Nutukimas, arba patogaus gyvenimo pavojai

Paradoksas pastebimas plika akimi – gyvename geriau, todėl maitinamės vis blogiau. Valgome vis daugiau tortų ir kitų saldumynų. Natūralų maistą keičia pagerintas, aišku, kabutėse. Pagamintas, tarkim, iš pagreitintai užaugintų gyvulių arba genetiškai modifikuotų organizmų. Fermose siautėja tikros hormonų audros. Didieji maisto koncernai, vaikydamiesi vis didesnio pelno, gundo mus įvairiais sumuštiniais. Mes gi, paskendę darbuose, neturime laiko ramiai pavalgyti. Ir visa tai jau duoda karčių vaisių. Medikai skelbia pavojų, jie regi sparčiai artėjančią epidemiją. Tai – metabolinis sindromas, paplitęs visame pasaulyje. Metabolizmas arba medžiagų apykaita – tai organizmo funkcionavimo esmė. Šiame procese dalyvauja daug sistemų: hormonai, maistas, fermentai ir pan. Medžiagų apykaitos reakcijas labai nesunku išbalansuoti, o tai jau sukelia įvairias sunkias ligas. Pavyzdžiui, cukrinio diabeto atveju metabolizmas sutrinka visapusiškai ir iš esmės. Įvairių ligų vystymuisi labai svarbi mityba. Neveltui sakoma, kad esame tuo, ką valgome. Pastaruoju metu mokslininkai nustatė, kad itin svarbi mūsų organizmo vidinė sistema – endokanabinoidinė sistema, kurios sutrikdymas gresia labai sunkiomis pasekmėmis. O ją sutrikdyti palyginti nesunku. Ypač tuomet, jeigu gausiai vartosime sintetinių kanabinoidų (maisto papildų, skonį gerinančių medžiagų), aktyvinančių minimą sistemą. Tai skatina apetitą ir, be abejo, didina kūno masę. Bene pavojingiausias iš tokių sintetinių kanabinoidų – E621, pagerinantis arba sustiprinantis maisto skonį. Jo nemažai yra „greitame“ maiste. Būtent dėl „greito“ maisto pomėgio nutukimas Amerikoje įgavo grėsmingą mastą ir virsta pandemija. Tai duoda didžiulį pelną tokio maisto gamintojams, bet alina žmogaus organizmą ir žlugdo visą sveikatos apsaugos sistemą. Todėl gydytojai pataria grįžti į savo virtuvę, skirti mitybai daugiau laiko ir valgyti reguliariai. Antraip visos sistemos pertempiamos ir ima vystytis nelemtasis metabolinis sindromas. Medikai kol kas nelabai supranta, kodėl tunkama. Koks yra genų, aplinkos indėlis ir t. t. Todėl nutukimo gydymo metodai kol kas gana primityvūs. O ką galima pasakyti apie mėginimus atsikratyti antsvorio naudojantis natūraliosios medicinos metodais, derinant maistą pagal kraujo grupes. Ar čia yra racijos? Iš tiesų ne. Visa tai primena burtus, teigia medikai endokrinologai. Būtent dėl mūsų valio stokos šis metabolinis sindromas pasaulyje plinta ir medikai nemato jokių prošvaisčių. Nutukimas: latviškas požiūris Atviros sienos ir globalizmas labai paspartino idėjų mainus ir visuomenės pažangą. Prie to prisidėjo ir informacinės technologijos. Pasak Tomo Friedmano, pasaulis tapo plokščias. Na, o mes tampame vis apvalesni. Bėda ta, kad tokiame plokščiame pasaulyje vienodai lengvai plinta ir geros, ir žalingos idėjos. Pavyzdžiui, „greito“ maisto mada. Su tuo susiduria ir mūsų kaimynai, savaip sprendžiantys iškylančias visuomenės sveikatos problemas. Nutukimas nėra natūralus. Jis nesiderina su išlikimo gamtoje dėsniu. Gamtoje nėra nutukusių gyvūnų, kaip ir primityviose bendruomenėse nėra storulių. Šis fenomenas atsirado tuomet, kai pasaulyje ėmė formuotis pirmos didžiosios civilizacijos. Storas žmogus reiškė ir jo aukštą statusą visuomenėje – vadinasi, jis turėjo už ką iki soties pavalgyti ar net persivalgyti. Šiuolaikiniai tyrimai liudija, kad išsivysčiuose šalyse madingiausia yra normali kūno masė. Rygos ekonomikos mokykloje dirbantis socialinis antropologas prof. Roberts Kylis sako: „Įvairiose Europos šalyse atlikti tyrimai rodo, kad nutukimas susijęs su socialine-ekonomine padėtimi. Tarkim, Vakarų Europoje mažiausiai nutukę tie, kurie užima aukštą socialinę padėtį, daug uždirba, yra išsilavinę ir užima atsakingas pareigas“. Be abejo, nutukėlių pasaulio čempionai yra amerikiečiai. Daugiau kaip penktadalis visų šalies gyventojų – nutukę. Europoje tokių žmonių yra apie 15%, o Latvijoje – apie 10%. Tačiau džiaugtis arba atsipalaiduoti dar per anksti. Mat JAV šis rodiklis padvigubėjo per pastaruosius dvidešimt metų. Vadinasi, 2028-aisiais dėl prastos mitybos ir nejudraus gyvenimo būdo Europai ir Latvijai gresia antsvorio pandemija. Roberts Kylis: „Galima pastebėti įdomių tendencijų. Tai, kad mėginama išvengti gresiančios epidemijos, liudija kai kurie gal net keistoki pavyzdžiai. Ne tik žmonės mėgina keisti savo gyvenimo būdą. Kai kurių šalių vyriausybės tai irgi skatina. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje storuliams dalijami sveiko maisto kuponai ir šiems žmonėms mokama, jeigu jiems pavyksta numesti svorio. Panašios akcijos vyksta ir kitose šalyse“. Politinio elito susirūpinimas tautos storėjimu suprantamas. Kai kuriose Europos šalyse bendrasis šalies produktas dėl to sumažėjo vienu procentu. Pavyzdžiui, Ispanija apskaičiavo, kad nuostoliai dėl gyventojų nutukimo šaliai kasmet kainuoja 2,5 mlrd. eurų. Apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje 7% išlaidų sveikatos apsaugai susiję su nutukimu. Specialistai teigia, kad antsvoris yra viena iš dešimties pagrindinių mirties priežasčių. Netolimoje ateityje širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, kuriuos sukelia nutukimas, taps pagrindine europiečių sveikatos problema. Įskaitant ketvirtį visų vaikų, t. y. tris milijonus. Šis skaičius kasmet išauga 400 tūkst. Dr. Andris Baumanis, šeimos gydytojas, sako: „Latvijoje irgi jaučiamas susirūpinimas dėl minėtų tendencijų. Dabar vis daugiau kalbama apie metabolinį sindromą. Nuo jo kenčia žmonės, turintys antsvorio, aukštą kraujospūdį, didelę cukraus ir cholesterolio koncentraciją kraujyje. Šie požymiai rodo, kad didesnė rizika mirti nuo infarkto ir kitų širdies ligų. Nuo šių ligų miršta labai daug Latvijos gyventojų ir pagal šią statistiką šalis užima vieną pirmaujančių vietų pasaulyje“. Nutukimas yra sudėtinga genetinė problema. Dešimtys genų dalyvauja reguliuojant svorį. Šiuolaikinė medicina kol kas negali pataisyti reikiamų genų. Tačiau galima atlikti genetinius testus ir nustatyti, ar vaikas turi polinkį tukti. Įvairūs tyrimai liudija, kad nutukimas yra paveldimas. Mat 70% nutukusių vaikų bent vienas tėvas irgi yra nutukęs. Tačiau ne visi su tuo sutinka. Praėjusiais metais žurnale „Science“ išspausdintame straipsnyje teigiama, kad genetikos indėlis tėra 10%. O tai reiškia, kad antsvorį dažniausiai lemia netinkama mityba ir gyvenimo būdas. Dr. Andris Baumanis teigia: „Problema ta, kad šie žmonės netinkamai maitinasi. Jie valgo beveik taip pat kaip jų seneliai, o juda kur kas mažiau. Be to, dar prisideda genetinis polinkis į nutukimą, ir štai toks rezultatas. Visi šie žmonės galėtų sumažinti antsvorį, jeigu paklausytų dietologų rekomendacijų, imtų sportuoti. Tačiau svarbiausia, ar pacientui pavyks tokio režimo laikytis visą likusį gyvenimą, įprasti saikingai maitintis ir judėti“. Nejudrus gyvenimo būdas būdingas vis didesnei visuomenės daliai. Ir turintiems antsvorio, ir dirbantiems sėdimą darbą, netgi jauniems žmonėms. Latvijoje tik 46% paauglių pakankamai fiziškai aktyvūs. Pavyzdžiui, 45% vienuolikmečių mergaičių sportuoja. Sulaukus penkiolikos metų, jų skaičius sumažėja 10%. Dietos specialistai ir treneriai nustatė, kad jų klientais vis dažniau tampa paauglės mergaitės, kurių svoris viršija 100 kg. Vieno Rygos sporto klubo treneris Normunds Tomsons teigia: „Į mus kreipiasi žmonės, kurių pagrindinis tikslas – reabilitacija. Yra daug pavyzdžių, kai pacientai turi išmokti elementarių judesių. Jie taip mažai judėjo, kad dabar įmanoma tik reabilitacija. Po to palaipsniui didinamas aerobinis aktyvumas kontroliuojant pulsą. Tada dažninamas pulsas, naudojami kiti pratimai, siekiant išvengti mikrotraumų“. Tas nelemtas apetitas Riebalai ant mūsų pilvo auga ne tik dėl nuolatinio sėdėjimo, bet ir dėl maisto. Mes valgome tiesiog per daug ir nereguliariai. Per pastaruosius penkiolika metų maisto kaloringumas išaugo 15%. Todėl, valgydami tą patį maistą kaip mūsų tėvai ar seneliai, gauname daugiau kilokalorijų. Normunds Tomsons: „Reikia kruopščiai rinktis maisto produktus ir planuoti darbo dieną, kad užtektų laiko papietauti. Pagrindinė klaida – nedaug užkandama ryte, dieną visai nevalgoma, o grįžus namo prisikemšama maisto ir einama miegoti. Šis maistas per naktį skrandyje ir žarnyne pūva, o mes stebimės, kad mums auga pilvas“. Mokslininkai ir dietologai neabejoja dėl „greito“ maisto ir spalvotų vaisvandenių daromos žalos, tačiau šių produktų vartojama nemažiau. Dr. Andris Baumanis: „Mes per mažai bendraujame su savo vaikais ir duodame jiems dienpinigių, už kuriuos jie patys perkasi maistą. Paprastai šiuos pinigus jie išleidžia netoli mokyklos. Pažiūrėkime, ką jie gali nusipirkti: bulvių traškučių, saldumynų ir panašių dalykų. Dėl šios priežasties Latvijos švietimo ministerija ketina uždrausti prekiauti šiais gaminiais mokyklose ir netoli mokyklų. „Greiti“ užkandžiai turi daug riebalų, o putojančiuose gėrimuose gausu angliavandenių – cukraus. Mūsų organizmas nepajėgia apdoroti, suskaidyti tiek riebalų ir angliavandenių. Todėl jie virsta papildomais kilogramais. Be to, yra papildomas efektas – cukrus maišomas su druska tam tikru santykiu pridedant riebalų, kad sužadintų žmonėms apetitą ir jie negalėtų sustoti, toliau kimštų maistą“. Viršsvorį nesunku nustatyti apskaičiuojant kūno masės indeksą, t. y. ūgio ir svorio santykį. Dr. Andris Baumanis: „Kai pas jus ateina pacientas, jūs jį pasveriate ir išmatuojate ūgį, tačiau neskubėkite patys viską pasakyti, tegu jis pats pažaidžia su šiais duomenimis. Tegu pats įvertina, ar jo svoris yra normalus, ar jis jau netelpa į rekomenduojamą intervalą. Pažvelgęs į kūno masės indeksą, žmogus pats suras maksimalias leistinas ribas“. Tad ar įmanoma ką nors padaryti ir kaip medicina mums gali padėti? Galbūt daugiau verta kliautis profilaktika arba genetine analize? Juk mokslininkai toliau pluša, norėdami kuo tiksliau nustatyti rizikos genus ir pagerinti cukrinio diabeto profilaktiką. Tačiau daug kas yra mūsų rankose. Kai darbar visur yra tiek lengvai pasiekiamos informacijos, tiesiog gėda apsileisti. Matyt, linkusiems tukti žmonėms vertėtų nuolat mankštinti ne tik raumenis, bet ir smegenis. Ir ugdyti valią. Pagrindinis ginklas prieš nutukimą ir su juo susijusias sunkias ligas – mūsų intelektas, domėjimasis savimi. Dr. Rolandas Maskoliūnas

 

< Atgal		Pirmyn >