Katedros pamatas – tarpukaryje
Minėtų Aukštųjų kursų Technikos skyriaus klausytojai studijavo medžiagų atsparumo ir statybinės statikos pagrindus. To skyriaus vedėjas K. Vasiliauskas suorganizavo mechanikos kabinetą. Po dviejų metų įkūrus Lietuvos universitetą, šis specialistas buvo paskirtas Technikos fakulteto dekanu. Kartu jis ėjo ir Statybos mechanikos katedros profesoriaus pareigas. Veikla suaktyvėjo minėtame fakultete įsteigus Statybos mechanikos katedrą ir prie jos Mechaninę medžiagų atsparumo laboratoriją. K. Vasiliausko rūpesčiu jau 1923 m. toje laboratorijoje prasidėjo ypač intensyvus darbas. Per keletą metų profesoriaus ir laboranto (vėliau akademiko) J. Indriūno pastangomis įsigyta daug svarbių medžiagų mechaninių bandymų mašinų. Laboratorijos mašinos ir prietaisai atitiko to meto pasaulinius standartus, o pati laboratorija buvo geriausia Pabaltijyje ir nenusileido to meto išsivysčiusių šalių tokios pat paskirties laboratorijoms.
Greta mokomojo ir mokslinio darbo pradėti konstrukcinių medžiagų mechaninių savybių tyrimai pagal Geležinkelio, Pašto, telegrafų ir telefonų valdybų, Valstybinės spaustuvės, Lietuvos banko, statomo funikulieriaus ir kitų užsakovų pageidavimus. Be to, laboratorija naudojosi Kauno ir Kėdainių aukštesniųjų mokyklų moksleiviai, Aukštųjų karininkų kursų klausytojai.
Iki dabar išliko prof. K. Vasiliausko parašytas didelės apimties vadovėlis „Elementarinis medžiagų atsparumo kursas“ (1935). Vėliau šis profesorius išleido iš esmės pakeistą ir gerokai papildytą antrąjį medžiagų atsparumo vadovėlį. Už veikalą „Influentės ir fiktyvūs krūviai“ jam 1939 m. suteiktas technikos mokslų daktaro laipsnis. Deja, Antrojo pasaulinio karo metais katedros ir laboratorijos veikla nutrūko. 1945 m. mokslo metai prasidėjo auditorijose su išdaužytais langais.
Veikla suaktyvėjo Kauno politechnikos institute
1951 m. Kauno universitetą reorganizavus ir įsteigus KPI, Statybinės mechanikos katedra išliko Statybos fakultete. Kartu su ūkio poreikiais plėtėsi kolektyvas. 1957 m. mirus prof. K. Vasiliauskui, jo idėjas tęsė profesoriaus mokiniai. Ypač vertingas 1959 m. Statybinės mechanikos katedros kolektyvo parengtas didelės apimties vadovėlis „Medžiagų atsparumas“ (K. Vasiliauskas, P. Auškalnis, J. Baušys, A. Čyras, B. Garmus, V. Klimavičius, A. Kudzys, E. Maksimavičius, A. Martišius, M. Remišauskas, J. Slavėnas, A. Stankus, S. Vasauskas).
1962 m. minėta katedra suskilo į du padalinius – Medžiagų atsparumo ir Statybinės mechanikos katedras. Susikūrus Vilniaus inžineriniam statybos institutui, Statybinės mechanikos katedra buvo panaikinta, o KPI Mašinų gamybos fakulteto doc. S. Vasauskas pradėjo vadovauti naujai Medžiagų atsparumo katedrai. Tada išsiplėtė bendradarbių kolektyvas, priimta daug jaunų darbuotojų. Prasidėjo intensyvūs medžiagų atsparumo, konstrukcijų stiprumo, metalo ir polimerų ilgalaikio atsparumo ir kiti tyrimai. Brandžiausi darbai buvo aukštai įvertinti – už metodą metalų relaksaciniam ir cikliniam stiprumui nustatyti prof. J. Baušys, doc. J. Slavėnas ir doc. S. Vasauskas 1969 m. pelnė Respublikinę premiją.
1968 m. katedros vedėju tapus prof. J. Baušiui, jos bendruomenę sudarė 26 dėstytojai ir 6 laborantai. Daugiau dėmesio pradėta skirti platesnei mokslinei problematikai, padaryta keliolika išradimų. Per tris dešimtmečius deformuojamų kūnų mechanikos tematika parengta ir apginta 20 mokslų kandidato (dabar daktaro) ir 4 daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertacijos. Išleistas vadovėlis „Medžiagų atsparumas“ (S. Vasauskas ir J. Baušys, 1969) ir monografija „Konstrukcinių elementų irimas“ (A. Žiliukas, 1988).
Nuo 1993 m. – Deformuojamų kūnų mechanikos katedra
Ženklų pėdsaką 90-metėje kolektyvo istorijoje paliko prof. habil. dr. A. Žiliukas (jis katedros vedėju buvo 14 metų). Profesoriaus iniciatyva jau KTU 1993 m. šis padalinys pavadintas Deformuojamų kūnų mechanikos katedra. Čia greta medžiagų atsparumo pradėta dėstyti tamprumo ir plastiškumo teorijas, irimo ir kompozitų mechaniką. Susikūrė pagrindinės mokslinės veiklos kryptys: stiprumo ir irimo mechanika, polimerų ir kompozitų mechanika, ciklinis stiprumas, dinaminis ir kontaktinis stiprumas. Grupė joje dirbančių jaunųjų mokslininkų vadovaujant prof. A. Žiliukui, apgynė daktaro disertacijas. Tai V. Senkus atlikęs sklandytuvo kompozitinių konstrukcijų atsparumo prognozavimą, L. Nedzinskas (nagrinėjęs plyšio ir konstrukcinių elementų geometrijos įtaką irimui), A. Klimašauskas, tyrinėjęs slėgio indų ribinės būsenos įvertinimą taikant tampriai plastinius irimo kriterijus, P. Banevičius (Relaksacijos procesai karščiui atspariuose polimeruose ir jų charakterizavimas), dabartinis katedros vedėjas doc. P. Griškevičius (Automobilio plonasienių konstrukcinių elementų klupdymas), N. Meslinas (Sluoksniuotų konstrukcinių elementų stiprumas ir irimo modeliavimas), N. Keršienė (Energomechaninis sluoksniuotų kompozitų pažeidimų ir irimo tyrimas). Prof. A. Žiliukas vadovavo ir statybinės inžinerijos doktorantams, kurie praėjusiais metais apgynė disertacijas. Tai A. Augonis (Sudėtinių įtempių veikiamo betono irimo dėsningumų tyrimas) ir A. Žilinskaitė (Atvirųjų profilių sijų veikiamų sudėtinių apkrovų stabilumo nustatymas).
Pažymint Aukštųjų kursų 90-metį Kaune pagerbtas ir prof. Kazimiero
Vasiliausko – medžiagų atsparumo ir statybinės mechanikos pradininko
Lietuvoje – atminimas
Paskutiniais metais Deformuojamų kūnų mechanikos katedroje buvo išleistos 4 monografijos. Tai trys prof. A. Žiliuko darbai (Saugai svarbių konstrukcijų mechanika, 2001; Ergonomika, 2003 ir Stiprumo ir irimo kriterijai, 2006); R. Banevičiaus ir P. Banevičiaus “Mechanics of heat-resistant polymers” (2003). Be to, A. Žiliukas parašė penkis vadovėlius (Deformuojamų kūnų mechanika(dvi dalys), Orlaivių techninė diagnostika ir patikimumas, Medžiagų mechanika, Tamprumo ir plastiškumo teorija bei Irimo mechanika).
„Prireikė vykdyti ir užsakomuosius darbus. Todėl 2000 m. buvo įkurtas Stiprumo ir irimo mechanikos centras, kuriame atliekami Lietuvos pramonės bei užsienio užsakovų moksliniai tyrimo darbai, medžiagų ir konstrukcijų mechaniniai bandymai, teikiamos konsultacijos projektuojant ir eksploatuojant objektus, organizuojamos konferencijos ir rengiami seminarai įvairių lygių specialistams, normatyviniai dokumentai“, – pasakojo minėto centro direktorius prof. A. Žiliukas.
Brandūs moksliniai darbai
Deformuojamų kūnų mechanikos katedros profesoriaus A. Žiliuko moksliniai tyrimai sulaukė gero specialistų įvertinimo. Pirmiausia tai ES finansuojamas tarptautinis projektas „Lietuvos techninių paramos organizacijų darbo gerinimas licencijuojant Ignalinos AE aktyvios zonos konstrukcijų vientisumą, kontrolės sistemas ir įrangos senėjimo valdymą“. Buvusiai Ignalinos AE atlikta dar keli tyrimai. Tai „Avarijos lokalizavimo sistemos saugos pagrindime pateiktų rekomendacijų ir avarijos lokalizavimo sistemos baseinų ir vamzdynų, kurie paskirsto garus, dinaminių apkrovų skaičiavimo ir atsparumo apkrovoms, saugai svarbių sistemų įrenginių atestacijos ir senėjimo programos vykdymo eigos įvertinimas“, „RBMK-1500 reaktoriaus aušinimo sistemos austenitinių vamzdynų, kuriuose galimas tarpkristalinis korozinis trūkinėjimas veikiant įtempiams, saugos įvertinimo ekspertizė“, „Siūlių su įtrūkimais, paliktų tolimesnei eksploatacijai, saugos įvertinimas“. Tarp ūkiskaitinių darbų paminėtini „Požeminių nuotekų talpyklų stiprumo įvertinimo metodologijos sukūrimas“, „Purvo rinktuvo ir oro gaudytuvo konstrukcijų stiprumo vertinimas“, „Dujiniu ir elektrolankiniu būdu suvirintų siūlių stiprumo nustatymo metodikos sukūrimas“ ir „Gaisro paveiktos metalinės konstrukcijos būklės eksperimentinis įvertinimas“. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remtas projektas „Saugai svarbių sluoksniuotų struktūrų smūginės energijos sugėrimo tyrimas“. Be tradicinių ryšių su Rusijos ir Pabaltijo šalių mokslininkais katedra dabar plėtoja bendradarbiavimą su JAV, Anglijos, Vokietijos, Švedijos, Olandijos, Lenkijos, Ukrainos ir kitų šalių universitetų bei mokslo institutų specialistais. Katedros mokslinėje veikloje ypatingas dėmesys skiriamas metalinių ir kompozitinių struktūrų statinio ir dinaminio stiprumo, irimo ir stabilumo tyrimams, plačiai taikomi skaitiniai metodai, o profesoriaus Kazimiero Vasiliausko vardu pavadintoje Medžiagų atsparumo laboratorijoje atliekami eksperimentiniai tyrimai.
Dar pažymėtina, kad Deformuojamų kūnų mechanikos katedroje ypač skatinamas jaunimo ugdymas – rengiami aukštos kvalifikacijos specialistai, ginamos disertacijos, vyksta medžiagų mechanikos studentų olimpiados, o aktualūs ūkiui tyrimai padeda spręsti pramonės, transporto, energetikos ir statybos problemas.
Dr.
Vilius Misevičius
Sausio 27 d. Kaune iškilmingai pažymėtas Lietuvos universiteto Kaune
pirmtako – Aukštųjų kursų – 90-metis. Ta proga KTU Centriniuose rūmuose
atidaryta muziejaus ekspozicija. Joje derama vieta skirta LMA
korespondento, medžiagų atsparumo ir statinės mechanikos pradininko
šalyje prof. Kazimiero Vasiliausko asmenybei. Šis puikus pedagogas,
mokslininkas ir organizatorius prisimintas ir KTU Deformuojamų kūnų
mechanikos katedroje, kuri taip pat pažymi 90 m. jubiliejų.