymo bei perdavimo mokesčių, kuriuos mokame UAB „Intergas“, nutiesusiai dujotiekį iš Akmenės į Mažeikius. Tie mokesčiai turbūt yra didžiausi Europoje. Šiuo metu jie jau pasiekė apie 609 Lt už 1000 m3. Mums patiems iš uždirbtų 1000 Lt lieka tik 250 Lt. Likusieji atitenka energetikams, dujininkams ir kitiems tiekėjams. Jeigu nesmaugtų toks didelis UAB„Intergas“ galios perdavimo mokestis, galėtume 1,5–2 centais sumažinti šilumos kainą vartotojams.

– Apskaičiuota, kad vasario mėnesį šilumos kaina bus apie 21,93 ct/kWh, kovo mėn. irgi panaši turėtų išsilaikyti. Aišku, daug maloniau būtų kalbėti apie kainų mažinimą ar stabilumą, bet, deja, tai ne nuo mūsų priklauso.

Guodžia tik tai, kad UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ nebuvo ir nebus brangiausi šilumos tiekėjai.

Zenonas Mikšys