Ūkio ministerijoje įvyko Lietuvos suvirintojų asociacijos metinė konferencija, kurios metu buvo pristatyti ir apdovanoti 2009 m. geriausieji Lietuvos gamintojų pagaminti suvirintieji gaminiai. Galima tik džiaugtis, kad šiuo nelengvu ūkiui ir gamybai metu Lietuvos įmonėse gyva inžinerinė mintis, kad Lietuvoje gaminami sudėtingi, daug žinių reikalaujantys suvirintieji gaminiai.

Vienas iš konkurso nugalėtojų darbų pristatymo tikslų buvo parodyti, kad suvirinimo gamyba valstybės ūkiui yra svarbi, reikalinga ir kad gal dabar jau reikia ruoštis ūkio atsigavimui (ypač tobulinant šios gamybos srities specialistų inžinierių, technologų, meistrų ir darbininkų parengtį), kuomet suvirintosios produkcijos gamyba vėl bus paklausesnė.

Suvirintųjų konstrukcijų Metų gaminio konkurse apdovanojimai skirti keturiems gaminiams. Aukščiausias apdovanojimas teko UAB „Enerstena“ gaminiui kondensaciniam ekonomaizeriui. Tai anglinio ir nerūdijančio plienų suvirintoji konstrukcija. Kuriant ekonomaizerį buvo naudojamos inovatyvios projektavimo programos, pažangios suvirinimo technologijos, modernūs suvirinimo įrenginiai. Ekonomaizeriai statomi katilinėse, kuriose deginant durpes, medienos atliekas, šiukšles ar gamtines dujas, dalis gaunamos šilumos prarandama su garais ir aukštos temperatūros dūmais (dūmų temperatūra apie 1500C). Ekonomaizeris sumažina šilumos nuostolius, nes dūmai, patekę į kondensacinį ekonomaizerį ir atiduodami jam savo šilumą, aušta, o dūmų temperatūrai pasiekus rasos tašką, juose esantys vandens garai kondensuojasi atiduodami slaptąją garavimo šilumą. Dūmuose esančių kietų dalelių išvalymas ekonomaizeryje siekia net 90%, o katilo naudingumo koeficientas padidėja 20–30%. Dūmų, praėjusių ekonomaizerį ir išmetamų į aplinką, temperatūra yra tik 40–600C. Labai svarbu, kad naudojamas kuras gali turėti net iki 30% drėgmės, t. y. prieš deginimą jo nereikia papildomai džiovinti. Ekonomaizerį galima statyti vienam ar daugiau katilų, jo darbo laikas apie 20 m., o atsiperka jis per 1–1,5 m. Dar sutaupoma ir dėl mažesnių taršos kvotų. Vyksta derybos dėl šių įrenginių gamybos kitoms šalims. Tokio tipo ekonomaizeriai turėtų būti kiekvienoje rajoninėje ar stambesnėje katilinėje.


































Įteikus konkurso nugalėtojo diplomą (iš kairės):  Lietuvos ūkio ministerijos Pramonės, paslaugų ir prekybos departamento direktorius Kęstutis Straigys, UAB „Kauno energetikos remontas“ generalinis direktorius Raimondas Reizgys ir Lietuvos suvirintojų asociacijos tarybos pirmininkas prof. Algirdas Vaclovas Valiulis

Antrojo laipsnio diplomu pažymėtas UAB „Kauno energetikos remontas“ gaminys – dujų turbinos degimo produktų išmetimo gaubtas (padas) ir kaminas, skirti UAB „Achema“. Tai unikali 110 t suvirintoji konstrukcija, kurią gaminant panaudoti net keturi skirtingi suvirinimo procesai, sudėtingas ir labai tikslus konstrukcijos erdvinis orientavimas. Kamino aukštis 49 m, skersmuo 3,4 m, o atskirų jungiamųjų elementų storis 30–60 mm. Konstrukcinių elementų gamybai panaudotas plazminis metalo pjaustymas, automatizuoti suvirinimo procesai (automatinis suvirinimas po fliusu, mechanizuotas suvirinimas milteline viela). Kamine dujų srauto greitis siekia 20 m/s, todėl kyla triukšmas. Jam sumažinti įrengta unikali duslintuvų konstrukcija. Duslintuvų išorė dengiama specialia perforuota plokšte, o vidus išklotas aukštą temperatūrą ir didelį dujų srauto greitį pakeliančia mineraline vata.

Antrojo laipsnio diplomu pažymėtas ir Lietuvos tūkstantmečio vardo tiltas per Nemuną Alytuje. Pastačius šį tiltą, bus nutiestas šiaurinis Alytaus apvažiavimo kelias, kuris miesto senąją pramonės zoną sujungs su naujai kuriamu Pramonės parku. Suvirintąją tilto konstrukciją pagamino UAB „Alkesta“. Tai svarbus infrastruktūros objektas, kuris sumažins tranzitinį transportą Alytaus mieste bei oro taršą ir padidins eismo saugumą. Metalinio tilto ilgis (be estakados) 262,8 m, plotis 14 m, metalinės dalies aukštis 3,3 m. Bendras tilto metalinės konstrukcijos sijų, jas jungiančių horizontaliųjų ir veretikaliųjų jungčių svoris 682 t. Gaminys suvirintas taikant automatinį ir pusiau automatinį suvirinimą, visos sandūrinės siūlės tikrintos radiografiniu ir ultragarsiniu metodais, o kampinės siūlės – magnetinės arba spalvotosios kapiliarinės defektoskopijos metodais. Juk tiltas – tai ilgaamžis statinys ir jo kokybei turi būti skiriamas ypač didelis dėmesys. Sudėtingas ir tilto metalinių konstrukcijų antikorozinis paruošimas ir dažymas. Dažomas tik naujų plieno konstrukcijų, kruopščiai nuvalytas, be taškinės korozijos zonų paviršius. Pirmajam sluoksniui naudojamas cinko epoksido gruntas (70 mm storio) Antrajam – naudojami epoksidiniai dažai. Dažytos dangos storis matuojamas dangos neardančiu elektromagnetiniu matuokliu. Tokia danga irgi neamžina. Jai duodama 5 m. garantija. Tokio unikalaus objekto projektavimas ir gamyba išties rodo Lietuvos įmonėse sukauptą didelį patyrimą ir potencines galimybes dalyvauti tokių konstrukcijų projektavimo ir gamybos tarptautiniuose konkursuose.

Trečiojo laipsnio diplomu pažymėtas UAB „Enerstena“ pristatytas vandens šildymo katilas. Tai pirmas gaminamas Lietuvoje vertikalaus dūmų vamzdžių išdėstymo vandens šildymo katilas. Tokie katilai vadinami trijų eigų katilais. Pirmoji dūmų eiga yra kūrykloje, o antroji ir trečioji – vidinėse vamzdžių ertmėse. Šiame katile galima naudoti vietinį atsinaujinantį kurą (susmulkintas medienos atliekas ir pan.) arba moderniu degikliu deginti panaudotą tepalą. Dėl katilo konstrukcinių ypatumų (kūrykla ir dūmų vamzdžiai sumontuoti vertikaliai) kietosios dalelės nenusėda ant katilo elementų sienelių ir nemažina katilo naudingumo koeficiento. Pelenai ir kietosios dalelės subyra į specialų rinktuvą ir lengvai pašalinamos. Per katilo šone įrengtas apžiūros angas lengva apžiūrėti ar remontuoti kaitravamzdžius. Viršutinė dalis lengvai nukeliama komplektuojamu prie katilo keltuvu, kurią nukėlus lengvai prieinama prie ten esančių kaitravamzdžių.

Visi konkurse gavę diplomus gaminiai yra svarbūs, nes jų pridėtinė vertė yra daug didesnė negu gautas įmonės pelnas. Tokius konkursus Lietuvos suvirintojų asociacija planuoja rengti ir ateityje.  Reikia pažymėti, kad šiam konkursui nebuvo abejingos Ūkio ir Aplinkos ministerijos, paskyrusios savo atstovus į konkurso vertinimo komisiją. Antra vertus, manome, kad konkurso nugalėtojams ir asociacijos nariams buvo svarbu, jog geriausių gaminių gamintojai buvo pagerbti Ūkio ministerijoje. Lietuvos suvirintojų asociacija, Ūkio ministerija kvietė renginyje dalyvauti ir žiniasklaidos atstovus. Deja, pramonės pasiekimai Lietuvoje žiniasklaidos nesudomino. Matyt, jų nuomone skaitytojui svarbiau žinoti, kaip vienoje Vilniaus kirpykloje buvo apkirptas estrados atlikėjo F. Kirkorovo katinas, kaip iš savo kabinetų teisėsaugininkai išsiveda viceministrą ar pašto direktorių, o ne kaip siekiama taupyti energiją, gerinti miestų infrastruktūrą ar mažinti taršą.

Prof. Algirdas Vaclovas Valiulis
Lietuvos suvirintojų asociacijos tarybos pirmininkas