Technologija ypatinga tuo, kad leidžia greitai nustatyti objektų kraštus ir ribas. Įvairūs nepilotuojami aparatai, nuotoliniu būdu valdomos raketos ir greiti pramoniniai apžiūros robotai su tokiomis akimis galėtų aptikti mažų matmenų judančius objektus ir labai tiksliai nustatyti jų vietą.

Būtent tokiomis savybėmis pasižymi ir musės akys. Šis vabzdys gali matyti daiktų ribas tiksliau, negu žmogaus akys. Tiesa, nors musės geba pastebėti ir reaguoti į judančius objektus daug greičiau už netreniruotus žmones, kitais požiūriais šių vabzdžių regos kokybė „vargu ar prilygsta žmonėms“, teigia mokslininkai.

Musės akys sudarytos iš maždaug 3 tūkst. omatidijų – pagrindinių sudedamųjų akies dalių. Kiekviena omatidija turi 8 fotoreceptorius, šviesą paverčiančius jonų srove, kuri juda į vaizdo apdorojimo sistemą. Įdomu tai, kad kiekvieno receptoriaus matomas vaizdo laukas ant gretimo receptoriaus vaizdo užlipa iki 90%.

Įprastinės vaizdo apdorojimo sistemos dažnai yra skaitmeninės: jos priima duomenis eilės tvarka, todėl dažniausiai jiems apdoroti prireikia gana daug laiko ir išteklių. O musės naudoja analoginį metodą, kuris leidžia joms iš bendro duomenų srauto atrinkti informaciją apie objektų kraštus daug greičiau, o duomenis apdoroti lygiagrečiai.

Mokslininkų sukurtas jutiklis imituoja musės fotoreceptorius, kurie uždengia vienas kitą, ir lygiagrečią vaizdo apdorojimo sistemą. Sensoriaus lęšis – tai 1 mm skersmens sfera, kuri šviesos spindulius nukreipia į receptorius, vienas kitą uždengiančius apie 70%. Per bandymus jutiklis atpažino 1 mm pločio plaušelį, judinamą iki 200 mm atstumu nuo lęšio, su mažiausia paklaida.

Nors technologiją kūrėjai tobulina, jie pirmiausia ją įsivaizduoja tik kaip papildančią labiau įprastas vaizdo gavimo sistemas.

Šaltinis: www.technologyreview.com

Parengė Tomas Knabikas