Moksliniai tyrimai, skatinantys pažangą

Kaip mūsų mokslas atrodo Europos kontekste, kokias mokslą liečiančias problemas šiuo metu analizuoja ES institucijos, apie tai kalbamės su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo atašė Europos Sąjungoje dr. Karina FIRKAVIČIŪTE. Kaip Lietuvos mokslas atrodo Europos kontekste? Moksliniai tyrimai Europos Sąjungoje yra labai plati, iš daugelio dalykų, reiškinių, jungčių susidedanti sritis. Ir nors jai bendrame ES biudžete skiriami tik 5% visų ES lėšų, tai gan nemenka suma, kuri labai akivaizdžiai padidėjo lyginant su praėjusiomis finansinėmis galimybėmis. Visi šie pinigai per įvairias priemones, kurias vienija 7-oji Bendroji programa, skiriami bendram Europos konkurencingumui stiprinti. O konkurencingumas Europos kontekste pirmiausia yra mokslinių tyrimų ir ūkio bei verslo jungtys, taip pat viešo ir privataus sektoriaus efektyvus bendradarbiavimas. Tai veiklos sritis, kuri dėl daugelio istorinių, socialinių, ekonominių priežasčių Lietuvoje nėra dar labai plačiai išvystyta. Ir čia matau vieną iš problemų, kai vis dar kalbame apie mokslą atskirai. Jis pats savaime nebegali egzistuoti. Kad ir šiandienos pasaulio finansinė bei ekonominė krizė – daugelis šalių didina savo investicijas į mokslinius tyrimus, kad skatintų naujus, efektyvesnius ekonominius procesus, kurie padėtų greičiau įveikti šią krizę. Žinoma, nedera užmiršti, jog ES esame tik nuo 2004 m., todėl normalu, kad daugelio dalykų dar mokomės – perprasti sudėtingas dalyvavimo konkursuose žaidimo taisykles, suderinti savo nacionalinius poreikius su Europos galimybėmis, apsibrėžti savus prioritetus ir pan. Lietuvos naujosios iniciatyvos, tokios kaip slėniai, turėtų smarkiai pagelbėti sutelkiant stiprias įvairių sričių mokslininkų, tyrėjų pajėgas bendriems tikslams. Dr. Karina Firkavičiūtė 2001 m. Lietuvos muzikos akademijoje apgynė daktaro disertaciją. Dirbo referente Lietuvos kompozitorių sąjungoje, dėstė LMA ir Vilniaus universiteto Orientalistikos centre, buvo VšĮ Lietuvos instituto direktore, ŠMM Tarptautinių mokslo programų skyriaus vedėja. Nuo 2007 m. paskirta LR švietimo ir mokslo atašė ES. Dr. K. Firkavičiūtė parengė ir išleido tris knygas, parašė nemažai mokslinių straipsnių, dalyvavo daugelyje tarptautinių mokslinių konferencijų, moka septynias kalbas. Akivaizdu, kad Lietuva Europos mokslinių tyrimų statistinėse suvestinėse nėra pirmaujanti valstybė. Tai lemia gausybė priežasčių, kurias po truputį naikiname. Be to, reikia diferencijuoti mokslo sritis, atsižvelgti į mokslininkų kiekį, įdirbį moksliniuose tyrimuose ir pan. Lietuvos mokslininkai yra tokie pat protingi, pažangūs ir išsilavinę kaip ir kitų šalių specialistai. Jiems tikrai nieko nestinga, na, nebent geresnių laboratorijų, modernesnės įrangos. Tačiau be paties mokslinio kapitalo Europos konkursuose dar reikia ir kitų dalykų: gerai ir tikslingai užpildytų paraiškų, atitinkamos oficialios lobizmo sistemos ir t. t. Taip pat labai svarbus visų proceso dalyvių bendravimas, geranoriškumas, bendro tikslo užsibrėžimas ir jo siekimas. O kaip Europos Sąjunga vertina pati save? Neseniai įvykusiame ES Tarybos Mokslo ir technikos komiteto (CREST) posėdyje buvo akcentuota, kad 75% viso pasaulio mokslinių tyrimų atliekama už Europos ribų, investicijos į mokslą Europoje neauga taip sparčiai kaip jos valstybių narių bendrasis vidaus produktas, privatus sektorius vis dar menkai dalyvauja šioje srityje. Tačiau akivaizdus ir pozityvus Europos atsivėrimas pasauliui – per pastaruosius 15 m. bendrų publikacijų ir bendrų patentų su neeuropiečiais skaičius išaugo 8,7%, mokslininkų mobilumas ES viduje padidėjo 60%, Europa vis dar išlieka patraukli užsienio investicijoms į MTEP. Visgi ekspertai nelinkę nusiraminti – didieji Europos konkurentai veikia aktyviai, greitai ir efektyviai. Labai dažnai šių savybių Europa ir pasigenda... Kokios mokslinių tyrimų aktualijos šiandien svarstomos Europos Sąjungoje? Šiuo metu esame Europos Sąjungos finansinės perspektyvos (2007–2013 m.) įgyvendinimo pusiaukelėje, kuriamos naujos 7 BP mokslinių tyrimų srities priemonės ir tęsiami jau pradėti darbai. Iš pačių naujausių reikia paminėti Metrologijos iniciatyvą, įgyvendinamą pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 169 str. Šį ES Komisijos siūlymą pradėjome neseniai svarstyti ES Tarybos mokslinių tyrimų darbo grupėje. Tai ES valstybių narių iniciatyva, skirta vykdyti metrologijos srities mokslinius tyrimus. Joje šiuo metu numato dalyvauti 22 valstybės. Tikimės, kad šiemet dar sulauksime ir kitos, Lietuvai labai aktualios priemonės – tuo pačiu juridiniu pagrindu kuriamo siūlymo dėl Baltijos jūros mokslinių tyrimų (BONUS) programos. Europos Sąjungai nuo sausio 1 d. pradėjusi pirmininkauti Čekija mokslinių tyrimų srityje yra numačiusi tris pagrindinius prioritetus, kurie atsispindi ir Pagrindinių klausimų dokumente (Key issues paper). Tai žmogiškieji ištekliai ir mobilumas, mokslinių tyrimų infrastruktūros bei Europos mokslinių tyrimų erdvėje veikiančių priemonių, procesų vertinimas ir stebėjimas. Visoms šioms temoms bus skiriamos konferencijos, seminarai. Ypač didelio dėmesio turėtų sulaukti infrastruktūrų tema. Tikimasi, kad bus užbaigtas svarstyti nemažai problemų pernai kėlęs dokumentas, kuris turėtų suteikti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūroms atskirą juridinį statusą. O kuris iš naujausių priimtų sprendimų kėlė daugiausia diskusijų? Kaip žinia, moksliniai tyrimai yra viena iš Europos Sąjungos politikos sričių, kurioje valstybės narės turi visišką sprendimo ir veiklos autonomiją, t. y. visas kylančias problemas jos pirmiausia turėtų spręsti pačios. Ir tik ten, kur nacionalinių veiksmų nepakanka tikslams pasiekti, gali įsijungti Europos Sąjunga. Tokiu principu yra atsiradusios Jungtinės technologijų iniciatyvos, 169 straipsnio veiklos. Šiuo metu ES lygiu inicijuotas ir dar vienas veiklos būdas – jungtinis programavimas. Europos Komisijos komunikato, o vėliau ir ES Tarybos išvadų dėl jungtinio programavimo (2008 m. gruodis) tikslas yra pabrėžti ES lygio poreikį jungti valstybių narių dalykines (o ateityje gal ir finansines) programų pajėgas siekiant kartu vykdyti mokslinius tyrimus tam tikrose prioritetinėse srityse, dėl kurių valstybės turėtų atskirai susitarti. Tačiau nors visi reikiami juridiniai dokumentai jau priimti ir sutarta dėl Aukšto lygio grupės jungtinio programavimo klausimais steigimo, dar visgi lieka nemažai klausimų, kaip jungtinis programavimas veiks realiai. Be to, tai tik iniciatyva, dar ne priemonė, tik valstybių narių paskatinimas imtis atitinkamų priemonių. Viena pagrindinių abejonių – kodėl manoma, kad nepakanka dabartinių bendradarbiavimui skirtų priemonių (JTI, Era-net projektai, 169 str. ir kt.)? Kaip reikia elgtis, kad išliktų nacionalinė mokslinių tyrimų nepriklausomybė? O gal reikia keisti požiūrį? Manau, kad šie klausimai dar ilgokai neduos ramybės mokslo politikams. Ypač artėjant Švedijos pirmininkavimui (2009 m. antrasis pusmetis), kurio metu numatytos platesnės diskusijos apie Europos mokslinių tyrimų erdvės valdymo situaciją, galimas reformas, naujoves ir pan. Nežinia, kiek valstybės narės jau pasirengusios atverti nacionalines mokslinių tyrimų programas ir kaip lanksčiai jos bus pajėgios apibrėžti naujus valdymo principus. Ar Europos Sąjunga naujoms valstybėms narėms skiria ypatingą dėmesį? Naujos valstybės narės 2004–2006 m. galėjo pasinaudoti ES skiriama pagalba 6 BP konkursuose, tačiau 7 BP programoje jau lygiomis teisėmis konkuruojame su visomis kitomis valstybėmis narėmis. Išskyrus nefinansinę paramą - ES sutinka nuolat konsultuoti, patarti, atsakyti į klausimus. Mes gal dar kiek per mažai tuo naudojamės. Drįsčiau paskatinti paraiškų teikėjus ir visus, kuriems kyla klausimų, kreiptis į Europos Komisiją, skambinti, užduoti klausimus. Esu pasirengusi tarpininkauti norint gauti tokios pagalbos. Norėčiau priminti ir dar vieną ES pagalbos mechanizmą – tai abipusio mokymosi priemonė ir atvirojo koordinavimo metodas, kurių pagrindinis tikslas yra skatinti valstybes nares bendradarbiauti keičiantis patirtimi ir mokantis vieniems iš kitų. Lietuva dalyvavo tokiame Atvirojo koordinavimo metodo pratime 2007 m. kovo mėn. Ko moko Briuselis? Briuselis moko ir verčia suprasti, matyti pagrindinį tikslą. Tada išaiškėja priemonės, kuriomis to tikslo galima siekti ir ko dar trūksta, kad jį pasiektume. Bėda ta, kad tas tikslas, didelis ar mažas, ne visada būna toks labai aiškus. Kartais jį dengia per tirštas rūkas... Tuomet atliekamų veiksmų rezultatai ne visada būna maksimaliai patenkinami. Briuselis taip pat pateikia ir savo mokymų moralą. Net ir mažą tikslą pasiekti pavyksta tik einant mažais žingsneliais, kartu ir viena kryptimi su bendraminčiais. Kalbėjosi Gražina Kriščiukaitienė

 

< Atgal		Pirmyn >