Kur palaidoti II pasaulinio karo ginklai? Spausdinti El. paštas
c4db_.jpgPasibaigus Antrajam pasauliniam karui sąjungininkai JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir SSRS Potsdamo konferencijoje nutarė gilesnėse Atlanto vandenyno vietose nuskandinti vokiečių sukauptas chemines bombas, kovines dujas, minas ir kitus ginklus. Tačiau Atlanto visa tai taip ir nepasiekė – šių pavojingų krovinių prikrauti sąjungininkų rekvizuoti vokiečių žvejų laivai buvo paskandinti Šiaurės ir daugiausia Baltijos jūrose.

Daugiausia jų nusėdo jūros dugne prie Vokietijos krantų, į pietus ir rytus nuo Bornholmo salos, į pietryčius nuo Gotlando ir prie Skagerako ir Kategato sąsiaurių. Tikslios šios amunicijos paskandinimo vietos JAV ir Didžiosios Britanijos vyriausybių sprendimu turėjo būti paskelbtos praėjus 50 metų, tačiau 1997 m. šios vyriausybės nutarė pratęsti įslaptinimo terminą dar 20 metų.

Gegužę specialus Europos Sąjungos Parlamento komitetas, susirinkęs Stokholme, priėmė rezoliuciją, kurioje iš amerikiečių ir britų buvo pareikalauta nurodyti cheminio ginklo paskandinimo Baltijos ir Šiaurės jūrose vietas. Tai nebus paprasta, nes daugeliu atveju kroviniai nepasiekdavo numatytų gilesnių jūros vietų, o būdavo paskandinami prie pakrantės. Niekas tiksliai nežino, kiek paskandinta šių pavojingų medžiagų, tačiau jų gali būti keli šimtai tūkstančių tonų.

Vokiečių laikraščio „Süddeutsche Zeitung“ duomenimis, per po karo praėjusius metus šios šalies pakrantėje dėl su nuskandintais sprogmenis susijusių nelaimingų atsitikimų žuvo 168 ir buvo sužaloti 250 asmenų. Ypač pavojingos yra nuodingųjų dujų ir fosforo bombos. Padegamųjų fosforo bombų likučiai atrodo kaip paplūdimyje gulintys gintaro gabalėliai, tačiau paliesti jie sukelia sunkius nudegimus.

 

Parengė prof. Arūnas Krotkus

 

 
< Atgal   Pirmyn >