XIX a. viduryje per visą pasaulį nuvilnijus techninei ir ekonominei revoliucijai, valstybės, susirūpinusios pramoninės nuosavybės apsauga savo šalyse bei siekdamos apsisaugoti nuo užsienio konkurentų, pradėjo priiminėti modernius nacionalinius teisės aktus pramoninei nuosavybei saugoti.

Pramoninės nuosavybės apsaugos sistema Lietuvoje buvo pradėta kurti po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo praėjus 4 metams 1922 m. Jau 1923 m. Lietuvos Respublikoje paraiškos buvo paduodamos ir išduodami išradimų ir prekių ženklų apsaugos dokumentai Finansų ministerijos Prekybos departamente. Patentus tvarkė ir jų registrą vedė Finansų ministerijos Prekybos departamento patentų skyrius, kurio vedėjas Gerasimas Radiukas vėliau tapo Prekybos departamento patentų referentu. 1925 m. buvo priimtas Prekių ženklų įstatymas, o po trijų metų ir Išradimų ir patobulinimų apsaugos įstatymas.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, išradėjai ir įmonės išradimus bei prekių ženklus galėjo registruoti tik Maskvoje.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, buvo pradėta atkurti savarankiška nacionalinė pramoninės nuosavybės apsaugos sistema. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės lapkričio 14 d. nutarimą Nr. 337, Mokslo ir studijų departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta Patentų valdyba. 1991 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigė Valstybinį patentų biurą (VPB) (www.vpb.gov.lt). Tais pačiais metais balandžio 21 d. šio biuro direktoriumi paskirtas Rimvydas Naujokas.

Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, buvo ypač svarbu užtikrinti savo intelektinės  nuosavybės apsaugą ne tik vietos rinkoje, bet ir kitose valstybėse, parodyti pasauliui, kad Lietuva turi tą pačią galimybę plėtoti patentinės informacijos sistemą iki aukščiausio lygio, nes, pasak VPB direktoriaus R. Naujoko, „Savas patentas, kaip ir savas pinigas, yra Valstybės suvereniteto atributas“. Pirmasis patentas po nepriklausomybės atkūrimo buvo išduotas Lietuvos išradėjui dr. A. Plevokui.

Intelektinės nuosavybės apsaugos kelio 20-metis buvo toks pat vingiuotas kaip ir pačios Lietuvos – reikėjo šalies mokslui ir verslui persiorientuoti į išradimų apsaugą patentais, o ne autorystės liudijimais.

Lietuvos Respublika jau 1992 m. tapo Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) nare. 1993 m. LR Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Prekių ir paslaugų ženklų įstatymą, o 1994 m. jau ir Patentų įstatymą, vasario 21 d. Lietuva prisijungė prie Paryžiaus Konvencijos. 2009 m. sukako 15 metų, kai galioja Paryžiaus konvencija Lietuvoje, bei 5 metai, kai Lietuva tapo visateise Europos patentų organizacijos (EPO) nare. Daugiau nei prieš 100 metų pasirašyta Paryžiaus konvencija išlieka pamatiniu ir reikšmingiausiu susitarimu plėtojant bei skatinant intelektinės nuosavybės apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

1997 m. Lietuva tapo Nicos sutarties dėl tarptautinių prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti nare. Šie metai buvo ypatingi ir tuo, kad VPB buvo paduota 25-tūkstantoji prekių ir paslaugų ženklų paraiška. 1999 m. Lietuvos technikos bibliotekoje įkurtas Patentinės informacijos centras. 2000 m. Valstybiniame prekių ir paslaugų ženklų registre buvo įregistruotas 40-tūkstantasis prekių ženklas. Sunku pasakyti, ar tai yra iškalbingi skaičiai, tačiau po jais slepiasi nuoširdus VPB specialistų darbas kuriant pramoninės nuosavybės apsaugos sistemą. 2003 m. VPB paduota 2500-oji patentinė paraiška. 2004 m. gruodžio 1 d. Lietuvai tapus EPK nare, Europos patentų tarnyba (EPT) išduoda Europos patentus, galiojančius pareiškėjo pasirinkimu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos patentų organizacijos narėse: visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Makedonijoje (buvusioje Jugoslavijos Respublikoje), Islandijoje, Kroatijoje, Lichtenšteine, Monake, Norvegijoje, San Marine, Šveicarijoje ir Turkijoje. Europos patentų sistemoje dabar dalyvauja 36 šalys narės ir dar 3 šalys (Albanija, Bosnija ir Hercegovina bei Serbija) naudojasi Europos patentų išplėtimo sistema, kurią Lietuva sėkmingai naudojo 10 metų.

Šiuo metu Lietuvoje galioja virš 4700 Europos patentų. Per metus Lietuvoje įsigalioja apie tūkstantis Europos patentų, išduodamų Europos patentų tarnyboje, ir apie 100 Valstybinio patentų biuro išduodamų nacionalinių patentų.

Lietuvos valstybė, skatindama inovacijų kūrimą Lietuvoje ir patentavimą užsienyje, pareiškėjams, siekiantiems gauti Europos patentą, teikia valstybės finansinę paramą per Lietuvos Respublikos Ūkio ministeriją.

Žmogaus kūrybiškumas lemia mokslo, verslo, technologijų, menų – visų žmogaus siekių – pažangą. Šio beribio šaltinio pripažinimas ir plėtojimas bei jo kaip ekonominės vertybės panaudojimas yra klestėjimo šiuolaikiniame pasaulyje pagrindas. Išugdžiusios intelektinės nuosavybės vertės suvokimą ir sukūrusios būtiną infrastruktūrą, padedančią pasinaudoti intelektinės nuosavybės privalumais, visos tautos gali plėtoti kūrybiškumą skatinančią terpę ir kultūrą. Tikime, kad Lietuvos išradėjai garsins Lietuvos vardą pasaulyje, o Lietuvos dizaineriai tinkamai įteisins savo kūrybos rezultatus.

Ką pasiekėme per Nepriklausomybės laikotarpį išradimų apsaugos sistemoje?

– Pasaulyje prekyba intelektine nuosavybe sudaro apie 20% visos pasaulio prekybos, o per artimiausius kelis dešimtmečius šis procentas gali padidėti iki 50, – sakė Valstybinio patentų biuro direktorius R. Naujokas. –Lietuvai, kaip ir kitoms pasaulio šalims labai svarbu užtikrinti savo intelektinės nuosavybės apsaugą ne tik vietos rinkoje, bet ir kitose valstybėse. Išradimai, dizainas, prekių ženklai – tai pramoninės nuosavybės objektai, padedantys sėkmingai realizuoti prekę ar paslaugą rinkoje, apsiginti nuo konkurentų, didinti įmonės nematerialų turtą.

Svarbu pažymėti ir tai, kad 80 % visų techninių sprendimų atskleidžiama patentuose. Todėl labai svarbu, kad įmonės apie techninius sprendimus kuo daugiau gautų reikiamos informacijos ir plėstų savo akiratį. Daugeliu atvejų pramoninės nuosavybės informacija skelbiama patentų oficialiuose biuleteniuose ir išradimų aprašymuose. Tai gali būti lemiamas veiksnys formuojant įmonės komercinę politiką. Lietuvoje didžiausi patentų fondai sukaupti Lietuvos technikos bibliotekoje (apie 40 mln. patentų).

2009 m. pasižymėjo ekonominio šalies nuosmukio ir sudėtingų verslo sąlygų tendencijomis. Tačiau Valstybinis patentų biuras ir tokiomis sąlygomis stengėsi kuo sėkmingiau vykdyti savo misiją – įteisinti išimtines teises į pramoninės nuosavybės objektus ir užtikrinti visuomenės pramoninės nuosavybės apsaugos poreikius. Malonu paminėti, kad 2009 metais minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, Lietuvoje įsigaliojo tiek patentų išradimams, kiek per visus dvidešimt metų tarpukario Lietuvoje. Todėl drąsiai galima teigti, kad intelektinės nuosavybės apsaugos sistema veikia puikiai!

Giliai tikiu, kad Lietuvos išradėjai garsins Lietuvos vardą pasaulyje, o Lietuvos dizaineriai tinkamai įteisins savo kūrybos rezultatus Lietuvoje ir užsienyje ir tuo prisidės prie ES Lisabonos strategijos inovacinėje veikloje vykdymo.

Daiva Urbaitytė
VPB vyr. specialistė