Pasaulinė diskusija apie technologinės ir ekologinės prigimties rizikas jau keletą pastarųjų dešimtmečių yra tapusi ne vien mokslininkų bendruomenės, bet ir politikų, žiniasklaidos, verslo sektoriaus atstovų, nevyriausybinių organizacijų atstovų dėmesio objektu. Branduolinė energetika, klimato kaita, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimas apibrėžiami ne vien kaip mokslinės aplinkosauginės-techninės problemos, bet ir kaip socialinės, politinius bei ekonominius iššūkius keliančios dilemos.

Projektas RINOVA („Rizikos suvokimas, viešieji ryšiai ir inovatyvus valdymas žinių visuomenėje“) subūrė tarpdisciplininę mokslininkų komandą, kad ji ištirtų Lietuvos gyventojų požiūrius ir surengtų diskusiją žiniasklaidoje apie branduolinę energetiką, klimato kaitą ir genetiškai modifikuotų organizmų naudojimą. Projektą koordinavo KTU Sociologijos katedra, prof. (HP) dr. Leonardas Rinkevičius. Tyrėjų grupėje dalyvavo mokslininkai iš Vytauto Didžiojo universiteto, Socialinių tyrimų instituto, Danijos Aalborgo universiteto, tyrimų bendrovės „Vilmorus“. Projektą 2007–2009 m. finansavo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas pagal prioritetines Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis. Svarbiausi projekto rezultatai aprobuoti tarptautinėse konferencijose, skelbti moksliniuose žurnaluose, pristatyti visuomenei viešuose seminaruose.

RINOVA projekto tyrimai rėmėsi: viešosios nuomonės apklausomis ir žiniasklaidos monitoringo tyrimais. Šiame straipsnyje pristatome viešosios nuomonės apklausų pagrindinių rezultatų trumpą santrauką.

Viešosios nuomonės apklausos buvo atliekamos siekiant atskleisti Lietuvos gyventojų požiūrį ir rizikos suvokimą branduolinės energetikos, klimato kaitos ir genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo klausimais. 2008 ir 2009 m. buvo atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos. Tyrimai atskleidė tendenciją, jog Lietuvos visuomenė daugiau dėmesio skiria ekonominėms ir socialinėms problemoms negu ekologinėms, o vietinio pobūdžio problemoms (pvz., „karui keliuose“) skiria didesnį dėmesį, negu globalioms (pvz., klimato kaitai).






















Kokią grėsmę klimato kaita, atominė energetika ir GMO kelia pasauliui, Lietuvai ir Jums asmeniškai?
%
Šaltinis: KTU, STI, „Vilmorus“ apklausa, 2009 m. spalis, N=1004

Požiūris į branduolinę energetiką Lietuvos visuomenėje nėra vienareikšmiškas. Pusė gyventojų (53,9%) mano, kad branduolinė energetika kelia grėsmę Lietuvai, tačiau pusė respondentų (49,2%) taip pat mano, kad Lietuvai būtina nauja moderni atominė elektrinė (nepritaria 20,9%). Dominuoja nuostata, kad atominės energetikos plėtra turėtų būti priskirta prie svarbiausių valstybei ir tautai klausimų (74,2%). Atominė energetika Lietuvoje pirmiausia siejama su pozityviomis reikšmėmis – ekonominiu Lietuvos savarankiškumu bei energetine Lietuvos nepriklausomybe.

Lietuvos visuomenėje vyrauja gana vienareikšmiškai suvokiama klimato kaita: 84,8% respondentų mano, kad klimatas pasaulyje keičiasi, o pagrindinė to priežastis – antropogeniniai veiksniai (68,2% respondentų mano, kad klimatas daugiau keičiasi dėl žmonių veiklos nei natūralių veiksnių). Žinios apie klimato kaitos mažinimo priemones yra labai menkos. Net 70,8% gyventojų nežino, kad Lietuva yra prisijungusi prie Kioto protokolo.

Genetiškai modifikuoti organizmai suvokiami kaip keliantys grėsmę žmogaus sveikatai, gyvybei, ekologijai. Lietuvos gyventojai neigiamai žiūri į GMO plėtotę.

Pagrindiniais veikėjais (institucijomis), kurie gali užtikrinti saugią branduolinės energetikos plėtrą, saugią GMO plėtotę, klimato kaitos problemą, Lietuvos gyventojai laiko mokslininkus, vyriausybę ir Seimą  bei Europos Sąjungą ir Jungtinių Tautų Organizaciją. Mažiausias vaidmuo priskiriamas pačiai visuomenei, savivaldai, nevyriausybinėms organizacijoms.

Parengė dr. Aistė Balžekienė ir dr. Audronė Telešienė
KTU Sociologijos katedra