Naujametis žurnalo numeris tampa neeilinių mūsų krašto energetikos ūkio įvykių liudytoju. Tiesa, tenka kalbėti ne tik apie viltingus faktus, susijusius su naujos Visagino AE statyba ir jos veikimu ateityje, bet ir apie Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimą, nors, autoritetingiausių specialistų įsitikinimu, pastarasis energijos šaltinis dar ne vienerius metus galėjo patikimai tarnauti krašto ūkiui, kiekvienam Lietuvos gyventojui. 2009 m. gruodžio 31 d. 23 val. Ignalinos atominė elektrinė nustoja veikti.

Pirmasis AE blokas pradėjo gaminti elektrą 1983 m. gruodžio 31 d. Antrasis stojo rikiuotėn beveik po ketverių metų – 1987 m. rugsėjo paskutinę dieną. Pirmojo eksploatavimas nutrauktas 2004 m. gruodžio 31 d. Toks pat likimas, prabėgus vos penkeriems metams, ištinka ir antrąjį bloką.

Ignalinos energetikai, 2008-aisiais paminėję savo įmonės 25-mečio jubiliejų, galėjo teisėtai pasididžiuoti įspūdingais darbo rezultatais: per ketvirtį amžiaus pagaminta 286 mlrd. kWh elektros energijos. Energijos pigumas ir švara be neigiamo poveikio aplinkai – tokie buvusios AE privalumai. Vienos galingiausių pasaulyje atominių elektrinių kolektyvas visą laiką dirbo užtikrintai, saugiai, patikimai.

Neatsitiktinai Ignalinos AE minime tarp pajėgiausių. Palyginimui: pirmoji buvusioje Tarybų Sąjungoje 1954 m. pastatyta Obninsko AE buvo 5 MW galingumo. Pirmosios Anglijos mieste Kodler-Hole 1956 m. pastatytos komercinės AE galingumas 200 MW. Ignalinos AE projektinis galingumas 1500 MW. Tiesa, nuo Obninsko iki Ignalinos prabėgo dešimtmečiai. Veržliai besivystąs energetikos mokslas ir praktika per tą laikotarpį toli nuėjo techninės pažangos keliu. Tačiau pastaroji aplinkybė tik didina Ignalinos AE specialistų, įmonės vadovų darbų prasmę. Statytojai ir eksploatuotojai nusipelnė pagarbos ir savo krašte, ir kitose šalyse, naudojančiose branduolinę energiją.

Tačiau dvidešimt šešeri Ignalinos AE gyvavimo metai tampa istorija.

Šios publikacijos tikslas – kuo aiškiau apibūdinti dabartinę mūsų branduolinės energetikos padėtį ir vis mažiau abejonių keliančias būsimosios AE perspektyvas.

Parengti tokį rašinį nebūtų buvę įmanoma be labiausiai kompetentingų bei informuotų vadovų geranoriško supratimo, paramos, pagaliau jų pačių noro informuoti visuomenę apie dar laukiančius sudėtingus visiško, realaus IAE uždarymo darbus ir ne mažiau sudėtingo kelio etapus, kuriuos teks įveikti naujosios Visagino AE statytojams iki jos atidarymo.

Nors, besibaigiant metams, liko gausybė rūpesčių, Ignalinos AE generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas ir naujos įmonės, pavadintos „Visagino atomine elektrine“, generalinis direktorius Šarūnas Vasiliauskas surado laiko pasidalinti mintimis „Mokslo ir technikos“ žurnalo puslapiuose.

Jei mūsų nuolatinio pašnekovo Viktoro Ševaldino, kurio vardas nuo pirmųjų elektrinės veikimo dienų neatskiriamai susijęs su šia įmone, netenka pristatinėti, tai 50-ties metų fizikas „Visagino atominės elektrinės“ vadovas Šarūnas Vasiliauskas pirmąsyk pasisako žurnalo puslapiuose. Vilniaus universiteto auklėtinis, 1984-aisiais baigęs Fizikos fakultetą, atėjo į šį postą, turėdamas profesionalo reputaciją ir universalią patirtį mokslo, verslo, tarptautinių santykių ir kitose srityse. Tai sukaupti padėjo darbas Puslaidininkių fizikos institute, Krašto apsaugos ministerijoje – viceministru ir kitose pareigose. Prieš ateidamas dirbti su strateginiais šalies energetikos projektais Šarūnas Vasiliauskas beveik dešimtmetį dirbo bendrovės „Motorola“ atstovu Baltijos šalims. Kaip teigia mūsų pašnekovas, tarnyba šiuolaikinio ryšio sistemose vertė jį gerokai anksčiau susipažinti su Ignalinos AE darbo specifika.

Tad grįžkime į atominės elektrinės paskutiniųjų metų ir gruodžio mėnesio šiokiadienius, kurie, kaip teigia įmonės vadovas, ne visuomet buvo šventiški.

– Per 2009-uosius dėl elektrinės uždarymo teko atleisti 300 darbuotojų, – sako Viktoras Ševaldinas. – Dar kita tiek specialistų atsisveikina su tarnyba gruodžio mėnesį.

Žinoma, tai būtų šokas, jei panašią žinią darbuotojai išgirstų netikėtai. Tačiau mūsų ankstesniuose pokalbiuose vadovas yra ne sykį teigęs, jog siekimas kuo plačiau informuoti kolektyvą apie dabartinę padėtį ir būsimųjų įvykių prognozes visuomet buvo labai svarbi vadovybės darbo dalis. O kai žinai iš anksto, lieka laiko ieškoti išeities. Vieniems veteranams atėjo laikas į užtarnautą poilsį, kiti susirado naują darbą, kai kurie išvyko.

Nuoširdžiausiai dėkodamas išeinantiems už ilgametę tarnybą ypač atsakingame energetikos bare, Ignalinos AE vadovas vis dėlto džiaugiasi, kad 2010 m. pradžioje tarnybos poste dar pasilieka apie pustrečio tūkstančio darbuotojų. Ir nors per metus teks dar apie 600 žmonių atleisti, vis dėlto du trečdaliai buvusio kolektyvo – maždaug 1900 žmonių – pasilieka ilgesniam laikui.

– Jų užduotis – prižiūrėti panaudotą branduolinį kurą, pradėti išmontuoti jau nereikalingus įrenginius, atlikti dezaktyvavimą, perdirbti skystąsias radioaktyvias atliekas, užsiimti atliekų saugyklų statyba bei jų paruošimu, – sako Viktoras Ševaldinas. – Tai toli gražu nepilnas būsimųjų ir jau dabar atliekamų darbų sąrašas. Čia minėtus ir kitus darbus atliksime savo jėgomis, neieškodami specialistų iš šalies. Jūsų žurnalo puslapiuose jau esu pabrėžęs, jog tai yra preciziško tikslumo reikalaujančios operacijos, kurių neleistina patikėti bet kam.

Darbų lieka daug, tačiau iš esmės keičiasi jų pobūdis. Dabar vietoj energijos gamybos laukia kiti projektai, susiję su visišku eksploatavimo nutraukimu ir radioaktyvių atliekų laidojimu. Ar daug laiko pareikalaus šių projektų įgyvendinimas?

Tai ilgalaikis procesas. Jam prireiks 20–25 metų. Ir, prabėgus ketvirčiui amžiaus, čia nematysime įsivaizduojamos žalumos. Bus saugyklų korpusai, kiti pagalbiniai statiniai. Pagaliau netoliese iškils nauja moderni ir galinga šiuolaikinė elektrinė.

Televizijos ekrane ir spaudoje ne sykį regėjome, kai keturių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos – aukščiausieji pareigūnai spaudžia vieni kitiems rankas, pritardami energetinio objekto statybai. Prabėgo mėnesiai ir metai, tačiau, rodos, niekur nenueita toliau ketinimų. Pasigirsta tvirtinimų, jog nauja AE išvis nebus pastatyta. Kiti teigia, jog tikriausia išeitis – tai atsinaujinančios energijos šaltiniai.





















Pokalbio metu UAB „Visagino atominės elektrinės“ generalinis direktorius, projekto vadovas Šarūnas Vasiliauskas (kairėje) ir Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas

Taip esminis klausimas vis likdavo be atsakymo, – sako Šarūnas Vasiliauskas. – Geri norai, pažadai ir ketinimų protokolai yra tik regimoji klausimo pusė. Esmė slypi giliau, tačiau ją galima gana paprastai apibūdinti. Pirma. Tai neeilinis objektas ir ne taip paprasta jį pastatyti. Svarbi ir patirtis. Antra. Reikia didžiulių lėšų, kurias vargu ar galėtų sukaupti nedidelė šalis kartu su savo regioniniais partneriais. Tikslą įmanoma pasiekti tik esant strateginiam investuotojui, turinčiam ir lėšų, ir patirties, taikančiam pačias naujausias technologijas branduolinės energijos objektų statyboje.

UAB „Visagino atominė elektrinė“, kaip projekto parengimo kompanija, deda visas pastangas, kad būtų vykdomi visi reikiami parengiamieji darbai, žengti bene svarbiausieji žingsniai. Jau paskelbtas konkursas strateginiam investuotojui atrinkti. Tai labai svarbus etapas, kurį sėkmingai įveikus 2010 m. pabaigoje jau turėtume tikrą Visagino AE statytoją, su kuriuo dirbtume kaip regioniniai partneriai. Lenkijos, Latvijos ir Estijos atstovai toliau domisi mūsų projektu, tik laukia tolesnės eigos atrenkant investuotoją.

2009 m. rugsėjį, kai perėmėte vadovavimą „Visagino atominės elektrinės“ bendrovei, dar buvo rengiamos įvairios būsimosios statybos studijos: dėl būsimosios elektrinės poveikio aplinkai, dėl tinkamiausių vietų statybos aikštelėms, dėl logistikos klausimų sprendimo gabenant nestandartinius didžiulių gabaritų įrenginius ir kt. Kokioje dabar stadijoje šie darbai?

Vieni jau užbaigti, kiti sėkmingai tęsiami. Pavyzdžiui, elektrinės poveikio aplinkai taškai jau sudėlioti, atlikti ežero tyrinėjimai, aplinkosauginis aikštelių auditas ir didžioji dauguma kitų vykdytų darbų. Būsimoji elektrinė, remiantis specialistų argumentais, bus tikrai ne mažiau saugi ir patikima kaip iki šiol veikusi Ignalinos AE.

Nekyla jokių neaiškumų ir dėl statybos aikštelių parinkimo. Yra griežti ir aiškūs TATENOS reikalavimai statybų aikštelėms. Nuosekliai, vieną po kito vykdome tyrinėjimus pagal nustatytus tarptautinius saugos reikalavimus.

Dar neturėdami strateginio investuotojo jau žinote, jog į naują atominę elektrinę bus gabenami daugiau kaip tūkstantį tonų sveriantys įrenginiai, kurių gabaritai – iki 20 m ilgio, beveik 10 m aukščio ir pločio. Ne atsitiktinai AE dažniausiai statomos jūrų ar didelių upių pakrantėse. Taip sprendžiamos ir stambių krovinių transportavimo, ir veikiančių reaktorių aušinimo problemos. Visaginas atsiduria sudėtingesnėje padėtyje...

– Tiek krovinių gabenimas, tiek elektrinės aušinimas yra techniniai uždaviniai, kurie, nuosekliai planuojant ir vykdant darbus, yra išsprendžiami. Kitose šalyse irgi yra atvejų, kai įrengiamos tokios aikštelės. Svarbiausia, kad mūsų aikštelės tinka branduolinės energetikos objektui, šalia yra reikiamos infrastruktūros. Nors senoji Ignalinos AE naudojo Drūkšių ežerą tiesioginiam elektrinės aušinimui, vertindami naujosios AE poveikį aplinkai, išsamiai įvertinome ne tik Drūkšių ežero aušinimo galimybes, bet ir išanalizavome, kaip tai paveiks ežero ekologinę sistemą, kokio galingumo elektrinei toks aušinimo būdas būtų priimtiniausias. Buvo išmatuotas ir Drūkšių ežero hidrologinis ir terminis balansas ir, remiantis surinktų duomenų analizės išvadomis, buvo nustatytas maksimalus, ekologiniu požiūriu leistinas ežero šiluminės galios apkrovimas, patikslinti duomenys naujos Visagino AE aušinimo sistemos projektavimui. Svarbu paminėti ir tai, kad Visagino AE bus naudojami naujausi trečiosios arba trečiosios plius kartos reaktoriai, kurie yra šiuo metu moderniausi parengti įdiegimui reaktoriai.

Kuo jie skiriasi nuo ankstesnių kartų reaktorių?

– Yra nemaža patobulinimų lyginant su ankstesnių kartų reaktoriais. Naujuose reaktoriuose naudojamos pačios pažangiausios saugos sistemos, tarp kurių yra „pasyviosios saugos sistema“. Taip pat pagerintos ekonominės reaktoriaus charakteristikos, padidintas jų efektyvumas.

2009 m. sausį Lietuvos mokslų akademijoje, konferencijoje „Ekstremali Lietuvos energetikos būklė“, buvo kalbama apie baltųjų gulbių populiaciją, daugelį metų gyvenančių Drūkšių pakrantėje, neskrendančių į pietus net per didžiausius žiemos šalčius. Mat dėl elektrinės aušinimo apie 5% ežero paviršiaus niekuomet neužšąla, ir paukščiai čia apsiprato. Nenujaučia, kas jų lauks 2010 metų žiemą...

– Ar laikas graudentis dėl gulbių pulkelio, kai pasauliui iškyla „šiltnamio efekto“ grėsmė? – įsiterpia Ignalinos AE vadovas. – Turime daryti viską, kas mūsų valioje, kad kuo mažiau teršalų nuodytų atmosferą ir visą mūsų aplinką. Noriu dar sykį priminti, jog branduolinė energija – mažiausiai aplinką teršiąs šaltinis.

(Lyg patvirtinant abiejų pašnekovų vieningą nuomonę, mus pasiekė žinia, jog gruodžio 12 d. Danijos sostinėje Kopenhagoje, Pasauliniame forume klimato kaitos klausimais jo dalyviams buvo pristatytas naujos Visagino atominės elektrinės projektas. Tai dar vienas argumentas atominės energetikos naudai ir dar vienas žingsnis mūsų strateginio investuotojo paieškų kelyje. – Redakcijos pastaba.)

Grįžtame prie tų darbų, kuriuos teks atlikti buvusios ir būsimosios atominių elektrinių vadovams, jų darbuotojams. Kreipiamės į Viktorą Ševaldiną.

Visuomenei žinoma ir Jūs ne kartą sakėte apie mažiausiai dvejų metų atsilikimą projektuojant bei statant radioaktyvių atliekų saugyklas, jų perdirbimo kompleksą. Kokia padėtis šiandien? Ar tai nebus vienas svarbiausių Jūsų vadovaujamos įmonės uždavinių 2010-aisiais?

Šiuo klausimu mes, užsakovai, ir užsakymą vykdanti Vokietijos firma NUKEM girdėjome ir tebegirdime nemaža priekaištų už tai, kad sutartis nebuvo laiku įvykdyta. Neįmanoma pirštu parodyti tikrąjį kaltininką. Ir jokiu būdu negalima teigti, jog dėl kažkieno blogos valios taip atsitiko. Greičiau tai daugelio nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių rezultatas, kadangi atsilikimas buvo savotiškai užprogramuotas jau projektavimo stadijoje. Spręskite patys: mes spaudžiame rangovą greičiau atlikti darbus, kadangi ir mus ragina skubėti konkreti AE uždarymo data. Taigi vykdytojus prašėme, reikalavome ir sutartyje įrašėme sąlygą, kad minėtieji projektai būtų parengti iki 2009 m. pabaigos. Gaila, to negalėjome pasiekti. Šių objektų projektavimas vietoj vienerių užtruko beveik pustrečių metų. Antra vertus, neskubėjo ir mūsų krašto institucijos, kurioms patikėta licencijavimo procedūra. Užuot atlikus per realų 6 mėnesių terminą, ji užtruko triskart ilgiau. Štai jums ir atsilikimo priežastis.

Kiek žinome, tiek Jūs, tiek naujosios bendrovės vadovas Šarūnas Vasiliauskas mažiausiai linkę gręžiotis į praeitį. Tad kaip likviduojamas atsilikimas?

Nuo rugsėjo mėnesio intensyviai vyksta statybos darbai. Nuolat dirba dvi statybininkų pamainos. Tikiu, kad 2011 m. radioaktyvių atliekų saugyklos bei perdirbimo kompleksai bus pastatyti ir priimti eksploatuoti. Noriu priminti dar vieną aplinkybę. Naudotas branduolinis kuras pagal atominės saugos reikalavimus po iškrovimo dar ne mažiau kaip 5 metus turi būti išlaikytas vandenyje.

Ignalinos AE vadovas sako, jog 2010 m. bus naujų įmonės valdymo struktūrų įdiegimo laikotarpis. Numatomi tokie technologiniai procesai, kurie padėtų sėkmingai realizuoti svarbiausias užduotis. Bus sukurtos penkios tarnybos, atitinkančios penkias darbo kryptis. Tai branduolinio kuro tvarkymas ir saugyklų statyba, aplinkos apsaugos monitoringas, radiacinė situacija pačioje elektrinėje, skystų radioaktyvių atliekų perdirbimas ir įrenginių išmontavimas.

– 2010 m. bus savotiškas persitvarkymo laikotarpis, kai teks iš esmės keisti veiklos pobūdį, – sako Viktoras Ševaldinas. – Neabejoju, kad mūsų specialistai susitvarkys su naujomis užduotimis. Tačiau būtina sąlyga – užtikrinti būsimųjų darbų finansavimą. Jei sulauksime Vyriausybės paramos, kuri yra būtina, galėsime visus darbus atlikti pagal numatytą grafiką.

Po uždarymo Ignalinos AE tampa stambiu elektros energijos vartotoju. Pereiname prie maitinimo iš energetinės sistemos, – sako generalinis direktorius. – Sudarytos atitinkamos sutartys su mūsiškiais elektros energijos tiekėjais. Ateityje bus rengiami ir tarptautiniai elektros pirkimo konkursai. Mūsų apskaičiavimai rodo, kad 2010 m. prireiks apie 170 mln. KWh energijos saviems poreikiams. Tarp jų ir branduolinių atliekų saugyklų statybai. Šildymo ir garo katilinės 2010 m. sunaudos apie 64 mln. m3 gamtinių dujų. Mat šildymo katilinė privalės aprūpinti šiluma ir elektrinės aikšteles, ir miesto įstaigas, įmones bei gyventojus. O garo katilinė gamins garą, kuris bus naudojamas skystų radioaktyviųjų atliekų perdirbimui. Visa tai pareikalaus daug lėšų, todėl tikimės Tarptautinio fondo paramos. Dar nepaminėjau, jog daug energetinių resursų prireiks ir tiems darbams, kuriuos turės atlikti Š. Vasiliausko vadovaujama bendrovė „Visagino atominė elektrinė“.

Dviejų vadovų pokalbis Naujųjų metų išvakarėse – tarsi simbolinis estafetės perdavimo aktas. Skirtumas tas, jog olimpiečiai perduoda ugnį iš rankų į rankas. O nuo Ignalinos AE uždarymo iki Visagino AE veikimo pradžios laukia pakankamai ilgas ir sunkus laikotarpis.

– Mūsų visų uždavinys – negailėti pastangų, kad sunkmetis kuo labiau sutrumpėtų. – sako Š. Vasiliauskas. – Apklausos, sociologiniai tyrimai ir asmeniniai pokalbiai su visuomenės atstovais įtikina, jog daugiau kaip 60% Lietuvos gyventojų pritaria naujos atominės elektrinės statybai ir branduolinės energetikos plėtrai mūsų krašte. Tokia parama ir pasitikėjimas įpareigoja. Remiančiųjų daugėja. Ir ne kokia nors žodinė agitacija, o Ignalinos AE pavyzdinė veikla, jos pasiekti rezultatai įtikino net tuos, kurie abejojo.

O estafetę iš tiesų mums tenka perimti tiesiogine ir perkeltine žodžio prasme. Gauname esamą infrastruktūrą. Keliai, geležinkelis, aušinimo kanalai. Šie ir kiti branduolinės infrastruktūros elementai suteikia mūsų elektrinės projektui naujo patrauklumo, į kuriuos yra atkreipę dėmesį ne vienas potencialus strateginis investuotojas. Beje, tai dar vienas faktorius, leidžiąs ženkliai sutaupyti lėšų įgyvendinant naująjį projektą.

Nuo šiol jums, buvusios ir būsimosios elektrinių vadovams, teks darbuotis kartu. Vieni statysite atliekų laidojimo bazę, kiti projektuosite naujos elektrinės korpusus. Kiek toji kaimynystė padeda arba trukdo?

Man V. Ševaldino, jo žmonių artumas yra tikra laimė ir parama, – sako Š. Vasiliauskas. – Kasdien iškyla gausybė klausimų ir kur surasi tokį kompetentingą patarėją kaip Ignalinos AE vadovas. Tiesa, „Visagino atominės elektrinės“ būstinė yra Vilniuje, tačiau visos problemos sprendžiamos čia, Visagine. Pavyzdžiui, kalbame apie kai kurių pastatų išsaugojimą, jų perdavimą VAE.

Į naujosios elektrinės projektą privalome žiūrėti ir jį vertinti ūkiškai, šeimininko akimis. Šia prasme mūsų bendradarbiavimas yra labai svarbus. Labai vertinu Ignalinos AE darbuotojų sukauptą patirtį, kuri mums itin praverčia vykdant naująjį projektą. Turiu prisipažinti, jog iš Ignalinos AE jau pasikvietėme kelis aukščiausios kvalifikacijos specialistus, kurie darbuojasi su naujais projektais. Manau, į naująją elektrinę ateis ir daugiau žmonių. Su šeimininko žinia, jam pritariant.

– Visiškai pritariu Š. Vasiliausko išsakytoms mintims. – patvirtina V. Ševaldinas. – Galiu užtikrinti, jog gausia patirtimi, kurią esame sukaupę, visuomet linkę dalintis. Tai yra mūsų bendras turtas. Visi atstovaujame valstybės interesus ir kartu dirbame vardan krašto branduolinės energetikos ateities.

Ir ta jūsų įsivaizduojama estafetė turi būti perduota ne kaip pakliūna, o kaip reikalauja įstatymai. Sakysim, be konkrečių tam skirtų žemės plotų „Visagino atominė elektrinė“ paprasčiausiai negalėtų net pradėti projektavimo darbų. Nepakaks tos teritorijos, kuri dabar yra Ignalinos AE žinioje, teks daugiau ar mažiau išsiplėsti. Taigi jau baigiamas ruošti teritorijos detalusis planas, kurį patvirtins Utenos aplinkos apsaugos agentūra.

Keliai, komunikacijos. Kai kas bus perduota Visagino AE, kita infrastruktūra abiem įmonėms teks naudotis bendrai. Esame valstybės įmonė, ir bet kokiam turto perdavimui ar perskirstymui galioja atitinkami įstatymai, juridinės procedūros. Daug ką sprendžiame jau šiandien, kiti klausimai ir problemos iškils projektavimo ir statybos metu. Pavyzdžiui, kai kurių statinių perdavimas, energijos poreikiai ir kt.

– Projektavimo darbai galės prasidėti, kai turėsime visiškai paruoštas teritorijas, – sako Š. Vasiliauskas, – Pirmiausia turi būti sukurta projekto plėtros bendrovė, kurioje turėtų dalyvauti Latvijos, Estijos ir Lenkijos atstovai. Tuomet kartu su strateginiu investuotoju pradėsime realius projektavimo darbus. Palankiai susiklosčius aplinkybėms, tai galėtų įvykti 2011–2012 m.
Gerbiamas Š. Vasiliauskai, norėtume išgirsti Jūsų kaip projekto vadovo prognozes apie tą visų laukiamą naujos elektrinės veikimo pradžią.

Norint bet ką nuveikti, reikia turėti ambicingus planus. Teoriškai 2018-aisiais elektrinė galėtų būti atidaryta. Tačiau tik teoriškai, kadangi nenumatytos kliūtys, iškilusios naujos problemos neretai koreguoja mūsų planus. Žinote, kiek įvairiausių leidimų prireikia statant paprasčiausią namelį sodų bendrijoje? O čia – unikalus tarptautinio masto objektas, kurį statyti ėmėsi keturios kaimyninės šalys. V. Ševaldinas minėjo triskart ilgiau užtrukusį saugyklų licencijavimo procesą. Labai nesinorėtų, kad panašūs trukdymai iškiltų įgyvendinant naujosios elektrinės projektą.

Taigi, atsakant į jūsų klausimą, labiau realia darbų užbaigimo data laikyčiau 2020 m. Tačiau bet kuriuo atveju turime griežtai laikytis planuojamo darbų grafiko. Sutartis su strateginiu investuotoju – pastarojo pasirašytos sutartys su visais regioniniais partneriais – visiems priimtinų technologijų parinkimas – projektavimo darbų pradžia.

Kaip sekasi strateginio investuotojo paieškos?

– Vyksta derybos, pokalbiai, konsultacijos. Šiomis dienomis Briuselyje, Europos Sąjungos energetikos ministrų pasitarime buvo pristatytas Visagino atominės elektrinės projektas. Sulaukiame tam tikro Europos energetikos kompanijų dėmesio. Kadangi pačios didžiausios kompanijos yra iš dalies valdomos valstybių, tai prašėme tų šalių energetikos žinybų vadovų dėmesio bei tarpininkavimo, paramos.

Uždaviniai, kuriuos sau keliame, iš tiesų yra pakankamai sudėtingi. Pateiksiu porą skaičių. Lietuva per 20 nepriklausomybės metų sugebėjo pritraukti 9 mlrd. litų tiesioginių užsienio investicijų. Vos ne tokį pat darbą – pritraukti apie 5 mlrd., esant abipusiams įsipareigojimams – mums teks atlikti per artimiausius porą metų.

Vis dėlto laukia netrumpas laikas, kurį sąlyginai galėtume vadinti „laikino atšalimo laikotarpiu“. Per ateinantį dešimtmetį įvyks nemaža pokyčių visose gyvenimo srityje, o tarp jų ir mūsų krašto, Europos, viso pasaulio energetikos ūkyje. Lietuvoje tvirtai atsistos ant kojų alternatyviosios energijos gamintojai. To reikalauja, mūsų šalį įpareigoja visa Europos Sąjungos energetinė politika. Antra vertus, planuoja atomines elektrines statyti Baltarusijoje, Kaliningrado srityje. Kaip tie būsimieji pokyčiai bei netolimos ateities prognozės koreguoja Jūsų ir partnerių planus?

Dirbame savo darbą. Prieš pateikdamas svarbiausią argumentą, noriu iškart pasakyti, jog visiems užteks vietos po saule. Juk nesiimtume milžiniško darbo aklai, nebūdami įsitikinę, kad jis reikalingas ne tik Lietuvai, bet ir nepalyginamai platesnei Europos energetikos rinkai.

Prognozė tokia, jog jau nuo 2016 m. ims stokoti elektros gamybos šaltinių sujungtose rinkose. Kalbame apie Baltijos valstybes, Skandinavijos šalis – visą didžiulį regioną aplink Baltijos jūrą. Tapdami sistemos sudėtine dalimi, mes ne tik išspręsime savąją energetinės nepriklausomybės problemą, bet ir įnešime pakankamai svarų indėlį į bendrą Europos Sąjungos energetikos rinką. Todėl mūsų tikslus supranta bei palaiko Europos Sąjunga. Bus dvi jungtys su Skandinavija per Estiją, jungtys per Latviją, Lenkiją. Todėl Visagino atominę elektrinę vertiname ne kaip vietinės reikšmės objektą, o kaip reikšmingą energetinės sistemos grandį, veikiančią plačiame regione.

Ačiū abiem vadovams už atsakymus. Geriausi Jums naujametiniai linkėjimai! Tačiau ir mūsų skaitytojai, kurie visi yra elektros energijos vartotojai, norėtų išgirsti Jūsų naujametinius sveikinimus.

Linkiu kantrybės pergyvenant nelengvą dabartinį laikotarpį, – sako Š. Vasiliauskas. – Kartu su naujametiniais sveikinimais prašau visus Lietuvos žmones pagal savo galimybes paremti Visagino atominės elektrinės projektą.

Visiems linkiu sveikatos, stiprybės, ištvermės, – pritaria Viktoras Ševaldinas. – Tikiu ir neabejoju, jog be elektros neliksime, gyvenimas be jos neįsivaizduojamas. Linkiu sėkmės naujojo projekto vadovui, krašto energetikos žinybai, Vyriausybės vadovams įgyvendinant didelius planus.

• • •
Gruodžio aštuntąją, kai vyko šis vadovų dialogas, Ignalinos atominėje elektrinėje lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Teigiamai įvertinusi Ignalinos AE darbą per daugiau nei ketvirtį amžiaus, šalies vadovė nenutylėjo ir buvusių kai kurių organizacinio darbo trūkumų, davė patarimų ateičiai. „Visų elektrinės darbuotojų patirtis mums yra labai svarbi, – sakė šalies vadovė. – Lietuva ir toliau išliks atominės energetikos šalis“.

Aloyzas Urbonas