Lietuvos stojimo į Europą Sąjungą (ES) sutartyje užfiksuota principinė Europos Komisijos pozicija – susieti Ignalinos AE uždarymą su narystės sąlygomis. Taigi iš esmės derybose Ignalinos AE uždarymo problema buvo sprendžiama kaip politinė. Svarbiausias Lietuvos ir ES derybų rezultatas yra pripažinimas, kad Ignalinos AE uždarymo kaštai turi būti siejami ne tik su tiesioginiu elektrinės uždarymu, bet ir su viso Lietuvos energetikos sektoriaus modernizavimu, o parama elektrinės uždarymui turi būti ilgalaikė ir užfiksuota teisinėmis priemonėmis.

Europos Vadovų Tarybos 2006 m. ir 2007 m. susitikimų išvadose įtvirtinta nuostata, kad Europos Sąjunga pripažįsta valstybių narių suverenias teises pačioms pasirinkti pirminės energijos išteklius. Europos Komisijos Komunikate „Energetikos politika Europai“ taip pat formuojamas pozityvus požiūris į branduolinę energetiką. Nuostata, pripažįstanti branduolinės energetikos plėtrą, netiesiogiai remia Baltijos valstybių ir Lenkijos pastangas pastatyti naują atominę elektrinę Lietuvoje. Tai paskatino Lietuvos Respublikos Vyriausybę parengti, o Lietuvos Respublikos Seimą patvirtinti atnaujintą Nacionalinę energetikos strategiją, parengti ir patvirtinti Atominės elektrinės įstatymą bei jo pataisas dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo, taip pat imtis kitų konkrečių žingsnių dėl naujos atominės elektrinės statybos.

Nors iš principo palankus požiūris į branduolinę energetiką nesuteikia galimybės atšaukti Stojimo į ES sutartyje įteisintą Lietuvos tarptautinį įsipareigojimą dėl Ignalinos AE uždarymo terminų, pasikeitusiame kontekste būtina nagrinėti labai ženkliai pasikeitusias (pablogėjusias) geopolitines ir energetines aplinkybes, kurios, 2009 m. pabaigoje uždarius Ignalinos AE, skaudžiai atsilieps ne tik energetikos sektoriui, bet ir šalies ekonomikai, Lietuvos ir Baltijos regiono energetiniam saugumui, šalies pramonės konkurencingumui, gyventojų socialinėms reikmėms ir t. t.

Rengiant Stojimo į Europą Sąjungą sutartį ir 2002 m. Seime tvirtinant atnaujintą Nacionalinę energetikos strategiją, nuostatos dėl Lietuvos energetikos sektoriaus ateities buvo pagrįstos tuo metu sukaupta informacija apie pasaulio energetikos raidos kryptis, Europos Sąjungos šalių energetikos plėtros tendencijas bei iki to meto atlikta technine ir ekonomine analize. Dėl daugelio per pastaruosius keletą metų dramatiškai pasikeitusių veiksnių, turinčių didelės įtakos energetikos sektoriui, būtina analizuoti antrojo Ignalinos AE bloko galutinio sustabdymo termino atidėjimo iki 2012–2015 m. galimybes. Šią elektrinę uždarius 2009 m. pabaigoje, labai padidės tradicinių energijos išteklių (naftos ir dujų) tiekimo iš Rusijos sutrikimų rizika ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos šalių regionui. Labai svarbu identifikuoti grėsmę šalies energetiniam saugumui ir siekti, kad ją pripažintų tarptautiniai ekspertai ir kitos ES šalys.

1 pav.

Situacijos analizė

Stojimo laikotarpis ir ypač narystė Europos Sąjungoje plačiau atvėrė ES šalių rinkas, sudarė dideles galimybes šalies ekonomikos plėtrai. 2000–2007 m. buvo nuosekliai plėtojamos visos Lietuvos ūkio šakos, o bendrasis vidaus produktas (BVP) augo vidutiniškai 7,9% per metus, t. y. bent keturis kartus sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse (ES-27 šalyse 2000–2005 m. BVP augo vidutiniškai 1,7% per metus). Reikšminga tai, kad šiuo laikotarpiu sparčiai plėtėsi ne tik mažai energijos imli veikla, bet ir ypač palankią aplinką užsienio investicijoms sukuriančios institucijos ir infrastruktūra. Statyboje ir apdirbimo pramonės šakose sukurta bendroji pridėtinė vertė augo dar sparčiau (daugiau kaip 10% per metus), o jų dalis bendroje šalies pridėtinės vertės struktūroje padidėjo nuo 25,4% 2000 m. iki 29,4% 2006 m. Bendram šalies ekonomikos augimui teigiamą vaidmenį suvaidino ir šiuo laikotarpiu labai ženkliai padidėjęs energijos vartojimo efektyvumas – 2006 m. pirminės energijos sąnaudos, tenkančios BVP vienetui sukurti, buvo 1,3 karto mažesnės nei 2000 m., t. y. mažėjo vidutiniškai 4,4% per metus. Nors energijos išteklių vartojimo efektyvumas ženkliai didėjo, dėl spartaus ekonomikos augimo didėjo ir pirminės energijos sąnaudos – vidutiniškai 3% per metus.

2000–2007 m. elektros energijos sąnaudos ūkio šakose augo labai sparčiai ir per šį laikotarpį padidėjo 1,4 karto arba vidutiniškai augo 5,1% per metus. Tačiau elektros sąnaudos naftos perdirbimui ir kitų energetikos įmonių reikmėms nepadidėjo, o elektros perdavimo ir paskirstymo technologinės sąnaudos sumažėjo. Todėl elektrinių grynoji gamyba (šalies vartotojų reikmėms nuo šynų pateikta elektros energija) kasmet šiuo laikotarpiu augo vidutiniškai 3,8% per metus. Uždarius pirmąjį Ignalinos AE bloką, sumažėjo ir elektrinių savosios reikmės, o bendrosios elektros energijos sąnaudos 2000–2007 m. vidutiniškai augo tik 3,3% per metus.

Pagrindiniu elektros energijos šaltiniu šalyje išliko Ignalinos AE. Šioje elektrinėje pagaminta elektros energija pigesnė nei organinį kurą naudojančiose šiluminėse elektrinėse. Todėl net 2004 m. pabaigoje sustabdžius pirmąjį jos bloką, elektrinė dominuoja elektros rinkoje – 2005–2007 m. jos dalis šalyje pagamintos elektros energijos balanse viršijo 71% (1 pav.). Šiuo laikotarpiu palyginti reikšmingai (nuo 460 iki 593 GWh) padidėjo elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, tačiau jų dalis šalies bendrųjų elektros sąnaudų balanse padidėjo nedaug – nuo 3,9% 2005 m. iki 4,7% 2007 m. LR Vyriausybės nuostata skatinti elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybą sudaro palankias sąlygas investicijoms į naujų vėjo ir hidroelektrinių bei biomasę naudojančių elektrinių plėtrą. Tačiau iki 2015 m. realiai tikėtini šių elektrinių pajėgumai patenkins tik 10–12% šalies vartotojų elektros energijos poreikių.

Remiantis tolesnio ekonomikos augimo scenarijais galima tvirtinti, kad 2008–2015 m. iš esmės išsilaikys tolesnio elektros energijos sąnaudų ūkio šakose augimo tendencijos. Jas gali pakoreguoti tik drastiškas elektros kainų augimas po antrojo Ignalinos AE bloko uždarymo. Galimas elektros energijos poreikių (grynosios gamybos) kitimo ribas apibrėžia pagal naujausius faktinius duomenis pakoreguotos pagrindinio ir greito ekonomikos augimo scenarijaus prognozės (2 pav.).

Viršutinę šalies vartotojų poreikių ribą, įvertinant elektros sąnaudas naftos perdirbimui, centralizuoto šilumos tiekimo įmonių ir kitų energetikos sektoriaus įmonių poreikius, taip pat elektros perdavimo ir paskirstymo technologines sąnaudas, apibrėžia greito augimo scenarijus. Lietuvos energetikai turi parengti elektrines tokiam darbo režimui, kad jos galėtų patenkinti bent 90% prognozuojamų šalies poreikių, nes realiai galimas elektros importas iš kaimyninių šalių 2010–2015 m. gali neviršyti 2–3 TWh.

2 pav.

Pagrindinės grėsmės šalies energetikai

Per pastaruosius keletą metų reikšmingai pablogėjo energijos išteklių tiekimo į Lietuvą sąlygos.

1. Lietuvos elektrinė – pagrindinis elektros gamybos šaltinis, pakeisiantis Ignalinos AE – buvo modernizuojama siekiant sudaryti galimybę deginti trijų rūšių kurą – gamtines dujas, mazutą ir orimulsiją. Planuota, kad deginant pigią orimulsiją Lietuvos elektrinės 300 MW blokai bus konkurencingi elektros energijos rinkoje. Nesant galimybių importuoti šį pigų kurą, Lietuvos elektrinė turės deginti gamtines dujas, o dviejuose blokuose mazutą ir esant galimybei kitą pigesnį, bet taršų kurą.

2. Drastiškai padidėjo energijos išteklių kainos. Gamtinių dujų kainos Lietuvos elektrinėje 2003–2008 m. padidėjo beveik tris kartus ir 2010 m. gali siekti 1100 Lt/1000 m3, o mazuto – apie 1340 Lt/t. Tokios aukštos kuro kainos gali išsilaikyti iki naujos AE pastatymo, todėl elektros energijos gamybos kaina šios elektrinės esamuose blokuose svyruos 30–40 ct/kWh ribose, t. y. bus 4–5 kartus didesnė už dabar Ignalinos AE gaminamos elektros energijos kainą.

3. 2006 m. liepos mėn. nutrauktas ir tikriausiai nebus atnaujintas naftos tiekimas Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai naftotiekiu „Družba“. Panašių sutrikimų rizika pakankamai didelė ir gamtinių dujų tiekimo sistemose. Nutrūkus dujų tiekimui žiemos mėnesiais per Baltarusiją, Lietuva gali tik apie 30% šalies poreikių (pirmiausia mažų vartotojų) patenkinti dujų atsargomis, iš anksto kaupiamomis Latvijos požeminėje gamtinių dujų saugykloje.

4. Lietuva bent iki 2014 m. gali išlikti „energetine sala“, nes galimybės pastatyti elektros jungtis Lietuva–Lenkija ir Lietuva–Švedija per artimiausius šešerius metus yra labai ribotos.

5. 2009 m. pabaigoje uždarius antrąjį Ignalinos AE bloką, dramatiškai padidės Lietuvos priklausomybė nuo energijos išteklių importo iš Rusijos. Centralizuoto šilumos tiekimo įmonių kuro balanso struktūroje nuolat didėja biokuro dalis ir atitinkamai mažėja gamtinių dujų dalis. Tikimasi, kad 2015 m. biokuro ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių dalis šalies šilumos ūkio įmonių kuro balanse gali padidėti iki 30%. Tuo tarpu elektrinių, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių, dalis elektros gamybos balanse 2015 m. gali padidėti iki 12%, o didžioji elektros energijos dalis (apie 90%) bus gaminama deginant importuojamą organinį kurą, daugiausia gamtines dujas, kurios gali būti tiekiamos iš vienintelio šaltinio, ir mazutą.

6. Mažėja galimybės importuoti elektros energiją iš Rusijos dėl nuolat mažėjančio galios pertekliaus ir dėl riboto linijų, jungiančių Rusiją su Baltarusiją, pralaidumo. Gali būti, kad būtent didžiausių apkrovų metu, kai apkrovos bus bent 20% didesnės nei vidutinės metinės, Lietuva neturės galimybių importuoti elektros energiją iš Rusijos ir liks vienintelė galimybė pasinaudoti Estiją ir Suomiją jungiančiu kabeliu, per kurį šalies reikmėms tenkinti galima tiekti tik apie 90 MW galios srautą.

7. Stojant į ES buvo tikėtasi, kad transeuropinis dujotiekis, sujungsiantis Rusijos Štokmano gamtinių dujų telkinį su Vakarų Europa, bus tiesiamas per Baltijos valstybių teritoriją ir tai padidins dujų tiekimo patikimumą. Rusijai ir Vokietijai sutarus šį dujotiekį tiesti Baltijos jūros dugnu, gamtinės dujos Lietuvai bus tiekiamos tik dujotiekiu Minskas–Vilnius.

8. Labai išaugo aplinkosaugos reikalavimai. Jei elektros energijos gamybai skirtų apyvartinių taršos leidimų apimtys nebus padidintos, elektros energijos gamybos kaina Lietuvos elektrinėse deginant mazutą padidėtų apie 7 ct/kWh, taikant prielaidą, kad šių taršos leidimų kaina rinkoje bus 28 eurai/t CO2.

3 pav.

Analizei taikytos prielaidos

1. Pasaulio rinkose iki 2015 m. išsilaikys aukštos naftos kainos ir sieks ne mažiau kaip 100 dol./barelis. Tokiu atveju naftos perdirbimo technologijos bus orientuojamos į jos giluminį perdirbimą, mažės galimybės prieinama kaina gauti reikiamą kiekį mazuto, o gamtinių dujų kaina Lietuvos elektrinėse (įskaitant transportavimo kaštus) sudarys 1065–1080 Lt/1000 m3. Žiemos metu gamtinių dujų kainos gali padidėti dar 78 Lt/1000 m3, jei jos į Lietuvos elektrines bus tiekiamos ne tiesiogiai, bet iš Latvijos požeminės dujų saugyklos. Mazuto kaina priklauso nuo jame esančio sieros kiekio. Manoma, kad mažai sieringo mazuto (sieros kiekis neviršija 1%) kaina 2010 m. bus apie 1260 Lt/t, o sieringo mazuto (sieros kiekis siekia iki 3,5%) tona kainuos apie 100 litų pigiau.

2. Pagrindiniu elektros energijos gamybos šaltiniu taps Lietuvos elektrinė. Todėl būtina įgyvendinti visas reikiamas technines ir aplinkosaugines priemones, kad nuo 2010 m. pradžios ši elektrinė būtų parengta patikimai dirbti ne mažesne kaip 1500 MW galia. Kadangi nėra galimybių importuoti orimulsiją, pagrindiniu kuru turės tapti gamtinės dujos, o rezerviniu – mazutas. Vienas iš Lietuvos elektrinės privalumų – galimybė naudoti šias dvi kuro rūšis priklausomai nuo jų kainos svyravimų rinkoje. Todėl būtina įdiegti aplinkosaugines ir su jomis susijusias technines elektrinės modernizavimo priemones ir taip sudaryti galimybę naudoti mazutą ar kitą taršų kurą nepažeidžiant ES reikalavimų bei šalies tarptautinių įsipareigojimų. Lietuvos elektrinėje gaminamos elektros energijos kaina lems elektros kainą rinkoje ir importuojamos elektros energijos kainą. Todėl labai svarbu kiek galint padidinti Lietuvos elektrinės efektyvumą ir taip sumažinti elektros gamybos kainą. Tai galima įgyvendinti pastatant naują modernų 400 MW galios kombinuotojo ciklo dujų turbininės elektrinės bloką ir įdiegiant kitas kuro vartojimo efektyvumą didinančias priemones.

3. Gamtinės dujos, kurios taps vienu pagrindinių pirminės energijos išteklių, iki 2015 m. bus importuojamos iš vienos šalies. Kadangi Lietuva neturi gamtinių dujų saugyklos, išlieka didelė šio kuro tiekimo sutrikimų rizika didelių avarijų ar politinio konflikto atveju. Ši grėsmė sustiprės uždarius Ignalinos atominę elektrinę, todėl būtini kuro rezervai (atitinkantys bent 2–3 mėnesių poreikius) bus kaupiami mazuto atsargų rezervuaruose ir Latvijos požeminėje dujų saugykloje.

4. Galimybes importuoti elektros energiją iš kaimyninių šalių rinkų riboja tarptautinių ryšių, ypač Baltarusijos–Rusijos tarpsisteminės jungties ties Smolensku, pralaidumas. Analizei priimta, kad maksimali patikima elektros importo galia neviršys 300 MW. Realiai galima tikėtis, kad elektros perdavimo linija Lietuva–Lenkija bus pradėta eksploatuoti 2014 m., o povandeninis kabelis Lietuva–Švedija – 2016 m. Tačiau galimybės padidinti importuojamos elektros kiekį iš Lenkijos ir Skandinavijos šalių priklausys nuo to, ar iki to meto bus sustiprintas elektros tinklas šiauriniuose Lenkijos ir pietiniuose Švedijos rajonuose.

5. Modernūs 400 ir 320 MW galios kombinuotojo ciklo dujų turbininės elektrinės blokai atitinkamai Lietuvos elektrinėje ir Kauno elektrinėje bus pradėti eksploatuoti 2012 m. Pirmasis naujos atominės elektrinės 1000 MW galios blokas bus pradėtas eksploatuoti 2016 m. Kiti du blokai paeiliui gali būti pastatyti atitinkamai dar po dvejų ir ketverių metų. Lietuva savo reikmėms tenkinti panaudos apie 35% šioje elektrinėje įrengtosios galios. Iki naujos atominės elektrinės eksploatavimo pradžios augantiems elektros poreikiams tenkinti pasitarnaus ne tik racionaliai panaudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, bet ir naujų termofikacinių elektrinių, gaminančių elektrą ir centralizuotai vartotojams tiekiamą šilumą, pajėgumai.

6. Analizuoti šeši pagrindiniai scenarijai, kurių prielaidos pateiktos 1 lentelėje.

Lentelė Nr. 1

Pagrindiniai analizės rezultatai

Atlikta elektros energetikos sektoriaus raidos analizė patvirtino, kad, uždarius Ignalinos AE, pagrindiniu elektros gamybos šaltiniu taps Lietuvos elektrinė. Du kraštutines sąlygas atitinkančius elektros energijos gamybos 2010–2015 m. scenarijus apibūdina duomenys, pateikti 2 lentelėje.

Nesant elektros energijos importo ribojimų ir gamtinių dujų tiekimo sutrikimų (1 scenarijus), esami Lietuvos elektrinės blokai 2010–2011 m. turės pagaminti apie 50% elektros energijos šalies poreikiams tenkinti. Apie 26% teks termofikacinėms elektrinėms, 7% elektrinėms, naudojančioms atsinaujinančius energijos išteklius, ir apie 17% elektros bus importuojama. Neturint galimybių importuoti elektros energiją iš kaimyninių šalių, esamų Lietuvos elektrinės blokų vaidmuo 2010–2011 m. dar padidėtų – jie turėtų pagaminti beveik 57–59% šalies vidaus reikmėms reikalingos elektros. Šiuo atveju 35–37% elektros būtų gaminama termofikacinėse elektrinėse, naudojant importuojamą organinį kurą, ir apie 7% iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Sunkiausias laikotarpis elektros energijos vartotojų laukia būtent 2010–2011 m., kai didžiąją dalį (iki 59%) elektros gamins kondensaciniai Lietuvos elektrinės blokai, kurių naudingumo koeficientas sudaro tik apie 38%. Todėl labai svarbu ne vėliau nei 2012 metais pradėti eksploatuoti 400 MW galios kombinuotojo ciklo dujų turbininės elektrinės bloką Lietuvos elektrinėje ir 320 MW galios bloką Kauno termofikacinėje elektrinėje, kurie galėtų pagaminti apie 5 TWh arba apie 40% Lietuvos vidaus reikmėms reikalingos elektros, sunaudodami šiam tikslui apie 30% mažiau gamtinių dujų nei esami Lietuvos elektrinės blokai, gamindami tiek pat elektros energijos. Todėl esamų 300 MW blokų dalis bendrame elektros gamybos balanse 2012–2015 m. neviršytų 20%. Tačiau jų vaidmuo išliktų svarbus užtikrinant Lietuvos elektros energetikos sistemos rezervą, ypač dėl vienų ar kitų priežasčių sutrikus gamtinių dujų tiekimui iš Rusijos.

Lentelė Nr. 2

1 scenarijuje numatytam elektros energijos kiekiui pagaminti esami Lietuvos elektrinės blokai 2010–2011 m. sunaudos apie 1400 ktne gamtinių dujų ir apie 320 ktne mazuto. Nuo 2012 m. labai didelis vaidmuo teks naujiems kombinuotojo ciklo dujų turbininės elektrinės blokams Lietuvos ir Kauno elektrinėse – jie pagamins daugiau kaip 5 TWh elektros energijos. Todėl mažės kuro poreikiai Lietuvos elektrinėje – 2015 m. gamtinių dujų poreikis sumažės iki 760–860 ktne, iš jų – 430 ktne teks naujajam Lietuvos elektrinės blokui, gaminančiam apie 2,8 TWh elektros energijos.

Jeigu sutriktų gamtinių dujų tiekimas dujotiekiu Minskas–Vilnius, jas būtų galima tiekti iš Latvijos požeminės dujų saugyklos. Ekstremaliu atveju, nutrūkus elektros energijos importui ir dviem maksimalių apkrovų (žiemos) mėnesiams nutraukus dujų tiekimą dujotiekiu Minskas–Vilnius, elektrinėms apie 300 ktne dujų 2010 m. ir 380 ktne 2015 m. reikėtų patiekti iš Latvijos dujų saugyklos. Apie trečdalį šių dujų (130 ktne 2010 m. ir 112 ktne 2015 m.) sunaudotų Lietuvos elektrinės blokai, neturintys dūmų valymo įrenginių. Tokiu atveju Lietuvos vartotojams elektros energiją būtų galima tiekti be ribojimų, nepažeidžiant nustatytų gamtosaugos ribojimų. Jei dėl įvairių ribojimų šalies elektrinėms iš Latvijos dujų saugyklos būtų tiekiama ne daugiau kaip 120 mln. m3 (apie 100 ktne) gamtinių dujų, elektrinėse reikėtų deginti mazutą ar kitą skystą kurą pažeidžiant gamtosauginius reikalavimus, arba riboti elektros energijos vartojimą.

2010 m. Lietuvoje branduolinį kurą pakeičiant brangiu organiniu kurui išlaidos elektrinėse sunaudojamam kurui įsigyti išaugtų 2,6–3,1 karto ir sudarytų apie 3,0–3,7 mlrd. litų. Tai lemtų šuolišką elektros energijos gamybos kainos padidėjimą sistemoje. Vidutinė metinė elektros energijos gamybos kaina Lietuvos elektros energetikos sistemoje 2010–2011 m. padidėtų iki 31 ct/kWh. Vėliau, pradėjus eksploatuoti naujus kombinuotojo ciklo dujų turbininės elektrinės blokus, vidutinė elektros energijos gamybos kaina sistemoje sumažėtų iki 26–27 ct/kWh, tačiau vis tiek būtų daugiau nei 3 kartus didesnė nei šiuo metu Ignalinos AE gaminamos elektros energijos kaina. Jei Lietuvai nebūtų skiriama papildomų apyvartinių taršos leidimų ir tektų mokėti mokesčius už organinį kurą deginančių elektrinių į atmosferą išmetamas CO2 dujas, vidutinė elektros energijos gamybos kaina sistemoje padidėtų dar 3,3–6,2 ct/kWh.

Į tiekiamos galutiniams vartotojams elektros energijos kainą dar reikėtų įskaičiuoti elektros energijos perdavimo kainą, skirstomųjų tinklų kaštus, pridėtinės vertės mokestį ir t. t. Todėl elektros energijos kaina buitiniams vartotojams gali išaugti iki 65 ct/kWh (su PVM), o nebuitiniams vartotojams – iki 52,5 ct/kWh (be PVM). Kaip matyti iš 3 pav., buitinių vartotojų tarifo struktūroje didžiausia dalis tenka būtent elektros gamybos kainai. Tačiau reikšminga elektros energijos kainos smulkiems vartotojams prieaugio dalis teks skirstomųjų tinklų teikiamoms paslaugoms. Šiems kaštams Ignalinos AE uždarymas neturi jokios įtakos. 3 pav. parodyti skirstomųjų tinklų kaštai atitinka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas viršutines šių paslaugų ribas. Jei skirstomųjų tinklų įmonės taikys žemesnes kainas nei numatyta viršutinė jų riba, elektros energijos kainos galutiniams vartotojams bus atitinkamai mažesnės.

Priemonės neigiamoms Ignalinos AE uždarymo pasekmėms švelninti

Siekiant sušvelninti neigiamas ankstyvo Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo pasekmes ir kylančias grėsmes energetikai, ekonomikai ir socialinėms gyventojų reikmėms, būtina parengti ir įgyvendinti įvairias priemones. Labai svarbu parengti kompleksinį priemonių planą, numatant atsakingus vykdytojus, įvykdymo terminus ir reikiamų investicijų apimtis. Koordinuotas atskirų energetikos sistemų veiklos planavimas padėtų sumažinti neigiamą išaugusių energijos kainų poveikį ir išvengti galimų energijos tiekimo sutrikimų.

Ilgalaikės elektros energijos importo sutartys. Tokios elektros energijos importo sutartys sudarytų galimybę sumažinti vartotojams patiektos elektros kainą, kai importuojamos elektros kainos mažesnės nei ribinės elektros energijos gamybos išlaidos Lietuvos elektrinėje. Be to, tai padidintų elektros tiekimo patikimumą tuo atveju, jei Lietuvoje esantys elektros energijos gamybos įrenginiai fiziškai būtų nepajėgūs patenkinti šalies vartotojų poreikių.

Sutartys dėl ilgalaikio pigaus kuro tiekimo dviem 300 MW Lietuvos elektrinės blokams, turintiems dūmų valymo įrenginius. Siekiant, kad du Lietuvos elektrinės 300 MW galios blokai, turintys dūmų nusierinimo įrenginius, būtų konkurencingi elektros energijos rinkoje, reikšmingai pasitarnautų sutartys dėl ilgalaikio pigaus (apie 25% pigesnio nei gamtinės dujos) kuro tiekimo. Užtikrinus tokio kuro tiekimą iki naujos AE eksploatavimo pradžios, šiuos blokus būtų galima sėkmingai eksploatuoti baziniu režimu.

Rezervinio kuro atsargų elektrinėse sukaupimas. Sutrikus normaliam kuro (ypač gamtinių dujų) tiekimui, kuro atsargos labai pasitarnautų neigiamoms pasekmėms neutralizuoti. Būtina sukaupti tokias rezervinio kuro atsargas, kurios užtikrintų ne trumpesnį kaip 3 mėn. normalų kiekvienos elektrinės ar katilinės darbą žiemos maksimalių apkrovų metu. Šias kuro atsargas būtų galima naudoti ir sutrikus elektros energijos importui ar esant aukštoms elektros energijos rinkos kainoms kaimyninėse valstybėse (kai elektros energija perkama aukcione).

Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimas su Lenkijos ir Švedijos energetikos sistemomis. 1000 MW galios elektros perdavimo linijos Lietuva–Lenkija ir 700 (arba 1000) MW galios povandeninio kabelio statyba būtų svarbus žingsnis siekiant integruoti šalies elektros energetikos sistemą į Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių elektros energetikos sistemas. Šios jungtys ženkliai padidintų energijos tiekimo patikimumą Lietuvoje. Esant reikalui ir priimtinoms kainoms, elektros energiją galima importuoti iš Lenkijos ir Skandinavijos šalių arba ją eksportuoti. Lietuvai ypač svarbu realiai įsilieti į Skandinavijos šalių rinką – vieną iš pasaulyje geriausiai išvystytų rinkų, kurioje elektros energijos kainos yra vienos žemiausių tarp visų Vakarų Europos valstybių ir galėtų būti stabilizuojantis veiksnys nustatant importuojamos elektros kainą.

400 MW galios kombinuotojo ciklo dujų turbininės elektrinės bloko įrengimas Lietuvos elektrinėje. Šis blokas ženkliai sumažins Lietuvos elektrinės blokų, neturinčių dūmų valymo įrenginių, darbo trukmę, kadangi dėl mažo naudingumo koeficiento ir didelių dujų kainų elektros rinkoje jie bus nekonkurencingi. Naujas kombinuotojo ciklo dujų turbininis blokas tam pačiam elektros energijos kiekiui pagaminti suvartos trečdaliu mažiau kuro nei esami Lietuvos elektrinės blokai ir tuo pačiu mažins Lietuvos priklausomybę nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo. Kombinuotojo ciklo dujų turbininis blokas, pakeisdamas esamus Lietuvos elektrinės blokus, pagerins elektros energijos tiekimo patikimumą, leis sumažinti importuojamos elektros energijos kainą, kadangi potencialūs elektros energijos tiekėjai negalės siūlyti brangesnės energijos nei Lietuva pati gali pasigaminti. Lietuvoje pastačius naują atominę elektrinę, šis blokas išliks konkurencingas tarptautinėje rinkoje, nes pagal savo techninius ekonominius rodiklius nenusileis kitose šalyse eksploatuojamiems agregatams.

320 MW galios kombinuotojo ciklo dujų turbininės elektrinės bloko įrengimas Kauno termofikacinėje elektrinėje. Blokas pagerins Kauno elektrinės ekonominius parametrus, sudarys palankias prielaidas išlaikyti stabilias šilumos kainas Kauno mieste, bus konkurencingas elektros energijos rinkoje ir gali pasitarnauti siekiant sumažinti elektros kainą.

Gamtinių dujų atsargų sukaupimas Latvijos Inčukalnio saugykloje. Jeigu sutriktų gamtinių dujų tiekimas dujotiekiu Minskas–Vilnius, jas būtų galima tiekti iš Latvijos požeminės dujų saugyklos. Sukaupus bent 200 mln. m3 dujų atsargas, ekstremaliu atveju būtų galima patenkinti buities vartotojų ir minimalius energetikos įmonių poreikius 2 žiemos mėnesių laikotarpiu.

Ilgalaikė sutartis dėl gamtinių dujų tiekimo Lietuvos elektrinei. Sustabdžius Ignalinos AE, Lietuvos elektrinės blokai, neturintys dūmų valymo įrenginių, naujas kombinuotojo ciklo dujų turbininės elektrinės blokas gamins elektros energiją degindamas gamtines dujas. Tačiau esami AB „Lietuvos dujos“ pajėgumai negali garantuoti ženkliai padidėjusio dujų poreikio. Būtinos papildomos investicijos į dujų perdavimo sistemos plėtrą.

Lietuvos energetinį saugumą galima padidinti racionaliai plečiant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, maksimaliai padidinant energijos vartojimo efektyvumą ūkio šakose ir energijos transformavimo sektoriuje, modernizuojant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus ir kt.

Dr. Arvydas Galinis,

Prof. habil. dr. Vaclovas Miškinis,

Lietuvos MA n. k. prof. habil. dr. Eugenijus Ušpuras