Informacinės technologijos (IT) šiuolaikinio žmogaus gyvenime užima vis daugiau vietos. Tai veikla, susijusi su kompiuterinių informacinių sistemų kūrimu, priežiūra, informacijos kaupimu ir perdavimu, elektroninių ryšių patikimumu ir plėtra, su kompiuterinių programų ir įrangos tobulinimu. Šiandien be efektyviai veikiančių informacinių technologijų praktiškai neįmanoma vykdyti šiuolaikinių mokslinių tyrimų, jos tampa vis aktualesnės ir studijų srityje, visame akademiniame gyvenime, švietime, teikiant informaciją, mokant bei mokantis.

„Džiugu, kad Lietuvoje atkūrus Nepriklausomybę iš karto buvo susirūpinta duomenų perdavimo ryšių kanalais ir pradėtas kurti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas LITNET, – sako LITNET tarybos pirmininkas Marijus Jurgutis. – Neseniai LITNET pažymėjo savo veiklos dvidešimtmetį. Vilniaus universitete įvyko tarptautinė konferencija, kurioje buvo aptarta LITNET reikšmė Lietuvos informacinės visuomenės vystymuisi, Lietuvos akademinės bendruomenės aktyvus dalyvavimas bendroje Europos ir pasaulio skaitmeninėje erdvėje, LITNET veiklos ir plėtros perspektyvos bei kitos aktualijos“.

Taip, LITNET ištakos audringoje ir įtemptoje mūsų valstybės atkūrimo atmosferoje. Kai į nepriklausomybės kelią įžengusią Lietuvą Kremlius ne tik baugino tankais, ekonominėmis sankcijomis, bet ir vykdė aktyvią ryšių su užsieniu blokadą. Nepraleisti laisvės šūkių į pasaulį buvo nesunku, nes praktiškai visi ryšiai su užsieniu ėjo per Maskvą. Tačiau su tokia informacine blokada negalima buvo sutikti. Į pagalbą atskubėjo Norvegija, padovanojusi palydovinę anteną, kuri buvo pastatyta ant Lietuvos Respublikos Seimo stogo. Tai leido ne tik susisiekti su Vakarų šalimis apeinant Maskvą, bet ir mūsų informatikos specialistams įrengti pirmąjį 9,6 kbps kompiuterinių duomenų perdavimo kanalą, sujungusį Matematikos ir informatikos institutą Vilniuje su Oslo universitetu Norvegijoje. Tai įvyko 1991 m. spalio 10 d. Nuo šios dienos ir skaičiuoja savo veiklą LITNET.

Po to buvo augimo ir brendimo, tobulėjimo ir plėtros metai. Šiandien Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas LITNET jungia mokslo, studijų ir švietimo institucijų kompiuterių tinklus. Prie šio tinklo prijungtoms institucijoms gali būti teikiamos duomenų perdavimo paslaugos, diegiami inovatyvūs kompiuterių tinklo ir paslaugų sprendimai.

LITNET infrastruktūrą dabar valdo LITNET techniniai centrai, kurių funkcijas vykdo Kauno technologijos, Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Vilniaus Gedimino technikos, Klaipėdos ir Šiaulių universitetai. Šios 6 aukštosios mokyklos dirba kartu, vadovaudamosi Jungtinės veiklos sutartimi. Jų bendrą darbą koordinuoja bei LITNET lėšas administruoja vienas šių universitetų – Kauno technologijos universitetas.

LITNET darbų plėtra užtikrinama vykdant švietimo ir mokslo ministro patvirtintas daugiametes LITNET palaikymo ir plėtros programas, kuriose nustatomi tinklo plėtros tikslai, uždaviniai, priemonės ir siekiami rezultatai.

„Iki praeitų metų pradžios ši veikla vyko pagal bendrą susitarimą, nesant juridinio įteisinimo. 2011 m. sausio 12 d. tarp Švietimo ir mokslo ministerijos bei šešių universitetų, vykdančių LITNET techninių centrų funkcijas, buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kurioje buvo numatyti LITNET veikimo, valdymo ir finansavimo, infrastruktūros ir jame teikiamų paslaugų palaikymo bei plėtros principai. Ši bendradarbiavimo sutartis sudarė tvirtą juridinį pagrindą, suteikė mūsų tolimesnei veiklai stabilumo, – sako LITNET tarybos pirmininkas M. Jurgutis.

Dabar LITNET struktūra ir valdymas yra apibrėžti ministro Gintaro Steponavičius įsakymu. Konkrečius valdymo klausimus sprendžia LITNET taryba, kurios pagrindinis veiklos tikslas – koordinuoti LITNET palaikymo ir plėtros programų vykdymą, užtikrinti efektyvų tinklo veikimą.

LITNET veiklą remia ir Europos Komisija bei kitos organizacijos. Tai sudaro sąlygas aktyvinti ir tarptautinius ryšius, efektyviai naudotis jų teikiamomis paslaugomis. Nuo 2000 m. LITNET yra Europos akademinio tinklo GEANT narys, dalyvauja kuriant bendrą Europos aukštojo mokslo ir tyrimų erdvę. LITNET yra ir tarptautinių kompiuterių tinklų organizacijų (TERENA, CEENET, FIRST ir kt.) narys ir atstovauja Lietuvos mokslo ir studijų institucijų interesams šiose organizacijose.


Litnet-


































LITNET srautų žemėlapis. 2011 m. gruodis

Per pastaruosius 20 metų buvo sukurta pakankamai išvystyta LITNET infrastruktūra. Pagrindinė LITNET duomenų perdavimo magistralė yra optinis žiedas, jungiantis penkis didžiuosius šalies miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šaulius ir Panevėžį. Šiuo metu duomenų perdavimui žiede užtikrina įranga, įsigyta vykdant ES struktūrinės paramos projektą 2006–2007 m. 2010 m. žiede įdiegta 4 spalvų DWDM sistema, skirta dinaminiam bangų sutankinimui. LITNET magistraliniame žiede greitaveika tarp Vilniaus ir Kauno yra 10 Gbps, tarp Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Vilniaus – 1 Gbps. Nuo pagrindinių LITNET mazgų atsišakoja ryšių į savivaldybes tinklas, jungiantis 47 miestus ir rajonus. Juose įrengti institucijų jungimo mazgai, kurių jau yra per 60. Veikia ir apsauginės tinklo stotys. Čia ryšių sparta 2011 m. pabaigoje siekė 100–200 Mbps.

Dabar prie LITNET yra prijungtos ir jo resursais bei teikiamomis paslaugomis naudojasi mokslo ir studijų institucijos, atitinkančios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, švietimo institucijos, atitinkančios Švietimo įstatymo nuostatas, institucijos, pagal savo nuostatus vykdančios Švietimo įstatyme bei Mokslo ir studijų įstatyme numatytas funkcijas, šių funkcijų vykdymui, institucijos, vykdančios programas arba projektus, atitinkančius Švietimo įstatymo bei Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, šių programų ar projektų vykdymui ir tenkinančios viešuosius poreikius kultūros institucijos (bibliotekos, muziejai, kultūros centrai ir pan.).

Šiandien LITNET jungia 52 aukštųjų mokyklų padalinius (125 – įskaitant aukštųjų mokyklų fakultetus, bendrabučius kitus struktūrinius padalinius), 31 mokslinių tyrimų institutų padalinių 8 mokslo ir technologijų parkus ir 730 švietimo įstaigų.

„Mokslo ir studijų srityje LITNET aprėptis praktiškai pasiekė ribą. Tačiau švietimo srityje dar yra plėtros rezervų. Mūsų tinklas kol kas jungia tik 45 % šalies bendrojo ugdymo įstaigų. Šiuo metu, baigiantis plačiajuosčio ryšio kaimo vietovėse įgyvendinimo antrajam etapui ir Lietuvai esant tarp pasaulio lyderių optinių ryšių srityje, yra palankios galimybės plėsti vientisą plačiajuostį švietimo įstaigų tinklą kaip LITNET tinklo poaibį ir įdiegti jame reikalingas paslaugas“, – sako Marijus Jurgutis.

„LITNET jėgą galime ir privalome naudoti Lietuvoje įsisavindami sparčiai besivystančių kompiuterių tinklų naujoves. Privalome skleisti sukauptas žinias ir patirtį tarp valstybinių ir privačių kompiuterių tinklų specialistų ir naudotojų, padėti moksleiviams ir studentams, mokslo, studijų, bibliotekų, muziejų bei kitų nepelno įstaigų darbuotojams“. – teigia profesorius Laimutis Telksnys, pirmasis LITNET valdybos pirmininkas.

Suprantama, kad informacinės technologijos kaip ir apskritai mokslo pažanga vystosi su pagreičiu. Čia ir trumpai stabtelėjus galima labai atsilikti. Todėl LITNET kolektyvas nuolatos žvelgia į ateitį. Nuo šių metų pradedama vykdyti jau trečioji tinklo plėtros programa – LITNET3, apimanti 2012–2016 m. Šiandieninė aukštųjų mokyklų infrastruktūra darosi vis labiau skaitmeninė. Tobulėja mokslinių tyrimų įrenginiai ir prietaisai, naujos kartos kompiuteriai veržiasi į auditorijas, mokymosi klases, bibliotekas. Be interneto neįmanoma nei gyventi, nei dirbti. Jei anksčiau didelės spartos duomenų perdavimo reikėjo tik tam tikrų mokslo krypčių uždaviniams spręsti, tai dabar kiekvienoje mokslo srityje mokslininkams reikalingas patikimas ir spartus tinklas prieigai prie įvairių informacijos šaltinių internete. Žinių šaltiniai šiuo metu kuriami ne vien tik mokslo ir studijų institucijose, bet ir daug kur kitur. Vis didėjantis mokslininkų, dėstytojų, studentų mobilumas reikalauja tų pačių prieigos sąlygų nepriklausomai nuo jų fizinės buvimo vietos. O mokymasis visą gyvenimą skatina kurti virtualias mokymosi aplinkas, kuriose naudojamos daugialypės terpės elementai. Perduodamų duomenų srautai auga eksponentiškai pastoviai ir nesimato jokių požymių, kad tas augimas kada nors sustos. Darbo vietų virtualizavimas reikalauja atitinkamos duomenų perdavimo kokybės. Plinta ir planšetinių kompiuterių naudojimas mokymo įstaigose. Ir apskritai prognozuojama, kad per artimiausius 5 metus mobiliais įrenginiais perduodamų duomenų apimtis išaugs net 30 kartų.

Anot M. Jurgučio, praėjusių metų pabaigoje buvo suformuluoti nauji LITNET pagrindiniai veiklos tikslai. Numatyta pasinaudojant ES struktūrine parama ir toliau plėtoti šiuolaikines ir inovatyvias paslaugas. Naudojant esamą tinklą, sudaryti tinkamas galimybes šalies akademinei ir švietimo bendruomenei dalyvauti bendroje Europos ir pasaulio skaitmeninėje erdvėje tenkinant jų technologinius poreikius. Numatyta didinti Eduroam bevielės prieigos aprėptį padidinant LITNET prieinamumą mobiliems vartotojams. Išplėsti Eduroam paslaugas bendradarbiaujant su mobilių paslaugų tiekėjais. Sukurti vieningą mokyklų plačiajuostį tinklą. Padidinti viso magistralinio kompiuterių tinklo pralaidumą iki 10 Gbps, užtikrinant prie LITNET prijungtų institucijų besikeičiančius poreikius. Plėtoti elektronines paslaugas, teikiamas naudojant debesų technologijas. Įdiegti naujus tinklo protokolus LITNET tinkle. Integruoti IPv6 saugos priemones į esamas saugos sistemas. Įdiegti vardinių sertifikatų išdavimo paslaugas. Teikti federacinės autentifikavimo sistemos paslaugas.

Svarbu sudaryti galimybes LITNET naudotojams dalyvauti bendroje skaitmeninėje erdvėje. Todėl būtina užtikrinti reikalingą duomenų perdavimo sistemos aprėptį, spartą ir patikimumą. Valdyti tinklo veikimą, tobulinti valdymo įrangą ir procedūras. Kelti darbuotojų kvalifikaciją, rengti konferencijas ir seminarus, rengti LITNET naudotojų apklausas, tobulinti veiklos administravimą, aktyviai dalyvauti Lietuvos ir tarptautinių organizacijų veiklose. Užtikrinti LITNET tinklo saugumą, mažinti grėsmes, kylančias dėl saugumo pažeidimų. Teikti tarnybinių stočių sertifikatų išdavimo paslaugas.

Keletą naujovių norėtųsi bent trumpai pakomentuoti. Programoje numatoma aktyviai dalyvauti GEANT veikloje ir užtikrinti pakankamą ryšį su globaliu internetu. Tai labai svarbu. Lietuva Europos akademinio tinklo GEANT dalyve tapo 2000 m. GEANT Europos mastu užtikrina vieningą Europos mokslinių tyrimų erdvės infrastruktūrą, kad bet kurios šalies mokslininkai ir kiti tyrėjai turėtų vienodas ir pakankamas galimybes efektyviai dalyvauti tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose. Tačiau Lietuvoje nėra tiesioginio įsijungimo į GEANT optiniu ryšiu. Todėl būtinas optinis ryšys su Lenkija, o per ją ir su Vakarų pasauliu. Šis uždavinys išsprendžiamas, nes Lenkija jau yra nutiesusi optinį kabelį praktiškai iki Lietuvos sienos. Lietuva, gavusi ES paramą, irgi tuos darbus atliks.

Kitas svarbus šios programos punktas yra kiek keblesnis. Numatyta dalyvauti Baltijos žiedo (Baltic Ring) projekte, kuris numato sujungti visų Baltijos šalių akademinius kompiuterių tinklus. Skandinavijos šalys, Vokietija ir Lenkija jau turi sujungtus akademinius kompiuterių tinklus. Mes su lenkais, tikėkimės, greitai susijungsime. Estija tai planuoja padaryti su Suomija. Latvija, deja, kol kas realių žingsnių dėl ekonominių sunkumų neplanuoja.

Baltijos žiedo tinklas ne tik labai paspartintų informacijos perdavimą, bet ir sudarytų žymiai saugesnę aplinką, nes pažeidus kabelį vienoje pusėje tokios pačios kokybės ryšį būtų galima palaikyti iš kitos pusės“, – teigia Marijus Jurgutis.

Jau yra paskelbta 2020 m. Europos mokslo ir akademinės bendruomenės tinklo infrastruktūros vizija: Bendruomenės nariui 10 Gbps laboratorijoje, 1 Gbps darbo vietoje, 50 Mbps kitur; Universitetui 10–100 Gbps + virtualizacija; Mokslo centrui 100+Gbps + Debesys; Mokyklai 1 Gbps. Tai apimtys, prie kurių turi artėti ir Lietuva. Neabejotina, kad prie to svariai prisidės ir LITNET bendruomenė.