„Tai ypatingas metas tokio tipo mokslams“, – sako Lourenso Livermoro nacionalinės laboratorijos fizikas dr. Gilbertas Collinsas. Kalifornijos valstijoje įkurta mokslinių tyrinėjimų bazė, be kita ko, turi 192 lazerius, kuriais mokslininkai tikisi pademonstruoti termobranduolinės sintezės reakcijas.

Lazerius specialistai planuoja nukreipti į nedidelį taikinį, kuriame sąlygos laikinai taptų panašios į tas, kurios egzistuoja žvaigždžių ir didžiulių planetų branduoliuose.

„Daugelis planetų, kurias žinome, yra už mūsų Saulės sistemos ribų. Jos didelės ir priklauso planetų sistemoms, kurios yra gana neįprastos, jei, žinoma, mūsiškę laikytume įprasta“, – juokauja Kalifornijos universiteto prof. Raymondas Jeanlozas.

Naudodami kompiuterius, mokslininkai atrado pasaulių, kuriuose helis virsta skystu metalu, gebančiu perduoti elektros srovę. Virtualūs eksperimentai taip pat padėjo nustatyti sąlygas, kuriomis lydosi deimantai. Tokios žinios specialistams pravertė aiškinantis, iš ko sudarytos apledėjusios planetos, pavyzdžiui, Neptūnas.

























Lazerių spinduliai gali suspausti ir įkaitinti medžiagą iki sąlygų, kuriomis pradeda vykti termobranduolinės sintezės reakcija: atomų branduoliai jungiasi tarpusavyje į sunkesnius branduolius ir išsiskiria daugybė energijos. Tokios reakcijos vyksta degant žvaigždėms

Žemės viduje slėgis yra maždaug 3,5 mln. kartų didesnis nei paviršiuje. Jupiteryje – didžiausioje mūsų sistemos planetoje – vidinis slėgis yra 70 mln. kartų didesnis nei Žemės gelmėse. Už Saulės sistemos ribų atradus planetų, iki 10 kartų masyvesnių nei Jupiteris, mokslininkai tik pradeda tirti, kaip materija elgiasi tokiomis ekstremaliomis sąlygomis.

„Galėdami laboratorijoje atkurti tokį didžiulį slėgį ir tirti jo veikiamas medžiagas, sužinojome labai daug naujovių“, – teigia R. Jeanlozas.

Helis virsta skystu metalu esant 1 mln. at slėgiui. Toks slėgis egzistuoja Žemės branduolyje ir radikaliai pakeičia ryšius tarp atomų molekulėse, todėl medžiagos tokiomis sąlygomis įgauna visiškai naujų savybių.

Kai slėgis pasiekia 1 mlrd. at ribą, sutrūkinėja ne tik cheminiai ryšiai tarp atomų – patys atomai yra sutraiškomi. „Tai nauja medžiagų chemijos sritis, kurią tik dabar galime pradėti tirti“, – sako fizikas.

Pagal „ABC Science“ informaciją parengė Tomas Knabikas