Renkantis kelių statyboje taikytinas technologijas, vienas svarbiausių argumentų yra technologijų pritaikomumas konkrečiame regione, ilgaamžiškumas, statybos darbų trukmė, eismo saugumo organizavimas statybos laikotarpiu, neatsinaujinančių žaliavų tausojimas. Šiuos kriterijus atitinka kompaktiško asfalto dangos klojimo technologija „karštas ant karšto“ ir naujas šlaitų apželdinimo būdas.

„Lietuvą kerta du Europos kelių tinklo koridoriai ir šešios Europos automagistralės. Mūsų šalies kelių sistema yra sudedamoji šių tarptautinių transporto koridorių, jungiančių Rytų ir Vakarų bei Pietų ir Šiaurės šalis, dalis. Minėtos aplinkybės įpareigoja kelių statybos srityje ieškoti sprendimų, kurie kiek įmanoma paspartintų gaminių perdavimą galutiniam vartotojui“, – tokius svarbiausius uždavinius, su kuriais nuolat susiduria kelių statybos įmonės, įvardijo AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas.

AB „Panevėžio keliai“ yra viena sparčiausiai veiklą plėtojančių kelių statybos bendrovių Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Siekiant visaverčiai dalyvauti tobulinant transporto infrastruktūrą, nuolat ieškoma naujų inžinerinių sprendimų.

AB „Panevėžio keliai“ – kol kas vienintelė Lietuvoje kelių statybos įmonė, įdiegusi ir sėkmingai naudojanti asfalto dangos klojimo technologiją „karštas ant karšto“.






































































„Išvystytos transporto infrastruktūros poreikis įpareigoja mus ieškoti sprendimų, kurie leistų kiek įmanoma greičiau objektą perduoti galutiniam vartotojui,“ – AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas

Vadovaujantis vokiečių kelių statybos mechanizmų gamintojų sukurta technologija, įrengiant asfalto dangą apatinis ir viršutinis asfalto sluoksniai klojami vienu metu. Viršutinis sluoksnis klojamas iš karto ant pirmuoju klotuvu pakloto ir sutankinto karšto apatinio sluoksnio.

Taikant įprastas asfalto sluoksnių klojimo technologijas, pirmasis asfalto sluoksnis ant kelio pagrindo paklojamas klotuvu ir iki reikiamo atsparumo sutankinamas volais. Tada apatinis asfalto sluoksnis atvėsinamas ir padengiamas specialia rišamąja medžiaga – bitumo emulsija, kad antrasis klojamas asfalto sluoksnis geriau sukibtų su pirmuoju.

Naudojant technologiją „karštas ant karšto“ asfalto danga klojama išdėstant įrenginius vienas paskui kitą. Tai yra asfaltuojamame kelyje sudaromas savotiškas traukinys, susidedantis iš pirmojo ir antrojo klotuvų bei mobilaus tiektuvo, kuris tiekia skirtingus asfalto masės mišinius abiem klotuvams.
Mobilus tiektuvas – tai specialus konvejeris, permetantis asfalto mišinį į viršutinio sluoksnio klotuvą, kuriame įrengiamas 25 t talpos bunkeris su šilumos izoliacija, kad asfalto mišinys nuolat būtų reikiamos temperatūros.

Svarbiausias pirmojo modifikuoto klotuvo elementas yra vibroplokštė, kuri apatinį asfalto sluoksnį sutankina iki 97%. Jos dėka antrasis klotuvas gali iš karto važiuoti dar karštu apatiniu asfalto sluoksniu.





























Palyginamoji apatinio ir viršutinio asfalto sluoksnio storių lentelė

Pirmajame klotuve įrengiama speciali operatoriaus darbo vieta, leidžianti stebėti visas operacijas ir jas koordinuoti. Atstumą tarp klotuvo ir mobilaus tiektuvo
kontroliuoja elektroninė kontrolės sistema.

Naujoji technologija leidžia atsisakyti rišamųjų medžiagų, kurios dirbant įprastai naudojamos viršutiniam ir apatiniam asfalto sluoksniui suklijuoti, o du asfalto sluoksniai surišami geriau, nes aukštos temperatūros dėka abu sluoksniai sukimba vienas su kitu tapdami vienalyčiu sluoksniu. Taip padidinamas kelio dangos atsparumas dėvėjimuisi.

Dirbant naujuoju metodu keičiasi ir klojamų asfalto sluoksnių storis bei sudėtis. Paprastai viršutinis asfalto sluoksnis gali būti nuo 3,5 iki 5 cm storio. Naujoji technologija leidžia viršutinį asfalto sluoksnį suploninti iki 2 cm. Ši aplinkybė sumažina objekto savikainą, nes mažiau sunaudoja brangesnio, specialios sudėties viršutinio sluoksnio asfalto masės.

Ši technologija leidžia pakloti nuo 3 iki 7,5 m pločio dviejų sluoksnių asfalto juostą be jungiamosios siūlės.

Naujoji technologija Lietuvoje priimtina ir dėl to, kad modifikuoti įrenginiai po nedidelio pertvarkymo gali būti taikomi ir atliekant tradicinius darbus. Dėkingas ir mūsų šalies reljefas, nes „karštas ant karšto“ asfalto klojimo metodas sunkiai pritaikomas itin vingiuotuose keliuose bei kalnuotose vietovėse.






















Palyginamoji technologijų lentelė

Dėl įmontuotų į kelią inžinerinių įrenginių (kanalizacijos šulinių ir pan.) miestų gatves naujuoju metodu asfaltuoti sudėtinga, tačiau vokiečių specialistų sukurta technologija pasiteisina vykdant didelės apimties asfalto dangos klojimo darbus magistraliniuose ir krašto keliuose.

„Naujoji technologija reikalauja preciziškai organizuoti darbus, turėti itin gerai išvystytą gamybos bazių tinklą, kuris leistų stabiliai statybines medžiagas tiekti į objektus, ir turėti aukštos kvalifikacijos specialistų komandą“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ projektų direktorius Audrius Butkūnas.

„Karštas ant karšto“ technologijos dėka perpus sutrumpėja kelio dangos įrengimo laikas, atitinkamai paspartėja ir objekto perdavimas vartotojui. Dėl perpus sutrumpėjusios darbų trukmės mažėja automobilininkų patiriamos kuro ir laiko sąnaudos, susidarančios dėl eismo apribojimų. Tuo pačiu mažėja ir aplinkos tarša išmetamosiomis dujomis.

Akcinė bendrovė „Panevėžio keliai“ asfalto klojimo technologiją „karštas ant karšto“ pirmą kartą pritaikė 2008 m. rugpjūtį vykdant kelio dangos stiprinimo darbus valstybinės reikšmės krašto kelyje Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys. Šiemet naujoji technologija sėkmingai taikoma rekonstruojant magistralinį kelią Kaunas–Zarasai–Daugpilis.

































Naudojant technologiją „karštas ant karšto“, asfaltuojamame kelyje sudaromas savotiškas traukinys, susidedantis iš pirmojo ir antrojo klotuvų bei mobilaus tiektuvo, kuris tiekia skirtingus asfalto masės mišinius abiem klotuvams

Šiame Transeuropinio tinklo kelyje E262 pirmą kartą buvo panaudota ir hidrosėjos arba nauja šlaitų apželdinimo technologija, kai vandens, sėklų, trąšų ir popieriaus ir medžio mišinys aukšto slėgio purkštuvu užpurškiamas reikalingoje vietoje. Šis šlaitų apželdinimo būdas ypač efektyvus, nes nereikia šlaitų padengti augalų sluoksniu. Taip taupomi neatsinaujinantys gamtos ištekliai.

Hidrosėja skirta dideliems plotams ir sunkiai prieinamoms vietoms apželdinti: oro uostų teritorijoms, sporto aikštynams, gamybos įmonių teritorijos, šlaitams.

Hidrosėja – tai vejos sėjimas purškiant. Purškiamą mišinį sudaro vanduo, medžio ir popieriaus mulčas, sėklos, trąšos, rišamosios medžiagos ir kiti priedai. Pavyzdžiui, kopolimero kristalai, absorbuojantys iki 400 kartų daugiau drėgmės nei sveria patys, o sėklų dygimo metu tą drėgmę skleidžiantys į aplinką. Šis priedas naudojamas, jeigu apželdinto ploto neplanuojama reguliariai laistyti.

































Mobili operatoriaus darbo vieta klotuve leidžia stebėti ir kontroliuoti visą gamybos procesą

Siekiant pakoreguoti dirvožemio pH, naudojamas kalkių pagrindu pagamintas rūgštingumo reguliavimo priedas. Erozijos kontrolės priedai išlaiko užpurkštą masę ant šlaitų net lietingu oru. Sėklos išlaikomos toje pačioje vietoje pakankamai ilgai, kol susiformuoja šaknų sistema. Sėklų dygimui ir vejos augimui paspartinti gali būti naudojami įvairūs stimuliatoriai.

Ruošiantis sėjai, minėti komponentai sumaišomi specialioje talpykloje ir aukšto slėgio purkštuvu paskleidžiami reikalingoje teritorijoje. Tokiu būdu veją galima pasėti ir sudaiginti paviršiuje, kuris neturi augalų sluoksnio. Pvz., ant žvyro. Minėtu metodu per darbo dieną galima apsėti iki pusantro hektaro plotą.

Svarbiausias purškiamo mišinio komponentas yra mulčas – popieriaus ir medžio pluošto mišinys. Jis tampa būsimos vejos pagrindu. Užpurkštas mulčas sudaro vientisą masę, kuri lygiu sluoksniu padengia reikiamą paviršių. Mulčas išlaiko sėklas vienoje vietoje, palaiko tinkamą sėklų drėgmės balansą ir neleidžia augti piktžolėms.

Populiariausias ir dažniausiai naudojamas mulčias gaminamas iš popieriaus ir medienos mišinio. Celiuliozinis mulčias biologiškai ir ekologiškai švarus, be to, suirdamas papildomai tręšia dirvožemį. Hidrosėjai naudojamas mulčas specialiais dažais dažomas žalia arba melsva spalva. Tai padeda tolygiai padengti visą apželdinamą plotą.

Vanduo hidrosėjai naudojamame mišinyje yra nešėjas, o sėklų kontaktas su vandeniu spartina augimą. Mišiniui naudojamos trąšos skatina susidaryti šaknų sistemą bei paspartina žolės augimą.

Hidrosėjoje gali būti naudojamos tradicinės sėklos ar jų mišinys, o mišinį papildžius lauko gėlių sėklomis galima pagyvinti apželdinamos teritorijos peizažą. Sėklų mišiniai ruošiami atsižvelgiant į tokius sėjos veiksnius kaip natūralus apželdinimo vietos apšviestumas, dirvožemio tipas, kraštovaizdis, apželdinamo ploto paskirtis. Dygimo trukmė priklauso nuo aplinkos sąlygų. Esant palankioms oro sąlygoms veja sudygsta per 5–7 dienas.