Verslo siekis efektyvinti veiklą skatina duomenų centrų plėtrą. O plečiantis duomenų centrams pasitelkiamos naujos technologijos. „Baltic Data Center“, 2009 m. pavasarį atidariusi pirmąjį Baltijos šalyse skysčiu aušinamą duomenų centrą, šiuo metu stato dar vieną „Kyoto“ aušinimo technologiją naudosiantį centrą. Jį planuojama atidaryti šių metų vasarą. Tai bus ekologiškesnis ir dar efektyvesnis duomenų centras.

Paklausa auga

Pasak „Baltic Data Center“ paslaugų teikimo skyriaus direktoriaus Vakario Stakausko, duomenų centrų pajėgumų paklausa šiuo metu auga – tam daugiausia įtakos turi įmonių veiklos optimizavimas, kai IT valdymas patikimas išorės paslaugų teikėjams. „Įmonės puikiai žino, kad savo duomenų centrui įsirengti, jo įrangai užtikrinti palankias sąlygas bei informacijos saugumą reikia nemenkų investicijų. Esant pasirinkimui investuoti ar pirkti specializuotas paslaugas – racionalus verslas mieliau investuotuos į savo tiesioginę veiklą, o savo IT priežiūrą perduos kitai kompanijai. Tokį pasirinkimą priimančių įmonių daugėja“.

Balandį atidarytas skysčiu aušinamas duomenų centras sutaupo tiek energijos, kiek savo namuose sunaudoja 1000 šeimų. Skystis efektyviau sugeria serverių išskiriamą šilumą ir vėliau yra atvėsinamas. O lauko temperatūrai esant žemesnei nei 10oC, sušilusį skystį galima atvėsinti nenaudojant papildomų aušinimo įrengimų.

Palyginus su tradicinėmis aušinimo technologijomis, pastaroji daugiau nei 3 kartus mažiau sunaudoja aušinimui skiriamos elektros energijos.

„Pastaruoju metu itin sparčiai plečiamės – įrengiame daugiau nei vieną duomenų centrą per metus: praėjusį rudenį atidarėme požeminį duomenų centrą, šį pavasarį – skysčiu aušinamą, o dabar statome dar vieną – „Kyoto“ aušinimo technologiją naudosiantį duomenų centrą“, – teigia V. Stakauskas. „Kodėl diegiame vis sudėtingesnes technologijas serveriams aušinti, kuomet nė vienas iš konkurentų to nedaro visame Pabaltijo regione? Esame įsitikinę, kad tokios investicijos duos daugiau grąžos. Reikia tobulinti veiklą – kuo efektyvesnę technologiją naudojame, tuo mažesnės mūsų veiklos sąnaudos. Antra – technologiniai apribojimai. Vienos serverių spintos sunaudojama galia vis didėja, todėl, siekiant optimizuoti energijos sąnaudas, jų aušinimui reikia naudoti vis tobulesnes technologijas“, – pridūrė jis.

Gali aptarnauti bet kokios galios įrangą

„Kyoto“ technologija yra efektyvesnė nei aušinimas skysčiu: tam turi įtakos Lietuvos klimatas. Apskaičiuota, kad aušinimui pagal „Kyoto“ technologiją sunaudojama 2–3 kartus mažiau energijos nei naudojant aušinimą skysčiu ir daugiau nei 10 kartų palyginus su tradicinėmis aušinimo technologijomis. Pavyzdžiui, tradicines aušinimo technologijas naudojančiame duomenų centre 100 kW galios įrangai atvėsinti aušinimo įranga sunaudoja 100 kW energijos, o iš viso 200 kW. O naudojant „Kyoto“ technologiją, tai pačiai 100 kW galios įrangai aušinti sunaudojama iki 10 kW, o iš viso 110 kW.
Aušinimo skysčiu bei „Kyoto“ technologijos leidžia mums pasiekti kitą lygmenį. Tai reiškia, kad savo centre galime patalpinti bet kokią klientų įrangą ir pasiekti maksimalų įmanomą jos tankumą. Kitas technologijas, pavyzdžiui, aušinimą oru, naudojantys duomenų centrai, kurių yra daugiausia, gali ir nepajėgti aptarnauti šiuolaikinę modernią įrangą, – pabrėžė V. Stakauskas. – Kartu tampame ekologiški. Nors klientas pirmiausia renkasi geresnę kainą, tačiau kai ši yra vienoda arba labai panaši, ekologiškumas dažnai jau tampa antruoju pagal svarbą pasirinkimo kriterijumi“.
Vėsinimui naudojamas oras cirkuliuoja uždarame rate. Šaltas oras yra tiekiamas į serverių patalpą, kuris įtraukiamas į serverių spintas. Atvėsinęs serverius ir sušilęs jis pašalinamas iš patalpos, kur atvėsintas naudojant išorės orą vėl tiekiamas į serverių patalpą.

Toks efektyvumas pasiekiamas todėl, kad serveriams aušinti naudojamas oras atvėsinamas tiesiog lauke. Idealiu atveju elektros energija naudojama tik ventiliatoriams, varinėjantiems oro srautus. Lietuvos klimatas leidžia net 97,3% viso laiko vėsinimui naudoti šaltesnį išorės orą.

Tik tada, kai aplinkos oro temperatūra pakyla aukščiau nei reikia, įjungiami papildomi aušintuvai.

Be to, „Baltic Data Center“ nusprendė dalį oro, kuris naudojamas duomenų centrui aušinti, panaudoti savo biuro patalpoms šildyti šaltuoju laikotarpiu. Tai padės dar labiau sumažinti išlaidas ir veikti ekologiškai.

„Baltic Data Center“ – vienas pirmųjų Vidurio Europoje

Naujasis duomenų centras, naudosiantis „Kyoto“ aušinimo technologiją, bus ir didžiausias „Baltic Data Center“ duomenų centras. Jo bendra galia sieks 2 MW ir jame bus galima sutalpinti iki 700 kW bendros galios serverių.

Šiuo metu visame pasaulyje veikia keliolika duomenų centrų, naudojančių „Kyoto“ aušinimo technologiją. Tokio centro, V.Stakausko žiniomis, nėra ne tik Pabaltijo, bet ir nė vienoje Vidurio Europos šalyje. Vakarų Europoje kol kas veikia tik du tokie centrai – Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

„Daugelis vis dėlto dar renkasi tradicines aušinimo arba aušinimo skysčiu technologijas, nes „Kyoto“ technologijos jiems dar nereikia. Ji naudojama tik dideliuose, bent 600 kW galios duomenų centruose. O ir pasiteisina jos tik vėsesnio klimato šalyse, tokiose kaip Lietuva. Mes tuo tarpu žvelgiame į ateitį ir rūpinamės, kad mūsų klientai nesusidurtų su nepakankamų pajėgumų problema nei dabar, nei ateityje“, – aiškino jis.

Martynas Lapinskas

Nuotr. šaltinis: UpTime Technology