Kovo 23 d. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje vyko LMA visuotinio susirinkimo ataskaitinė sesija.

Akademijos nariams, besirenkantiems aptarti 2009 metų bendros su LMA įstaigomis veiklos rezultatų, buvo įteiktas leidinys „Lietuvos mokslų akademija 2009“. Leidinį gavo ir atvykę į sesiją svečiai – LMA konkursų laureatai, institucijų, akademinių ir mokslo įstaigų vadovai.

Pagrindinį pranešimą skaitęs Lietuvos MA prezidentas akad. Valdemaras Razumas supažindino auditoriją su akademijos darbu ir pasiekimais 2009 metais. Prezidentas pažymėjo, kad praėjusiais metais iki balandžio mėnesio pabaigos LMA prezidentu buvo akad. Z. R. Rudzikas, o nuo gegužės mėnesio savo veiklą pradėjo naujai išrinktas LMA prezidentas ir prezidiumas. Vienas svarbiausių prezidento Z. R. Rudziko vadovaujamo prezidiumo bei aktyviausių LMA narių veiklos laimėjimų yra tai, kad nuo 2009 m. balandžio 30 d. įsigaliojusiame naujos redakcijos LR mokslo ir studijų įstatyme LMA visgi yra minima, nors kai kurie šio teisės akto rengėjai manė ir kitaip. Įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas LMA kaip valstybės biudžetinės įstaigos statusas. Įstaigos, jungiančios žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus.

Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas „užprogramavo“ ir vieną svarbiausių LMA 2009 metų veiklų – iki 2010 m. kovo 12 d. įvertinti ir prireikus pakeisti LMA statutą. Tačiau naujojo LMA prezidiumo veiklos programoje buvo numatyti tikslai, kurių įgyvendinimas ir taip reikalavo statutinių pakeitimų. Patys Akademijos nariai nutarė, kad reikia keistis. Būtina narystės pertvarka, naujos veiklos, didinančios Akademijos vaidmenį ir prestižą visuomenėje. Su pirmuoju naujos redakcijos LMA statuto projektu n. e. V. Mikelėno vadovaujama komisija LMA narius supažindino 2009 m. gruodžio 22 d. LMA sesijoje.

Naujojo statuto redakcija buvo priimta 2010 m. vasario 23 d. ir kovo 2 d. pateikta tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui.

Prezidentas paminėjo surengtas sesijas ir jose svarstytus klausimus, mokslo skyrių (Humanitarinių ir socialinių, Matematikos, fizikos ir chemijos, Biologijos, medicinos ir geomokslų, Žemės ūkio ir miškų, Technikos mokslų) veiklą, jų surengtus renginius bei išskirtinę konferenciją „Ekstremali Lietuvos energetikos būklė“ ir jos metu priimtą rezoliuciją.

– Vertinant LMA 2009 m. darbus, man, kaip LMA prezidentui, – sakė V. Razumas, – norėjosi per tuos metus nuveikti daugiau, bet gana menki LMA žmogiškieji ištekliai, drastiškai sumažintas finansavimas neleido įgyvendinti visų sumanymų. Nėra malonu, kad prezidiumui taip pat teko priimti Akademijai skaudžius sprendimus likviduoti Ekonomikos institutą ir Tarptautinio mokslinės kultūros centro-Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyrių, nors pastarojo funkcijas ir įsipareigojo perimti LMA. Visgi, kaip matyti iš 2009 m. LMA veiklos apžvalgos, mokslų skyriai, LMA įstaigos ir padaliniai dirbo aktyviai. Todėl galime pasidžiaugti naujomis iniciatyvomis ir prasmingais renginiais.

Prezidentas padėkojo visiems LMA nariams ir darbuotojams, Vrublevskių bibliotekos, Ekonomikos instituto, Mokslininkų rūmų, Leidyklos, Tarptautinio mokslinės kultūros centro-Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyriaus darbuotojams už jų nuoširdų ir galbūt ne visada deramai atlygintą ir įvertintą darbą. Nors metai buvo sudėtingi, bet visų mūsų pastangų dėka galime džiaugtis bendro darbo rezultatais ir tuo, kad kai kurios niūrios prognozės dėl LMA ir LMA bibliotekos ateities neišsipildė.

Atsakingai ir vaisingai dirbsime Lietuvos valstybingumo atkūrimo sukaktuviniais metais. Akademija pasirengusi sutikti naujus iššūkius ir yra nusiteikusi kūrybingam darbui.

Sesijos metu buvo įteiktos LMA 5 vardinės premijos, kurias skyrė Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas, remdamasis konkurso rezultatais, vardinių premijų komitetų siūlymais bei mokslų skyrių teikimu: Kazimiero Būgos (kalbotyra) premiją prof. habil. dr. Albertui Rosinui (VU) už monografiją „Baltų kalbų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra. Sinchronija ir diachronija“; Adolfo Jucio (teorinė fizika) premiją n. e. Leonui Valkūnui (VU) už darbų ciklą „Sužadinimų dinamika molekuliniuose nanodariniuose 2001–2009 m.“; Juozo Matulio (chemija) premiją n. e. Aivarui Kareivai (VU) už mokslo darbą „Naujos neorganinės funkcinės medžiagos: jų sintezė ir apibūdinimas“; Kazimiero Baršausko (elektronika, elektromechanika) premiją prof. habil. dr. Stasiui Vygantui Augučiui (KTU) už mokslo darbą „Inovatyvių matavimo technologijų sukūrimas ir įdiegimas 2005–2009 m.“; Kazimiero Simonavičiaus (mechanika) premiją n. e. Algimantui Fedaravičiui (KTU) už mokslo darbą „Mechaninių ir mechatroninių sistemų dinamikos tyrimai ir taikymai“.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus įsteigtą akad. Kazimiero Meškausko premija jauniesiems mokslininkams-ekonomistams skirta dr. Bernardui Vaznoniui (KTU) už darbą „Žemės ūkio viešųjų gėrybių teikimo reguliavimas ekonominės vertės pagrindu“.

Taip pat buvo įteikta 10 premijų jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams, 11 pagyrimo raštų jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso dalyviams, 15 premijų aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams, 9 pagyrimo raštai aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso dalyviams.

LMA mokslinis sekretorius n. k. Domas Kaunas susirinkimo dalyviams papasakojo apie akademijos leidybinę veiklą. Leidykla leidžia 12 recenzuojamų periodinių mokslo žurnalų, kurie yra pripažinti tarptautiniu mastu, įtraukti į tarptautines mokslinės informacijos duomenų bazes. LMA žurnalų leidybai 2009 m. gavus beveik perpus mažiau biudžeto asignavimų, sumažėjo bendra apimtis, teko leisti jungtinius numerius. Leidykla palaiko ryšius su mokslo žurnalų leidėjais Lietuvoje ir užsienyje.

Po pranešimų vyko diskusijos. Sesija, patvirtinusi Mokslų akademijos ataskaitą, 2009 m. sąmatos įvykdymo ataskaitą, 2010 m. sąmatą, baigė darbą.

Jonas Bazys