 Siekiant
pagerinti ankstyvąją vėžio diagnostiką bei optimizuoti sergančiųjų vėžiu gydymą
Vilniaus universiteto Onkologijos institute yra vykdomi projektai, finansuojami
Lietuvos mokslo tarybos. Šių projektų rezultatai rodo naujas tendencijas
onkologijoje.
Projektas
„OPTINIŲ DIAGNOSTIKOS TECHNOLOGIJŲ TAIKYMAS NEINFEKCINIŲ LIGŲ DIAGNOSTIKAI“
(LIG-25/2010)
Projekto
iniciatorius Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, partneris Vilniaus
universiteto ligoninė Santariškių klinikos
Vadovas
prof. habil. dr. K. P. Valuckas
Sparčiai tobulėjant naujoms technologijoms bei
gydymo ir diagnostikos metodams svarbią vietą tarp jų užima optinės
diagnostikos technologijos, dažnai pristatomos kaip optinė biopsija. Šie
metodai pasižymi išskirtinėmis savybėmis, darančiomis juos patraukliais taikyti
įvairių susirgimų diagnostikoje. Labai svarbi šių metodų ypatybė yra jų
neinvaziškumas. Plačiausiai biologinių objektų optinėms savybėms bei jų
pakitimams tyrinėti yra naudojami fluorescenciniai metodai.
Atsižvelgiant į didelį optinių technologijų
potencialą, šio projekto apimtyje buvo tiriamas optinių metodų taikymo
galimybės neinfekcinių ligų neinvazinei diagnostikai. Sprendžiant šiame
projekte numatytus uždavinius buvo tiriamos optinės biopsijos galimybės
siekiant atpažinti skirtingo tipo audinius, nustatyti skirtingo lygio pažaidas
bei pritaikyti ją navikų diagnostikai.
Šiems uždaviniams spręsti buvo sujungtos įvairių specialybių (fizikų, biologų,
medikų) jėgos. Tai leido sukurti žmogaus širdies laidžiosios sistemos
vaizdinimo metodiką siekiant išvengti šios sistemos pažeidimo operacijos metu,
pagerinti ankstyvąją melanomos diagnostiką naudojant konfokalios mikroskopijos
metodą bei pritaikyti naują diagnostikos metodą – intraarterinę fotodinaminę
diagnostiką burnaryklės navikams, esantiems randuose ar tarp randų, bei mažų
navikų recidyvams diagnozuoti.
Projektas
„VĖŽIO KAMIENINIŲ LĄSTELIŲ ŽYMENYS NEINVAZINEI OPTINEI DIAGNOSTIKAI IR GYDYMO
TAKTIKOS PARINKIMUI“ (LIG-10046)
Projekto
iniciatorius Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, partneris
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių mokslų ir technologijos centras
Vadovas
prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis
Atliktų fundamentalių darbų bei mokslo tyrimų
rezultatai rodo, kad už nepakankamą gydomąjį efektą, naviko metastazavimą bei
naviko atsinaujinimą po taikyto gydymo gali būti atsakinga vėžinių ląstelių
subpopuliacija, pasižyminti kamieninių ląstelių savybėmis. Nustatyta, kad kai
kurių lokalizacijų navikų (krūties, smegenų) šios subpopuliacijos vėžinės
ląstelės pasižymi genų raiškos pokyčiais ir/ar mutacijomis, susijusiomis su
apoptozės slopinimu, proliferacijos aktyvinimu, molekulių transportavimo ir
vaistų šalinimo iš ląstelės mechanizmų aktyvinimu. Todėl daroma prielaida, kad
nuo šių vėžinių ląstelių, pasižyminčių aktyviais molekuliniais rezistentiškumo
mechanizmais, priklauso rezistentiškumas taikomai terapijai bei metastazių
formavimasis. Todėl pastaruoju metu plėtojamos naujos terapinės strategijos,
kurių taikinys yra nedidelė grupė ląstelių, kurios atsparios vaistų poveikiui
ir pasižymi kamieninių ląstelių savybėmis – atstato pažeistą navikinį darinį.
Šio projekto metu buvo siekiama identifikuoti
šių atsparių gydymui ir pasižyminčių kamieninių ląstelių savybėmis populiaciją
kasos ir kiaušidžių vėžio ląstelių linijose, ištirti jų savybes bei specifiškai
pažymėti jas šiuo metu naudojamais kamieninių ląstelių žymenimis bei jų
deriniais. Taip pat buvo vertinamas vaistų poveikis jų gyvybingumui ir atlikti
palyginamieji jų atsparumo gydymui tyrimai. Projekto metu gauti rezultatai bus
panaudoti plečiant taikinių terapiją. Taip pat pradėtas kurti prognozinis
neinvazinės diagnostikos metodas.
Onkologijos srityje dirbančių ekspertų
nuomone, vėžinių ląstelių, pasižyminčių kamieninėmis savybėmis, identifikavimas
ir toksinio poveikio joms realizavimas leistų padidinti onkologinių ligų gydymo
veiksmingumą ir specifiškumą bei padėtų išvengti antrinių navikų ir metastazių.
Projektas
„NANODALELIŲ PASISKIRSTYMAS ORGANIZME, PRASISKVERBIMAS PRO PLACENTOS BARJERĄ IR
POVEIKIS EMBRIONAMS“ (MIP-10440)
Projekto
iniciatorius Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, partneris Vilniaus
universiteto Medicinos fakultetas
Vadovė
prof. dr. J. Didžiapetrienė
Šiandien nanomedicina, kuri apibrėžiama kaip
nanotechnologijų taikymas medicinoje, apima įvairiausias sritis.
Nanotechnologijos leidžia kurti vėžio diagnostikos ir terapijos modifikuotus
prietaisus bei nanodaleles. Taip siekiama eksperimentinės ir klinikinės
medicinos problemas spręsti molekuliniu lygiu.
Tarp plačiai tyrinėjamų nanodalelių yra
kvantiniai taškai. Tai neorganiniai puslaidininkiniai kristalai, kurių skersmuo
yra nuo 1 iki 10 nm. Pažymėtina, kad kvantiniai taškai pasižymi
specifinėmis optinėmis savybėmis, kurios panaudojamos biologiniams objektams
vaizduoti bei vaistams į reikiamą vietą nugabenti. Vienas pagrindinių
reikalavimų perduodant vaistinius preparatus, sukurtus panaudojant nanodaleles
klinikiniams tyrimams, nustatyti jų potencialią riziką žmogaus sveikatai, t. y.
ištirti jų poveikį įvairioms organizmo sistemoms, įvertinti galimą
kancerogeninį poveikį, nustatyti potencialią žalą embrionams.
Kadangi minėto projekto tikslas ir buvo,
panaudojus fluorescencinės spektroskopijos, fluorescencinio vaizdinimo bei
histocheminio dažymo metodus, ištirti kvantinių taškų pasiskirstymą
eksperimentinių gyvūnų organizme ir jų migracijos per placentos barjerą.
Vėžinės kamieninės ląstelės
identifikavimas
Yra duomenų, kad nanodalelės gali pasiekti
įvairias organizmo vietas, tačiau tokių dalelių translokacijos mechanizmai dar
nėra žinomi. Nėra aišku, ar gali nanodalelės pasiekti embrioną ir neigiamai
įtakoti jo formavimąsi. Mūsų gautais duomenimis kvantiniai taškai kaupiasi
placentoje, tačiau jų nerasta embriono audiniuose. Kadangi kvantinių taškų embrionuose
nerasta, tai rodo, kad placentos barjeras apsaugo embrioną nuo kvantinių taškų
susikaupimo ir jie neturėtų tiesiogiai paveikti embriono. Nepaisant to,
vienareikšmio atsakymo dėl kvantinių taškų poveikio embrionams dar nėra, nes,
suleidus apvaisintoms žiurkėms kvantinių taškų, embrionų kūno masė ir ilgis
nežymiai mažėja, todėl būtini tolesni tyrimai. Tačiau jau dabar galima
pasakyti, kad nėščioms moterims vaistinių preparatų, sukurtų panaudojus
kvantinius taškus, skirti nepatartina.
Projektas
„NOTCH SIGNALINIO KELIO RAIŠKOS VISUMINIS TYRIMAS GIMDOS KŪNO VĖŽIO ATVEJU,
GALIMA PROGNOZINĖ VERTĖ“ (MIP-11289)
Projekto
iniciatorius Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, partneris Vilniaus
universiteto Gamtos mokslų fakultetas
Vadovė
dr. Daiva Dabkevičienė
Notch komponentai dalyvauja ląstelės
proliferacijos, diferenciacijos, apoptozės procesuose. Šio signalinio kelio
dalyvių aktyvumo pokyčiai gali lemti ląstelių vystymosi sutrikimus ir
transformaciją į piktybines. Įvairiuose organuose aktyvus Notch signalinis
kelias gali veikti ir kaip onkogenas, ir kaip naviko augimą slopinantis
veiksnys. Turimi literatūros duomenys rodo, kad šio signalinio kelio
komponentai dalyvauja formuojantis gimdos kūno vėžiui.
Projekto tikslas – nustatyti visuminę Notch
signalinio kelio komponentų raišką (ligandų, Notch receptorių, efektorių) esant
gimdos kūno vėžiui bei įvertinti raiškos pokyčių prognozinę vertę.
Tyrimu siekiama gauti duomenų, kurie leistų
plačiau suvokti Notch signalinio kelio ir su juo susijusių komponentų tarpusavio
sąveiką kancerogenezės metu bei įvertinti šio kelio komponentų raiškos kitimų
sąsają su ligos eiga ir šių pokyčių prognozinę vertę.
Projektas
„GYDOMŲJŲ DENDRITINIŲ LĄSTELIŲ VAKCINŲ SKYRIMO ONKOLOGINIAMS PACIENTAMS
INDIVIDUALIZAVIMAS“ (MIP-056/2011)
Projekto
iniciatorius Vilniaus universiteto Onkologijos institutas
Vadovė
dr. Živilė Gudlevičienė
Dendritinių ląstelių vakcinos vis plačiau
taikomos įvairiose pasaulio klinikose, tačiau pasiekiamas tik 20–30 %
pacientų klinikinis atsakas. Todėl, siekiant skirti individualizuotą gydymą
pacientui, tikslinga atlikti tyrimus, kurie leistų detaliau apibūdinti
dendritinių ląstelių vakcinų funkcines savybes bei klinikinį poveikį.
Projekto tikslas – įvertinti pagamintų
dendritinių ląstelių vakcinų tinkamumą gydomajai vakcinacijai.
Atsižvelgiant į dendritinių ląstelių vakcinų
taikymo patirtį pasaulio klinikose, tikimasi šį imunoterapijos būdą įdiegti ir
Lietuvoje.
• • •
Taigi, Vilniaus universiteto Onkologijos
instituto mokslininkai ir gydytojai sėkmingai vykdo Lietuvos mokslo tarybos
finansuojamus projektus, kurie yra orientuoti į pacientą. Tyrėjų siekis – kuo
greičiau gautus mokslinio darbo rezultatus pritaikyti onkologijos klinikoje.
Konstantinas Povilas Valuckas, Janina
Didžiapetrienė, Ričardas Rotomskis
Vilniaus universiteto Onkologijos institutas
|
