Dvejus metus šalies universitetuose ir mokslo centruose dirbo 15 humanitarinių ir socialinių mokslų sričių bei 34 gamtos ir technikos mokslų sričių mokslininkų – podoktorantūros stažuotojų. Jie vykdė mokslinius tyrimus, rengė mokslinius straipsnius, patirties sėmėsi užsienio mokslo centruose, pristatė savo mokslinių tyrimų rezultatus tarptautinėse konferencijose.

Baigiamąsias ataskaitas vertinę ekspertai išskyrė keletą stažuotojų, pasiekusių itin gerų rezultatų: sociokultūrinius tyrimus Sibire vykdžiusį dr. Donatą Brandišauską, struktūrų susidarymą ir virsmus klasikiniuose Vignerio kristaluose tyrinėjusią dr. Olgą Rancovą, šviesos sklidimą medžiagoje tyrinėjusį dr. Julių Rusecką.

Vertindami baigiamąsias podoktorantūros stažuotojų ataskaitas ekspertai pažymėjo, kad didžioji dalis jaunųjų mokslininkų sugebėjo pasinaudoti unikalia galimybe stažuotis žymiuose užsienio mokslo centruose, dalyvauti tarptautinėse ekspedicijose ir rinkti medžiagą užsienio archyvuose. Tarptautiškumo skatinimas yra vienas svarbiausių podoktorantūros stažuočių tikslų. Ypač gerai šiomis galimybėmis pasinaudojo dr. Donatas Brandišauskas, dr. Vilius Ivanauskas, dr. Aurimas Švedas, dr. Saulius Grybkauskas, dr. Sigita Maslauskaitė, dr. Tomas Kavaliauskas, kurie įgijo naujos patirties bei kompetencijų, įsisavino naujas tyrimų metodikas. Stažuotojai savo tyrimų rezultatus skelbė recenzuojamuose užsienio ir Lietuvos moksliniuose žurnaluose ir leidiniuose, aktyviai dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Vertindami ataskaitas ekspertai pažymėjo, kad didžiausias trūkumas – plano nesilaikymas. Taip pat pasigesta mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos platesnėje visuomenėje. Stažuotojai neretai kaip savo tyrimų sklaidą pristato paskaitas universitetuose ar dalyvavimą studijų procese.

Pasak Lietuvos mokslo tarybos pirmininko prof. Eugenijaus Butkaus, podoktorantūros stažuotės yra ypač svarbi patirtis mokslininkų karjerai ir teikia didelę naudą mokslo ir studijų institucijoms. Įdarbinti stažuotės laikotarpiui mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus, turi puikią galimybę įgyti naujos patirties. Tenka tik apgailestauti, kad kai kurie stažuotojai nesuvokia podoktorantūros stažuotės svarbos ir pateikia itin menkus stažuotės rezultatus bei neįvykdo plano, kurį pasirašydami sutartį įsipareigoja įvykdyti podoktorantūros stažuotės metu. Būtent tokio ekspertų įvertinimo sulaukė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto stažuotojai dr. Laurynas Katkus, dr. Rimantas Kmita bei VU stažuotojas Eimantas Astromskas.

Dvimetėms podoktorantūros mokslininkų stažuotėms buvo skirta vidutiniškai po 149 tūkst. litų: stažuotojo darbo užmokesčiui, jo mokslinėms išvykoms į užsienio mokslo centrus bei konferencijas, įvairioms medžiagoms, reagentams įsigyti, kurie būtini vykdant stažuotę.

Stažuotės į užsienio mokslo centrus skatina mokslininkus planuoti savo veiklą tiek siekiant mokslinių tyrimų rezultatų, tiek stiprinant savo kompetenciją. „Tačiau ne visi stažuotojai sugeba maksimaliai pasinaudoti finansinėmis galimybėmis mokslinėms išvykoms, nors joms ir skiriama nemaža lėšų dalis“, – sako projekto vadovė dr. Julija Sabataitytė.

Lietuvos mokslo taryba paskelbė III kvietimą podoktorantūros stažuotėms Lietuvoje. Paraiškas dalyvauti konkurse gali teikti tyrėjai, daktaro laipsnį įgiję tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslo institucijose ne anksčiau kaip prieš trejus metus. Paraiškos priimamos iki 2012 m. sausio 16 d. 16 val.

Gintarė Grašytė