Straipsnio autorius, ilgametis mūsų žurnalo redkolegijos narys ir bičiulis, gegužės 12-ąją sutiko 65-ąjį pavasarį. Garbingos sukakties proga sveikiname gerbiamą Profesorių ir linkime sėkmės visuose darbuose, sveikatos, šilumos šeimoje. Ilgiausių metų!

Lietuvoje dabar madinga kalbėti apie žemą mūsų universitetų ir mokslo institutų mokslinių darbų lygį. Vertintojai dažniausiai remiasi mokslininkų publikacijomis. Mokslinį darbą dirbu daugiau kaip keturiasdešimt metų, todėl, žvelgdamas į dabartinius vertinimus, priminsiu priešistorę. Šiuo metu technologijos mokslai vertinami kartu su gamtos mokslais.

Šių mokslų vystymosi sąlygos Lietuvoje buvo ir liko nevienodos. Lietuvai būnant Sovietų Sąjungos sudėtyje, visokeriopai remtos ir geriausiai finansuotos fizikos, matematikos, biologijos mokslų kryptys. Buvo steigiami specializuoti mokslo institutai, perkama nauja įranga. Buvo sukurti ir keli technologinio profilio specializuoti moksliniai institutai, vykdantys taikomuosius mokslo darbus fizikos, chemijos, elektronikos srityse. Didžiąją šių darbų dalį finansavo gynybos pramonė. Tokios mokslo kryptys kaip statybos inžinerija (Civil Engineering) priklausė kitai interesų grupei ir niekada nebuvo gerai remiamos. Šios srities mokslininkams labai retai buvo leidžiama išvykti į mokslines konferencijas ar stažuotes už Sovietų Sąjungos ribų. Tad beveik nebuvo šios srities mokslininkų publikacijų užsienio mokslo žurnaluose ir apie Lietuvoje atliekamus tyrimus žinojo tik Sovietų Sąjungos mokslininkai.

Lietuvoje vykdomų tyrimų statybos inžinerijos kryptyje rezultatai spausdinami jau nuo 1967 m. KPI Vilniaus filiale pradėtuose leisti mokslo darbų rinkiniuose. A. Čyras leido „Lietuvos mechanikos rinkinį“ (išleisti 33 tomai), A. Kudzys – „Gelžbetonines konstrukcijas“ (išleista 16 tomų), G. Marčiukaitis – „Statybines medžiagas ir konstrukcijas“ (išleista 20 tomų), A. Antanavičius – „Statybos ekonomiką ir organizavimą“ (išleista 17 tomų), E. K. Zavadskas – „Statybos technologiją ir vadybą“ (išleisti 7 tomai). Daugumoje šių leidinių buvo skelbiami straipsniai rusų kalba.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jau būdamas Vilniaus technikos universiteto rektoriumi, siūliau Baltijos šalių techniškųjų universitetų (Kauno technologijos, Talino technologijos ir Rygos technikos) rektoriams leisti bendrus teminius Baltijos šalių žurnalus anglų kalba. 1996 m. spalio 18 d. VTU įvyko specialus posėdis šiuo klausimu. Jame dalyvavo visų paminėtų universitetų rektoriai ir prorektoriai. Tačiau bendrų žurnalų idėja nebuvo paremta. Todėl Kauno technologijos ir Vilniaus technikos universitetai, 1995 m. pradėję leisti mokslo žurnalus autonomiškai, ir toliau tęsė šį darbą. Šiuo metu abu universitetai leidžia apie 30 žurnalų. TTU ir RTU žurnalų neleidžia. RTU kasmet išleidžia vos po vieną tomą įvairių mokslo krypčių (civilinės inžinerijos, informatikos ir kt.) darbų rinkinių.

Lietuvos techniškųjų ir kitų universitetų leidžiamų žurnalų kokybė nuolat gerėja. Įvairios užsienio informacinės duomenų bazės pradėjo noriai spausdinti Lietuvos žurnalų medžiagą.

Prieš gerą dešimtmetį pradėta aktyviai propaguoti nuostata, kad Lietuvos mokslininkai, tarp jų ir technologijos mokslų atstovai, turėtų skelbti straipsnius žurnaluose, įrašytuose į „Thomson Reuters ISI“ duomenų bazes. Buvau vienas iš pesimistų, kritikavusių šiuos siūlymus. 1998 metais konferencijos „Lietuvos mokslas ir pramonė“ plenariniame posėdyje skaičiau pranešimą „Kodėl citavimo indeksas netinka techniškųjų universitetų veiklai vertinti“. Pranešime išvardinau minėtos duomenų bazės trūkumus, kai kurie iš jų išliko iki šiol.

Šiandien turiu pripažinti, kad raginimai skelbti straipsnius ISI duomenų bazės žurnaluose nepraėjo veltui. Vis daugiau Lietuvos mokslininkų dalyvavo tarptautinėse konferencijose, kurių medžiaga buvo referuojama „ISI Proceedings“ duomenų bazėje. Dalis šiose konferencijose skaitytų pranešimų būdavo atrenkami spausdinti ISI duomenų bazėse referuojamuose žurnaluose. Taip radosi vis daugiau technologijos mokslų publikacijų iš Lietuvos, referuotų ISI duomenų bazėse. Tai padrąsino Lietuvos mokslininkus ir vis daugiau technologijos mokslų atstovų ėmė siųsti savo straipsnius į žinomus užsienio žurnalus.

Vyko ir kitas procesas – daugelį metų leisti Lietuvos mokslo žurnalai tapo referuojamais ISI duomenų bazėse. Pirmasis į „Web of Science“ (Science Citation Index Expanded) duomenų bazę buvo įrašytas žurnalas „Informatica“. Tai įvyko tryliktaisiais šio žurnalo leidimo metais. 2003 m. ISI bazėje pradėtas referuoti dvyliktus metus leidžiamas žurnalas „Baltic Astronomy“. 2005 m. „Web of Science Art and Humanities“ duomenų bazėje pradėtas referuoti daug metų leistas Vilniaus universiteto žurnalas „Problemos“. Tais pačiais metais „WoS Social Science Citation Index“ duomenų bazėje pradėtas referuoti ir VU tik prieš 3 metus pradėtas leisti žurnalas „Transformations in Business & Economics“.

Įkvėpti šių žurnalų teigiamų įvertinimų WoS duomenų bazėse, žurnalų leidėjai pradėjo siųsti ISI vertinimui ir kitų sričių žurnalus. 2006 m. į WoS duomenų bazę „Science Citation Index Expanded“ buvo priimtas VGTU pradėtas leisti žurnalas „The Baltic Journal of Road and Bridge Engineering“. Visi paminėti žurnalai šiuo metu turi ir svarbos faktorių (Impact factor – IF).

2007 m. į visas tris WoS bazes buvo priimta 16 Lietuvos žurnalų, o 2008 m. dar aštuoni. Tad šiuo metu Lietuva turi net 29 šiose bazėse referuojamus žurnalus, 17 jų išleidžia universitetai: 7 – VGTU, 5 – KTU, 2 – VU ir po vieną KMU, LVA ir ISM. Penkis WoS bazėse referuojamus žurnalus leidžia mokslo institutai, 2 – Lietuvos mokslų akademija, 3 – mokslo draugijos ir 2 – viešosios įstaigos.

LMA biblioteka tvarko informaciją apie mūsų valstybėje leidžiamų žurnalų referavimą įvairiose duomenų bazėse. Pagal bibliotekos teikiamus duomenis Lietuvoje leidžiami 197 mokslo žurnalai. 36 žurnalai referuojami ISI duomenų bazėse, iš jų 29 – WoS duomenų bazėse. Dar 118 Lietuvos žurnalų referuoja kitos tarptautinės duomenų bazės, 43 žurnalai dar nereferuojami.
Tad per pastaruosius 3–4 metus padėtis Lietuvoje pasikeitė iš esmės: nuo dviejų WoS duomenų bazėse referuojamų žurnalų iki 29. Pagal tokių žurnalų skaičių, tenkančių 1 mln. gyventojų, tapome lyderiais Baltijos valstybėse: latviai jų turi tik tris, estai – aštuonis.

Lietuvos universitetų leidžiami WoS duomenų bazėse referuojami žurnalai sudaro 2,23% pasaulio ir 7% Europos universitetų žurnalų šioje bazėje. Tuo tarpu Lietuvoje yra tik 0,4% Europos universitetų. Peršasi išvada, kad Lietuvos universitetai šiuo požiūriu lenkia daugelio šalių universitetus. Pagal leidžiamų WoS referuojamų žurnalų skaičių VGTU yra ketvirtas Europoje ir 14-tas pasaulyje, KTU – 5–6 Europoje ir 24–29 pasaulyje.

Šiuo metu technologijos mokslų žurnalai jau sudaro 31% bendro WoS duomenų bazėse referuojamų Lietuvos žurnalų skaičiaus, aplenkę gamtos mokslų žurnalus – 25% visų žurnalų. Tenka pažymėti, kad šiandien beveik visų sričių Lietuvos mokslas jau pristatomas ISI WoS duomenų bazėse. O mūsų kaimynai latviai ir estai turi labai mažai technologijos mokslų žurnalų.

Lietuvos universitetų ir Lietuvos mokslo kritikai pripažįsta pažangą, didinant spausdinamų WoS duomenų bazėse žurnalų skaičių. Dabar akcentuojamas mažas vidutinis Lietuvos mokslininkų straipsnių cituojamumo rodiklis. Manau, kad negalima valstybių vertinti ir lyginti tik pagal šį rodiklį. Jei valstybėje stiprūs technologijos mokslai ir skelbiama daug šios srities publikacijų, visada atsiliksime nuo valstybių, kuriose dominuoja gamtos mokslų tyrimai. Technologijos moksluose cituojamumas visada bus mažesnis nei gamtos moksluose. Nedaug cituojami ir socialiniai mokslai, kurių nemažai publikacijų jau skelbia Lietuvos mokslininkai.

Neteisinga ir skelbti informaciją, rodančią, kad mažai cituojami ką tik patekę į WoS duomenų bazę žurnalai. Net labai aukštą IF turintys žurnalai paprastai turi žemą tų pačių metų citavimo skaičių (II – Immediacy Index). Šis rodiklis ypač sunkiai pasiekiamas dėl tos priežasties, kad daugumos referuojamų WoS bazėse žurnalų publikavimo ciklas gana ilgas – vien tik straipsnių recenzavimas trunka 6–12 mėn. Stengdamiesi pagerinti IF ir II rodiklius, kai kurie aukštus rodiklius turintys žurnalai gudrauja, eilinius žurnalo numerius išleisdami keliais mėnesiais ar net metais anksčiau laiko. Galima išvardyti dešimtis ir šimtus taip besielgiančių žurnalų redakcinių kolegijų.

Manau, kad ir nesenai į WoS duomenų bazes patekę Lietuvos žurnalai taps gerai žinomi mokslo pasaulyje ir po 3–4 metų turės neblogus citavimo rezultatus, taip iškopdami iš „neaiškių“ (su neapskaičiuotu IF indeksu) arba prastų žurnalų grupės. Kai kurie iš šių žurnalų jau dabar de facto turi aukštus IF ir II, tačiau dar negavo šių rodiklių de jure, nes neišbuvo WoS bazėje bent tris metus.

Esu dviejų žurnalų, esančių dviejose WoS bazėse, redaktorius. Iš pesimisto tapau optimistu ir manau, kad buvo teisinga Lietuvos mokslo strategija skelbti straipsnius žurnaluose, referuojamuose WoS duomenų bazėse. Šios politikos dėka jau pasiekta gerų rezultatų. Kita vertus, reikia skelbti straipsnius ne tik Lietuvos, bet ir kituose geriausiuose pasaulio žurnaluose.
Nederėtų peikti Lietuvos mokslininkų, kad jie atsilieka nuo kitų pasaulio šalių. Duomenų bazė „SCImago Journal & Country Rank“ rodo kitaip: vidutinis Lietuvos mokslo straipsnių cituojamumas 1996–2007 m. buvo 6,18, Latvijos ir Estijos atitinkamai 5,88 ir 8,79. Lietuvos Hindex buvo 70, Latvijos 54, Estijos 78. Šioje duomenų bazėje Lietuva užima 57, o Estija ir Latvija 60 ir 74 vietas tarp pasaulio šalių. Ar tai blogi rezultatai tik 3 mln. gyventojų turinčiai valstybei?

Neteisinga remtis vien esto J. Allik straipsniu ir neigti teigiamas Lietuvos mokslo plėtros tendencijas. Čia verta prisiminti prieš penkerius metus šio autoriaus skelbtą kitą straipsnį, kuriame teigta, kad vienas WoS bazėje referuojamas straipsnis JAV atitiko 1,2 mln. dolerių mokslo finansavimą. Tuo tarpu Lietuvoje tokiam straipsniui teko net keturis kartus mažiau mokslui skirtų lėšų. Reikia pabrėžti, kad nuo 2003 iki 2008 m. šių publikacijų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau kaip du kartus, o mokslo finansavimas nepadidėjo. Vadinasi, finansavimas vienam straipsniui sumažėjo perpus.

Į Lietuvos žurnalus, referuojamus WoS duomenų bazėse, savo straipsnius jau siunčia geriausių pasaulio universitetų mokslininkai. Būkime optimistai ir pasekime estų pavyzdžiu, kurie niekada nepeikia savo valstybės ir jos žmonių veiklos rezultatų.

Prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas
VGTU pirmasis prorektorius