|
Kur palaidoti II pasaulinio karo ginklai? |
|
|
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui sąjungininkai
JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir SSRS Potsdamo konferencijoje nutarė
gilesnėse Atlanto vandenyno vietose nuskandinti vokiečių sukauptas chemines
bombas, kovines dujas, minas ir kitus ginklus. Tačiau Atlanto visa tai taip ir
nepasiekė – šių pavojingų krovinių prikrauti sąjungininkų rekvizuoti
vokiečių žvejų laivai buvo paskandinti Šiaurės ir daugiausia Baltijos jūrose.
Daugiausia jų nusėdo jūros dugne prie Vokietijos krantų, į
pietus ir rytus nuo Bornholmo salos, į pietryčius nuo Gotlando ir prie
Skagerako ir Kategato sąsiaurių. Tikslios šios amunicijos paskandinimo vietos
JAV ir Didžiosios Britanijos vyriausybių sprendimu turėjo būti paskelbtos praėjus
50 metų, tačiau 1997 m. šios vyriausybės nutarė pratęsti įslaptinimo
terminą dar 20 metų.
Gegužę specialus Europos Sąjungos Parlamento komitetas,
susirinkęs Stokholme, priėmė rezoliuciją, kurioje iš amerikiečių ir britų buvo
pareikalauta nurodyti cheminio ginklo paskandinimo Baltijos ir Šiaurės jūrose
vietas. Tai nebus paprasta, nes daugeliu atveju kroviniai nepasiekdavo numatytų
gilesnių jūros vietų, o būdavo paskandinami prie pakrantės. Niekas tiksliai
nežino, kiek paskandinta šių pavojingų medžiagų, tačiau jų gali būti keli
šimtai tūkstančių tonų.
Vokiečių laikraščio „Süddeutsche Zeitung“ duomenimis, per po
karo praėjusius metus šios šalies pakrantėje dėl su nuskandintais sprogmenis
susijusių nelaimingų atsitikimų žuvo 168 ir buvo sužaloti 250 asmenų. Ypač
pavojingos yra nuodingųjų dujų ir fosforo bombos. Padegamųjų fosforo bombų
likučiai atrodo kaip paplūdimyje gulintys gintaro gabalėliai, tačiau paliesti
jie sukelia sunkius nudegimus.
Parengė prof. Arūnas Krotkus
|