Šių metų kovo ketvirtąją Lietuvos mokslų akademijoje iškilmingai įteiktos kasmetinės Lietuvos mokslo premijos. Ceremonijoje dalyvavo LR Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, LR Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, LMA prezidentas Valdemaras Razumas.

Įteikus premijas, autoriai trumpai pristatė savo darbus. Laureatai darbuojasi įvairiose perspektyviose kryptyse, pradedant biomedicina ir baigiant nanotechnologijomis (Algirdo Matulio ir Egidijaus Anisimovo darbų ciklas „Kvantinių nanodarinių modeliavimas“).

Jie sprendžia aktualias mūsų šaliai problemas (Zenono Norkaus darbų ciklas „Istoriniai-sociologiniai tyrimai“; Vidmanto Remeikio ir Artūro Plukio darbų ciklas „Radioaktyviųjų atliekų susidarymo, charakterizavimo ir poveikio aplinkai analizės metodų plėtra bei taikymai“; Rimvydo Gabrilavičiaus, Alfo Pliūros, Juliaus Danusevičiaus, Virgilijaus Baliucko ir Dariaus Danusevičiaus darbų ciklas „Miško sėklinės bazės, selekcijos ir genetinių išteklių išsaugojimo sistemos sukūrimas tvariai ir intensyviai miškininkystei plėtoti Lietuvoje“), skirtas itin svarbioms technologijų kryptims (precizinės mechatroninės matavimo sistemos) ir t. t.

Biotechnologijos – naujosios pramonės revoliucijos pagrindas

Irina Bachmatova, Valdas Stanislovas Laurinavičius, Liucija Marcinkevičienė, Rolandas Meškys ir Julija Razumienė apdovanoti už darbų ciklą „Fermentų ir polifermentinių sistemų tyrimas ir panaudojimas“. Jų tikslas buvo išskirti ir apibūdinti įvairius fermentus. Ir, panaudojant unikalų fermento specifiškumą, sukurti sistemas, kurios leistų aplinkoje aptikti įvairias medžiagas arba panaudoti juos kaip specialius reaktorius, priversti fermentus gaminti tokias medžiagas, kurių cheminiu būdu negalima pagaminti.

Dr. Rolando Meškio laboratorijos nariai fermentus išskiria iš bakterijų, mikroorganizmų ir pelėsinių grybų mikromicetų. Jie auginami kolbose kelias dienas ar net savaites. Patogu tai, jog kai kurie grybai išskiria fermentus į terpę. Belieka juos išgryninti.

Fermentai vis plačiau naudojami ne tik chemijos, bet ir maisto pramonėje, medicinoje. Energetikai irgi ima naudoti polifermentines sistemas. Biochemijos instituto mokslininkai, panaudoję fermentus, sukūrė biojutiklių sistemą, veikiančią ten, kur deguonies koncentracija kinta, pavyzdžiui, kraujyje. Specialiai paruoštus fermentus galima implantuoti organizme arba patalpinti biologiniuose reaktoriuose. Tokiais biojutikliais jau matuojama gliukozės koncentracija kraujyje. Tai greitas ir patogus būdas, padedantis cukralige sergantiems žmonėms kontroliuoti cukraus kiekį.
XXI amžiuje bręsta nauja pramonės revoliucija. Naudojant biologines priemones fermentus ir kitokias biomolekules, bus sintezuojamos įvairiausios medžiagos, mažiau kenkiant gamtai. Prieš keleris metus JAV, o po to ir ES paskelbė iniciatyvas, kurių tikslas – per artimiausius 15 metų maždaug ketvirtadalį chemijos pramonėje suvartojamos naftos pakeisti atsinaujinančiais šaltiniais. Kadangi Lietuvoje irgi plėtojama baltoji arba pramoninė biotechnologija, todėl šioje srityje taip pat atliekami tyrimai. Na, o Lietuvos mokslo premijos laureatai savo darbo rezultatus – fermentus jau dabar ketina taikyti praktikoje.

Protėvių pėdsakais

Audronė Bliujienė, Algirdas Girininkas ir Vladas Žulkus įvertinti už darbų ciklą „Baltai Baltijos jūros erdvėje“; Darbų ciklą sudaro arti šimto įvairių straipsnių, kelios monografijos. Jie apima ilgą laikotarpį, pradedant akmens amžiumi – baltų atsiradimu ir baigiant vikingų laikais. Buvo tiriama, kaip mūsų protėviai buvo veikiami kaimynų Baltijos jūros erdvėje ir kokią įtaką darė jiems.

Anksčiau galvota, kad baltų įtaka gana ribota. Pasirodo, kad jų įtaka yra gana nemaža, nuo akmens amžiaus iki pat ankstyvųjų viduramžių. KU mokslininkai savo darbais įrodė, kad baltų gentys viduriniame akmens amžiuje Mezolite susiformavo vietinių kultūrų pagrindu. Buvo tyrinėjama baltų meninės raiškos ypatumai, gintaro naudojimas nuo Neolito iki vikingų laikų, Kuršių visuomenės ir kultūros raida, santykiai su kaimynais, Kuršių vikingų įtaka regiono ekonomikai, ankstyvųjų miestų atsiradimas. Netgi mėginta atkurti priešistorės kraštovaizdį, atliekant Baltijos jūros dugno povandeninius tyrimus. Pagrindinis uždavinys – parodyti baltų įtaką kitoms to meto bendruomenėms, gentims ir per visą priešistorės laikotarpį.

Mokslininkus nustebino gana nemažas baltų gamybos produktų kiekis, išlikęs kitose žemyno vietose. Rasta daug archeologinės medžiagos, liudijančios apie intensyvius prekybinius ir karinius veiksmus Baltijos jūros regione. Tačiau mįslių dar liko daug. Todėl mokslininkai ketina tęsti gintaro prekybos tyrimus. Naudojant povandeninės archeologijos metodus, ieškoti laivų, buvusių uostų pėdsakų.

Precizikos amžius

Algimantas Marcelis Barakauskas, Vytautas Giniotis, Albinas Kasparaitis ir Saulius Kaušinis tapo mokslo premijos laureatais už darbų ciklą „Precizinės mechatroninės matavimo sistemos – tyrimas, sukūrimas, taikymas“.

XXI amžius – itin tikslių įrengimų, robotizuotų gamyklų ir mikroelektromechaninių sistemų amžius. Automatizuotos staklės vis tiksliau gamina vis mažesnes detales. Galingiausi teleskopai, nepilotuojami lėktuvai, Žemę stebintys kosminiai palydovai privalo labai tiksliai orientuotis erdvėje. Visiems šiems įrenginiams precizines mechatronines matavimo sistemas gamina ir šių metų Lietuvos mokslo premijos laureatai.

Mokslas precizinėje technikoje apima daug sričių: skaičiavimo techniką, mechaniką, matavimų techniką, metrologiją, matavimų inžineriją. Norint žinoti poziciją, kurioje yra pjovimo įrankis arba judantys staklių mazgai, naudojami prietaisai, vadinami keitikliais. Jie mechaninį judesį paverčia į elektriniais signalais. O toliau elektrinius signalus galima valdyti programomis ir tokiu būdu užtikrinti įvairių procesų valdymą. Tai prietaisai, skirti automatizacijos tikslams. Jie padeda susieti gaunamus vaizdus ar kitą informaciją su objekto vieta Žemėje arba kosminėje erdvėje, pavyzdžiui, kad būtų galima tanko pabūklą arba teleskopą tiksliai nukreipti į taikinį.

Bendro KTU, VGTU ir „Precizika metrology“ įmonės specialistų darbo rezultatas – visa produkcija parduodama užsienyje. Ji sėkmingai konkuruoja pasaulio rinkose, o mokslininkai su verslininkais jau galvoja apie naujus iššūkius. Siekiama nuolat didinti tikslumą, greitinti procesą, padaryti jį pigesnį. Tai labai brangi technologija, labai brangios priemonės, brangūs įrengimai. Preciziškumas, tikslumas, gabaritai yra labai svarbūs ir ta kryptimi dirbama visame pasaulyje. Kitas etapas – iš mikronų pasaulio pereiti į nanopasaulį.

Dr. Rolandas Maskoliūnas