 2008 m. lapkričio 18 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos sesija
„Finansinės krizės ir jų pamokos Lietuvai“. Pasaulio finansų krizė –
reiškinys, kuris pastaruoju metu minimas turbūt dažniausiai. Šiai temai
aptarti sesijoje su Lietuvos finansų atstovais bei ekonomistais buvo ir
kita, malonesnė paskata.
Tai prieškarinės Lietuvos Respublikos banko
pirmojo valdytojo, vėliau akademiko ir Lietuvos mokslų akademijos
pirmininko Vlado Jurgučio vardinės premijos, kurią skiria Lietuvos
bankas kartu su Lietuvos mokslų akademija, teikimas. 2008 m. Vlado Jurgučio premijos diplomai sesijoje iškilmingai įteikti Arūnui Dulkiui, prof. Juozui Galkui ir prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui už knygą „Lietuvos monetos. Lithuanian Coins“ (Lietuvos bankas, Vilnius, 2006).
Pirmasis pranešėjas sesijoje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas nurodė, kad esamos ir buvusių krizių priežastis – sveiko proto praradimas finansų rinkose, kai investuotojai ima manyti, kad nuo šiolei viskas bus kitaip. Pirmininkas nurodė, kad Lietuvoje krizės poveikis bus tiesioginis ir netiesioginis. Jo manymu, tiesioginis poveikis bus santykinai nedidelis, nes šalies bankai mažai susiję su JAV, iš kur plėtėsi krizė. Be to, jie remiasi tradiciniu modeliu, nelinkę keistis vertybiniais popieriais, prekiauti sudėtingais finansinės rinkos produktais ir juos kurti. Kitos finansinės institucijos, sudarančios 19% finansų rinkos, krizę junta labiau, bet jos ir mažiau dalyvauja rinkoje. Vienas iš netiesioginių krizės poveikių yra palūkanų normų didėjimas, padidėjusi paskolų marža. Mažesnės tapo įmonių ir namų ūkių galimybės skolintis. Skolinimui lėšų yra, tačiau paskolų paklausa yra sumažėjusi, nes sumažėjo pelningo finansavimo galimybių. Antrasis netiesioginis poveikis – sumažėjusi užsienio paklausa lietuviškoms prekėms dėl lėtesnio užsienio šalių ekonomikos augimo. Pranešėjas pabrėžė, kad daugelio Lietuvos eksportuojamų vartojimo produktų (maisto, trąšų) paklausa nėra labai cikliška. Labiau turėtų sumažėti ilgalaikio vartojimo produktų eksporto paklausa.
 Apibendrindamas R. Šarkinas kalbėjo, kad pasaulio finansų krizės įtaka šalies ekonomikai labiau netiesioginė. Bet tai nereiškia, kad neturime ko pasimokyti. Pirmiausia kredito institucijos turi tinkamai vertinti klientų riziką, ją numatyti ir valdyti. Antra, mūsų bankų sistemoje vyrauja skandinavų kapitalas, o Skandinavijos bankai jau yra patyrę, ką reiškia nekilnojamojo turto rinkos krizė, ir tai lėmė konservatyvesnę jų politiką Lietuvoje. Tikėtina, kad nekilnojamojo turto kainų stabilizavimasis turės įtakos investuotojų priimamiems sprendimams. Čia pažymėtina Lietuvos banko iniciatyva rinkti ir viešai skelbti laisvo būsto statistiką. Tai padėtų rinkos dalyviams geriau planuoti investicijas, matyti pasiūlos ir paklausos kaitą. Trečia, krizė parodė, kad bankai ir finansų priežiūros institucijos turi glaudžiau bendradarbiauti. Lietuvos bankas ne išimtis: stiprina bendradarbiavimą tiek su Europos Sąjunga, tiek globaliu mastu. Numatyta keistis informacija, krizių metu ieškoti bendrų sprendimų. Ketvirta, siekiant išlaikyti stabilią finansinę padėtį ir gyventojų rimtį, reikia ne tik centrinio banko, bet ir kitų institucijų pastangų. Lietuvoje irgi einama tokiu keliu. Seimas ir Vyriausybė pritarė specialioms indėlių apsaugos, galimoms stabilumo, likvidumo palaikymo priemonėms, rengiami reikalingi teisiniai projektai. Penkta, bankų sektorius yra jautri informacijai – ir teigiamai, ir neigiamai – finansų grandis. Todėl bankams ir valstybės institucijoms svarbu laiku teikti teisingą informaciją, operatyviai reaguoti į visuomenės informavimo poreikius.
Pranešime „Lietuvos ūkio perspektyvos“ banko DnB NORD vyr. analitikas ir Matematikos ir informatikos instituto vyr. mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Rimantas Rudzkis kalbėjo apie ūkio perspektyvas. Pranešėjas pažymėjo, kad trumpalaikės tikrai yra prastos. Tuo tarpu ilgalaikės labai priklauso nuo artimiausios ir tolimesnės ekonomikos politikos, nuo to, kaip pavyks suvaldyti valstybės finansus ir sukurti ūkio skatinimo planą. Būdamas statistikos ir matematinės statistikos atstovas, pranešėjas pateikė daug argumentuojančios statistinės medžiagos. Šiuo metu tolesnėje perspektyvoje grėsminga atrodo eksporto ir investicijų statistika, kur nematyti ateities Lietuvos ūkio sektorių būsimų lyderių. R. Rudzkis pasiūlė keletą krypčių, kur reikėtų sutelktai veikti siekiant naujų impulsų verslui. Tai ir bendrosios verslo aplinkos gerinimas, palankesnių sąlygų sudarymas investicijoms, jų nukreipimas ten, kur kuriama didesnė pridėtinė vertė, bei socialinių problemų sprendimas.
Kalba Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas (V. Valuckienės nuotr.).
Po pagrindinių pranešimų vykusiose diskusijose akad. Antanas Buračas, pratęsdamas biuletenio „Lietuvos mokslų akademijos žinios“ vedamajame išreikštas savo mintis, nurodė, kad krizės priežastis yra ne vien sveiko proto praradimas, bet ir stambių grupuočių interesai. Devalvacijos pavojų esant realų Baltijos šalims skelbia autoritetingi ekspertai naujausiame „Newsweek“ numeryje. Ir tai nepriklauso nuo to, naudinga tai ar nenaudinga prasiskolinusiai valstybei. Gyventojams irgi nenaudinga, bet tai naudinga, pavyzdžiui, mums skolinusiems skandinavų bankams. Akademikas priminė, kad jau daugiau kaip prieš dešimtmetį sesijose siūlyta pasaulinių krizių pavojų sekti kaip vieną globalių grėsmių – kaip ir branduolinio karo, klimato atšilimo, demografinių problemų pavojus. Ir džiugu šiandien su bankininkais ir kitais finansų atstovais tai aptarti. Bet blogai, kad nėra bendros ilgalaikės finansinių išteklių panaudojimo inovacijoms, intelektiniam kapitalui plėtoti strategijos, o dėl to beveik nevaldomai auga valstybės biudžeto deficitas. Pranešėjas rekomendavo nemaža priemonių, kurias reikia panaudoti esamoje situacijoje.
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius habil. dr. Jonas Čičinskas juokais pastebėjo, kad esant krizei, matyt, įrodysime seną Tomo Hobso tiesą, jog ekonomika – niūrus mokslas, kuriam nebūdingos iliuzijos, viltys, svajonės ar fantazijos. Jo manymu, teorinei ekonomikos minčiai laikas ieškoti naujo kelio, nustoti dogmatiškai galvoti apie rinkos ūkį ir apie viešąjį sektorių. Jie abu praktiškai sugyvena jau labai seniai, tik neoklasikinė teorija to neįžiūri. Čia ir yra problema, kurią teks spręsti.
Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto direktorius LMA n. k. Aleksandras Vasiliauskas akcentavo tik vieną pamoką, kurią reikia išmokti iš tų krizių, į kurias Lietuva buvo įtraukta paskutinius du kartus. Tai būtinas strateginis šalies ekonomikos valdymas, politikų tobulėjimas šioje srityje.
Paskutinis diskusijose kalbėjo kadenciją baigiančios Vyriausybės finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis pritarė LMA n. k. A. Vasiliauskui ir patvirtino, kad būtent ūkio plėtros uždaviniai, apie kuriuos kalbėjo prof. R. Rudzkis, yra nagrinėjimo objektas, o ne balanso skaičiai. Pastarieji visada gali būti suvesti, bet šitai reikštų priemonių statymą priešais tikslą, vėliau tikslą gal visai pamirštant. Ministras pažymėjo, kad jo galva šalies ūkiui patys svarbiausi dalykai dabar yra du. Pirma, reikėtų išvengti smūginio poveikio atskiroms ūkio šakoms, jų tarpe galbūt žemės ūkiui, kurį visgi reikia įtraukti į naują apmokestinimo sistemą, bet tik palaipsniui. Kitas dalykas yra naujos Vyriausybės rengiamo krizės įveikimo plano socialinės pasekmės, kurias reikėtų ir išryškinti, ir giliau paanalizuoti. Antikrizinį planą įgyvendinti žymiai lengviau, jei jam pritaria didžioji visuomenės dalis. Krizės įveikimo priemonių tarpe prelegentas įvardijo pigių kreditinių išteklių sukūrimą (šeimos verslui, daugiabučiams namams renovuoti) bei bankų atsiskaitymų sistemą, turinčią tapti viešąja vertybe.
Po diskusijų sesijai pirmininkavęs LMA prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas informavo apie Seimo svarstymų objektu tebesantį Mokslo ir studijų įstatymo projektą, buvo patvirtintos laisvų LMA narių vietų specialybės.
Dr. Andrius Bernotas
|
