Šiuo metu visą LINPRA veiklą koordinuoja, planuoja ir nukreipia pagrindinėms problemoms spręsti energingi, kupini kūrybinių idėjų, puikiai jaučiantys pramonės pulsą vyrai – prezidentas Vaclovas ŠLEINOTA, viceprezidentai – Semionas BONDAREVAS, prof. Vytautas OSTAŠEVIČIUS, dr. Vladas Algis GAPŠYS ir vykdantysis direktorius, taip pat ir viceprezidentas dr. Henrikas MYKOLAITIS. Tai žmonės sukaupę didelę vadovavimo gamybai, inžinerinę-mokslinę patirtį, sugebantys savo vertingas žinias, profesinius sugebėjimus panaudoti sprendžiant naujus pramonės, verslo, gamybos ir mokslo ryšių plėtojimo uždavinius.
Prioritetai – inovacijų ir įmonių konkurencingumo skatinimas
Kaip pabrėžia LINPRA viceprezidentas A. Gapšys, inžinerinė pramonė yra stipriausias apdirbimo pramonės sektorius pagal sukuriamą pridėtinę vertę. 2008 m. jai teko 3,7% Lietuvos BVP. Tai gerokai daugiau nei kitose Baltijos valstybėse. Inžinerinė pramonė labai lemia kitų apdirbimo pramonės šakų ir ūkio segmentų pažangą, perspektyvų konkurencingumo lygį, turi didelės įtakos pozityviems socialinės struktūros pokyčiams.
Lietuvos inžinerinėje pramonėje, kuri jungia metalo gaminių, mašinų ir įrangos, transporto priemonių, prietaisų, elektrotechnikos ir elektronikos įrangos bei technologijų pramonės įmones – apie 1700 ūkio subjektų (apie ketvirtadalis jų – individualios įmonės). Tik 26 įmonės yra didelės, dar 165 įmonės yra vidutinio dydžio, kitos – smulkios. Sektoriaus įmonėse – apie 48 tūkst. darbo vietų, pagamintos produkcijos vertė pernai viršijo 7 mlrd. Lt (apie 2 mlrd.eurų). Inžinerinė pramonė kasmet eksportuoja apie 60% pagaminamos produkcijos.
Ekonomikos sunkmetis skaudokai palietė ir inžinerinės pramonės įmones. Tik keturi subsektoriai iš dešimties pernai didino parduodamos produkcijos apimtis. Net 19% ji padidėjo transporto priemonių gamybos subsektoriuje, o net apie 25% sumažėjo metalo gaminių subsektoriaus pardavimai. Pastarajam įtaką turėjo statybų nuosmukis. Šių metų laukiami gamybos rezultatai nedžiugina. Įmonių vadovams yra proga peržiūrėti savo veiklos strategijas, pasirengti ekonomikos atgijimui.
Tenka pripažinti, kad gamybos produktyvumas, sukuriama pridėtinė vertė Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėse gerokai atsilieka nuo ES pirmaujančių šalių lygio. Dėl to LINPRA savo vykdomomis priemonėmis stengiasi, kad minėti rodikliai gerėtų, kad sparčiau būtų diegiamos inovacijos, kad technologijos ir produktai taptų konkurencingesni, kad kuo platesnis ratas pirkėjų rinkose sužinotų apie Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių galimybes, jų produktus.
Esame sukūrę išsamią sektoriaus įmonių duomenų bazę. Ja sėkmingai naudojasi užsienio ambasadų darbuotojai, mūsiškiai diplomatai, verslo žmonės. Sektoriaus įmonėms padedame ieškoti užsienio partnerių ir pirkėjų, rengiame verslo misijas, parodas, konferencijas, kontaktų muges, didelį nuolatinį dėmesį skiriame specialistų kvalifikacijos kėlimui.
„Balttechnikos“ parodoje vykusio seminaro metu LINPRA viceprezidentas A. Gapšys (antras iš kairės).
A. Gapšys atkreipia dėmesį į tai, kad LINPRA ieško naujų efektyvesnių darbo formų įtraukiant kuo daugiau asociacijos narių, rodančių savo iniciatyvą, turinčių drąsių, sveikintinų idėjų. LINPRA vienija inžinerinės pramonės įmones, taip pat su pramone susijusias mokslo ir mokymo įstaigas, paslaugų pramonei tiekėjus. Šiuo metu yra beveik 100 asociacijos narių. Tai nelabai gausus, bet gana didelis inžinerinės kūrybos fondas.
Naujuose projektuose – uždaviniai ateičiai
Drąsina ir nuteikia produktyviam darbui asociacijos inicijuoti projektai, skirti technologijų ir vadybos tobulinimui, specialistų kvalifikacijos kėlimui, žmogiškojo faktoriaus gamyboje stiprinimui, – vardija projektų tikslus Algis Gapšys. – Vienam gana stambiam, jau prieš keletą metų atliktam inžinerinės pramonės projektui, – technologinei platformai „Ateities gamyba“ – impulsą davė LINPRA direktorius dr. H. Mykolaitis. Šiame Ūkio ministerijos remiamame projekte bandyta parengti pramonės šakos viziją iki 2015 m.
Numatytos konkrečios ir veiksmingos priemonės, ką ir kaip daryti siekiant spartinti įmonių plėtrą ir konkurencingumo augimą, Lietuvos sąlygoms pritaikant kai kurią sektiną užsienio įmonių patirtį ieškant didesnio sąlyčio taškų tarp verslo ir mokslo. Kaip pavyzdį pašnekovas pamini kadrų problemą, t. y. jaunų inžinerijos specialistų rengimo kokybę šalies aukštosiose mokyklose. Nors kai kurie universitetų absolventai, išvažiavę į užsienį, ten gauna darbą pagal specialybę ir gana sėkmingai dirba, ypač mokslo institucijose, tačiau Lietuvos pramonininkai – ne tik inžinerinės pramonės šakos įmonių vadovai – skundžiasi, kad diplomuoti jauni žmonės ateina silpnai paruošti kvalifikuotam savarankiškam darbui. Per ilgai užsitęsusi mokslo ir studijų pertvarka, konkurencijos tarp aukštųjų mokyklų stoka ir sukuria tas prielaidas, kurios iš dalies stabdo visą Lietuvos ūkio mokslinę ir techninę pažangą, mažina pastangas kiek galint geriau paruošti jaunus specialistus.
– Mums rūpi ir mokslinių tyrimų rezultatų diegimo verslo įmonėse klausimai, – kalba LINPRA viceprezidentas. – Universitetų ir mokslo institutų vertinimo sistema neskatina tyrėjų vykdyti taikomuosius ir technologijų plėtros darbus. Be to, Vakarų Europos įmonėse technologijų plėtros ir taikomuosius tyrimus atlieka dirbantys verslo įmonėse tyrėjai, o jų ten yra apie 50%, o Lietuvos pramonės ir verslo įmonėse jų priskaičiuojama vos 11%. Todėl mūsų šalyje labai lėtai kuriamos ir diegiamos pažangios technologijos, nauji aukštos klasės produktai. Jaunų tyrėjų skaičiaus didinimas įmonėse – labai svarbus uždavinys. Šiuo sunkmečiu kai kurios įmonės ruošiasi pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama, kad lengviau adaptuotų jaunus mokslininkus savo įmonėse.
Dar vienas svarbus asociacijos žingsnis šioje srityje žengtas įsteigiant šakinį Mechatronikos klasterį, kuriame šiuo metu yra 36 nariai – 17 gamybos įmonių, 7 mokslo ir studijų institucijos ir 4 inžinerinių paslaugų organizacijos.Šiai naujovei pritarė Ūkio ministerija, pažadėjusi visokeriopai ją remti.
– Klasterio taryba, vadovaujama prof. J. Gecevičiaus, bando sudaryti sistemines prielaidas nuolat gerinti partnerių bendruosius gebėjimus naujų aukštos pridėtinės vertės mechatronikos produktų kūrimo, gamybos ir pardavimo srityse, modernizuoti gamybą ir verslo valdymą, ugdyti specialistų kompetenciją. ES valstybėse senbuvėse įvairūs klasteriai plačiai paplitę. Juos jungia vienokie ar kitokie kompetencijų ir technologiniai centrai. Ir mūsiškio klasterio vadovai galvoja steigti tokį kompetencijų centrą, kuris sudarytų galimybę klasterio įmonėms sparčiau diegti inovacijas.
LINPRA rengia ir socialiniu požiūriu reikšmingus projektus. Šiais metais pradėtas įgyvendinti projektas „Inžinerinės pramonės įmonių kuriamos pridėtinės vertės augimo spartinimas tobulinant jų žmogiškuosius išteklius“. Jame dalyvauja daugiau kaip 30 įmonių, kurių darbuotojai kels kvalifikaciją ir perims užsienio pažangią patirtį daugiau kaip dešimtyje sričių: nuo šiuolaikinės strategijos rengimo iki naujų produktų kūrimo ir pardavimo, efektyvaus įmonių technologijų bei vadybos modernizavimo. Dviejų projektų, skirtų mažoms, vidutinėms ir didelėms inžinerinės pramonės įmonėms, vertė daugiau kaip 5 mln. Lt. Projektus iš dalies finansuoja ES Europos socialinis fondas.
Ar slėniai pateisins lūkesčius?
– Po ne vienerius metus trukusių svarstymų, ginčų, projektų ir modelių kaitaliojimo LR Vyriausybė pagaliau priėmė nutarimą, numatantį penkių mokslo, verslo ir technologijų centrų (slėnių) steigimą Lietuvoje, – tęsdamas interviu džiaugiasi A. Gapšys. – Tai teikia nemaža optimizmo ir mokslo, ir pramonės atstovams. „Saulėtekio“ ir „Santaros“ slėniai bus kuriami Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ – Kaune, „Jūrinis“ – Klaipėdoje. Jie turėtų tapti naujų mokslo idėjų, skatinančių verslo inovacijas, vieta, stiprinti mokslo ir verslo sąveiką, priimti inovatyvius sprendimus pasitelkus sąveikos efektą.
Šių metų Hanoverio parodoje ūkio ministras D. Kreivys (kairėje) ir
LINPRA viceprezidentas dr. H. Mykolaitis (dešinėje) su vienu iš parodos
organizatorių.
– Mums labiausiai rūpi „Santaka“ Kaune ir „Saulėtekis“ Vilniuje, nes prie šių slėnių turėtų glaustis inžinerinės pramonės įmonės. Tačiau, deja, pirmasis įspūdis nelabai džiuginantis. Atrodo, kad mokslo institucijos tyčia ar netyčia ir vėl atsiriboja nuo verslo. Nors keliama vėliava, kad tai bus mokslo ir verslo suėjimas į vieną vietą, labai kūrybinga ir reikalinga jungtis. Tačiau nei „Santakos“, nei „Saulėtekio“ slėniuose ar aplink juos nėra kur kurtis naujoms mūsų šakos įmonėms. Šitaip nukrypstama nuo teisingo kelio, sukama į kitą pusę. Todėl mokslas ir toliau plėtosis atitrūkęs nuo pramonės ir verslo.
Šių centrų (slėnių) – steigimui, infrastruktūrai iš ES struktūrinių fondų skiriama net 844,5 mln. Lt. Be to, nacionalinėms kompleksinėms programoms numatyta skirti iki 800 mln. Lt lėšų, apie pusė milijardo litų – tyrėjų karjeros programai. Žodžiu, sudaromos palankiausios sąlygos Lietuvoje kurtis pasaulinio lygio mokslo centrams, stiprinti mokslo ir verslo sąveiką, siekti Europos konkurencingų ūkio šakų dinamiškos plėtros.
Pasak LINPRA viceprezidento A. Gapšio, labai norėtųsi, kad šiomis atsiveriančiomis naujomis galimybėmis kuo geriau pasinaudotų inžinerinės pramonės įmonės, asocijuotos ir neasocijuotos.
Baigdamas pašnekovui užsiminiau, kad ši medžiaga turėtų būti spausdinama jubiliejiniame „Mokslas ir technika“, birželyje pažyminčio penkiasdešimtmečio jubiliejų, numeryje. Šia proga A. Gapšys, kaip skaitytojas ir kaip redakcinės kolegijos narys, nuoširdžiai pasidžiaugė, kad žurnalas, nežiūrint visų sunkumų, įvairių pertvarkų, išliko patrauklus ir populiarus ir akademinėje visuomenėje, ir tarp pramonės įmonių vadovų bei specialistų. Žurnalo puslapiuose visada atsiranda vietos ne tik mokslo, bet ir verslo problemoms. „Mokslas ir technika“ prenumeratorius pasiekia nė kiek nevėluodamas, tiesiog laikrodžio tikslumu, maloniai nudžiugindamas savo poligrafine išvaizda, kruopščiai ir kūrybingai redakcijos žurnalistų parengtomis medžiagomis.
A. Gapšys nedideliam, darbščiam redakcijos ir bendradarbių kolektyvui palinkėjo kuo geriausios sėkmės nelengvame, bet labai reikalingame darbe – darnos, neblėstančios energijos, kūrybiškumo. n
Zenonas Mikšys
Tarp dešimčių Lietuvoje dirbančių įvairiausių šakinių asociacijų
svarbią vietą šalies pramonės ir verslo įmonių, kai kurių mokslo
institucijų veikloje, visame ekonominiame gyvenime užima Lietuvos
inžinerinės pramonės asociacija LINPRA. Jos ištakos prasidėjo dar prieš
penkiolika metų, kai buvo susikūrusios dvi asociacijos – staklių
gamybos įmonių LISTA ir elektrotechnikos įmonių darbdavių, vėliau
susijungusios į mašinų ir prietaisų gamintojų asociaciją. O prieš
keletą metų pagal Europos asociacijų pavyzdį buvo pakeistas pavadinimas
į Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociaciją (LINPRA).