Šiuo metu Lietuvai svarstant naujos atominės elektrinės statybos galimybes, vyksta intensyvūs parengiamieji darbai – parenkamos galimos statybos aikštelės, esančios dabartinės Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje, įvertinamos pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) saugos reikalavimus (geologinių, išorinių veiksnių poveikis, geotechninės sąlygos, seisminiai veiksniai), atliekamas aikštelių aplinkosauginis auditas.

Tyrimų pagrindu 2010 m. antrajame ketvirtyje bus parengtas aikštelių techninis aprašas, kuriuo ir kitais dokumentais remdamiesi technologijų tiekėjai ir elektrinės projektuotojas galės parengti tinkamus pasiūlymus ir suprojektuoti visus saugos reikalavimus atitinkančią elektrinę. Visus šiuos parengiamuosius darbus atidžiai seka ir svarstant branduolinės energetikos aktualijas aktyviai dalyvauja Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai.

Pristatytas naujos atominės elektrinės projektas

Spalio 6 d. KTU atominės energetikos specialistai susitiko su šioje srityje dirbančiais mokslininkais, studentais, visais, besidominčiais atominės energetikos problemomis. Susitikimo pradžioje kalbėjęs ir renginio dalyvius pristatęs KTU rektorius prof. Raimundas Šiaučiūnas pasidžiaugė gausiu į universitetą atvykusių svečių būriu. Naujos atominės elektrinės projekto ir jo perspektyvų tema pasisakė Visagino atominės elektrinės generalinis direktorius ir naujos atominės elektrinės projekto vadovas Šarūnas Vasiliauskas, Seimo atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas, energetikos viceministras Romas Švedas, Energetikos ministerijos Strateginių projektų skyriaus vadovas Arvydas Darulis, Projektų valdymo biuro vadovas Tadas Matulionis, Saugos ir licencijavimo kompetencijos centro vadovas Gintautas Levinskas, Seimo Atominės energetikos komisijos patarėja Rūta Bėčiūtė. Apie branduolinės energetikos specialistų rengimą ir mokslinius tyrimus šioje srityje kalbėjo KTU studijų prorektorius prof. Pranas Žiliukas ir Lietuvos energetikos instituto direktorius prof. Eugenijus Ušpuras.

Kalbėjusiųjų nuomone, Lietuva turi visas prielaidas pasistatyti naują atominę elektrinę – jau yra patirties statant tokio pobūdžio objektus, yra šioje srityje dirbančių specialistų, iš Ignalinos atominės elektrinės būtų paveldėta infrastruktūra, be to, naujam projektui pritaria šalies gyventojai. Tai komerciškai patrauklus ir potencialiai įgyvendinamas projektas. Jį realizavusi Lietuva pasiektų visus savo strateginius tikslus – energijos paklausos ir pasiūlos balansą, energetinį saugumą, būtų lengviau mažinti anglies dioksido emisiją.

Kaip teigė Saugos ir licencijavimo kompetencijos centro vadovas Gintautas Levinskas, sprendimas steigti Visagino atominę elektrinę buvo priimtas daugiau kaip prieš metus, tačiau parengiamieji darbai prasidėjo daug anksčiau, 2006 m. pabaigoje. Tada bendru trijų Baltijos valstybių energetikos kompanijų sutarimu buvo atlikta galimybių studija, kuri parodė, kad atominės elektrinės projektas Lietuvoje yra įgyvendintinas įvairiais požiūriais. Anot Saugos ir licencijavimo kompetencijos centro vadovo, šiuo metu yra rengiamos konkurso sąlygos, kur bus išnagrinėti įvairūs su elektrinės eksploatavimu susiję faktoriai, visa informacija pateks į statybos aikštelių techninį aprašą, o po nepriklausomos TATENA ekspertizės, kuri numatoma 2010 m. birželį, bus patvirtintas statybos aikštelių techninis aprašas. Jis bus Visagino atominės elektrinės reaktoriaus technologijos pirkimo dokumentų dalis.

Vėliau vykusiose diskusijose svečiai susilaukė daug tiek mokslo darbuotojų, tiek studentų klausimų. Klausytojus domino energetinio bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis galimybės, atominės energetikos minusai, būsimų specialistų ruošimo klausimai ir kt.

Atominė elektrinė Lietuvai reikalinga

Atominės elektrinės, kaip ir anglis ar naftos produktus naudojančios elektrinės, yra bazinės apkrovos elektrinės – jos dirba pastovia galia. Pati švariausia iš paminėtų elektrinių yra branduolinė, nes neskleidžia šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o panaudotas branduolinis kuras vis dažniau traktuojamas kaip atsinaujinantis kuras.

Kaip teigia KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Fizikos katedros dėstytojas Gediminas Adlys, Europos Sąjunga skatina atsinaujinančių elektros energijos šaltinių – ypač vėjo ir saulės energijos –. naudojimą. Tačiau šios energijos rūšys turi visiškai priešingą gamtos diktuojamą bruožą – nepastovų darbą. „Tai destabilizuoja elektros sistemos darbą ir dėl to jų indėlis į elektros energijos gamybą gali siekti tik kelis ar keliolika procentų. Todėl Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms tinkamiausia išeitis yra naujos atominės elektrinės statyba bazinės apkrovos elektros energijos gamybai“, – teigia mokslininkas. Anot jo, visi kiti elektros energijos gamybos būdai gali būti kaip papildomi. Tą patvirtina Skandinavijos šalių patirtis. Norvegijoje hidroelektrinės pagamina per 90% elektros energijos. Švedijoje maždaug pusę elektros energijos pagamina atominės elektrinės, o kitą pusę – hidroelektrinės. Pati „nešvariausia“ yra Danija, kuri 40% elektros pagamina anglis deginančiose šiluminėse elektrinėse. Tik dėl stabilios Skandinavijos elektros sistemos danai gali iki kelių procentų galios ,,žaisti“ su vėjo jėgainėmis.

KTU – branduolinės energetikos specialistų rengimo lyderė

Anot Mechanikos ir mechatronikos fakulteto Šilumos ir atomo katedros darbuotojo doc. Arvydo Adomavičiaus, branduolinės energetikos specialistai KTU rengiami pagal Švietimo ir mokslo ministerijos akredituotą energetikos krypties studijų programos „Termoinžinerija“ (valstybinis kodas 61206T202) specializacijos „Atomo energetika“ studijų planą. KTU turima mokomoji, metodinė bazė, laboratorinė įranga, dėstytojų kvalifikacija bei patirtis atitinka studijų organizavimui keliamus reikalavimus ir sudaro galimybes per metus parengti 5–10 branduolinės energetikos specialistų, orientuotų darbui pagal šiuo metu Lietuvoje naudojamas branduolines technologijas. Pagal KTU ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) bendradarbiavimo sutartį studijose aktyviai dalyvauja LEI mokslininkai, o studijų metu studentai naudojasi LEI esančia laboratorine, kompiuterine ir programine įranga. KTU kasmet taip pat parengia 20 fizikos (pagal studijų programą „Taikomoji fizika“) ir 7 biofizikos (pagal studijų programą „Medicinos fizika“; ši programa skirta radiacinės saugos specialistams rengti) specialistus.

2007 m. įsteigtos ir nuo 2008 m. vykdomos dvi naujos studijų programos „Branduolinė energetika“ 61201T bakalaurantūros ir 62401T magistrantūros studijoms.

KTU dalyvauja rengiant Nacionalinę aukštos kvalifikacijos branduolinės energetikos specialistų rengimo 2008–2015 m. programą. Artimiausiu metu ji turėtų pasiekti vyriausybę tvirtinimui. Programoje numatoma išplėsti KTU laboratorinę bazę, materialiai aprūpinant branduolinės bei tradicinės energetikos specialistų rengimą.

Kitas KTU mokslininkas lektorius G. Adlys taip pat pabrėžia didelį universiteto įdirbį rengiant minėtus specialistus. Anot jo, KTU jau daugiau kaip 30 metų yra branduolinės energetikos specialistų kalvė.























KTU vykusiame susitikime, skirtame naujos atominės elektrinės projekto pristatymui, iš kairės: prof. Eugenijus Ušpuras, prof. Raimundas Šiaučiūnas, Rokas Žilinskas, Šarūnas Vasiliauskas, Arvydas Darulis, Gintautas Levinskas

Be to, atominei elektrinei reikia ne tik branduolinės energetikos specialistų, bet ir automatikų, elektrikų, informatikų, fizikų, chemikų, statybininkų. „Visa tai rengia mūsų universitetas. Per kelis šiuos dešimtmečius būta įvairių kelių į branduolinės energetikos specialybes. Dalis tiesiogiai stodavo į tuometinį Mechanikos fakultetą, dalis ateidavo iš kitų fakultetų tik į trečią kursą, o dalis baigdavo ir savo fakultetą, ir spėdavo įgyti branduolinės energetikos specializaciją. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra Andrius Jurkevičius. Mokėsi taikomosios fizikos specialybės, paskutiniuose kursuose lygiagrečiai ėmėsi ir branduolinės energetikos mokslų, baigė du fakultetus, dirbo Ignalinos atominėje elektrinėje, apsigynė mokslų daktaro laipsnį, dabar dirba naujoje Visagino atominėje elektrinėje padalinio viršininku. Tokie žmonės yra didelis valstybės turtas“, –įsitikinęs G. Adlys. Mokslininkas džiaugiasi, kad antri pagal gausumą šioje srityje yra Fundamentaliųjų mokslų fakulteto absolventai, ypač taikomosios fizikos specialistai, savo fakultete pasirinkę nemažai „radioaktyviųjų“ modulių. Jie sudaro Lietuvos energetikos instituto branduolinį aukso fondą.

G. Adlio teigimu, universitete branduolinė energetika iš specializacijos tapo atskira specialybe. Todėl tereikia jaunimo pasiryžimo siekti šios srities mokslų. Lanksti universiteto studijų sistema leidžia ir kitų fakultetų studentams specializuotis branduolinėje srityje pasirenkant branduolio fizikos, reaktorių fizikos, dozimetrijos ir kitus kursus.

Ką veikti baigus universitetą, kol nepastatyta elektrinė? Anot mokslininko, yra platūs keliai stažuotis ir darbuotis Europos Sąjungos branduolinės energetikos mokslo centruose ir kitose institucijose, kaupti žinias ir patirtį ir sugrįžti, kai tik Tėvynė duos ženklą.

Branduolinei energetikai skirta konferencija Švedijoje

Spalio 19–20 d. Švedijoje vyko Europos branduolinės informacijos komiteto suorganizuota konferencija, skirta branduolinės energetikos plėtros tendencijoms Europoje ir Švedijos patirčiai tvarkant branduolines atliekas aptarti. Konferencijoje dalyvavo visų branduolinę energetiką turinčių valstybių atstovai. Lietuvai joje atstovavo KTU lektorius G. Adlys.

Kokios Europos branduolinės energetikos tendencijos? Kaip sakė KTU mokslininkas, iš pranešimų buvo galima matyti, kad energetiką ir politiką sieja glaudūs ryšiai. Pavyzdžiai, vokiečiai tikisi branduolinio atgimimo savo šalyje, nes per ką tik vykusius parlamento rinkimus nugalėjo branduolinę energetiką palaikančios politinės partijos. Ypač tam pritaria šalies pramonininkai, išskyrus vėjo jėgainių gamintojus. Italai prieš kelis dešimtmečius atsisakė savos branduolinės energetikos, o dabar perka Prancūzijos atominėse elektrinėse pagamintą elektros energiją ir moka už elektrą didžiausią kainą kaip ir Danijos gyventojai. Dabar nori ištaisyti savo klaidą ir planuoja kartu su prancūzais statyti bendrą atominę elektrinę. Bulgarai dar prieš stodami į Europos Sąjungą nutarė statyti rusišką reaktorių, kaip pigiausią iš pasiūlytų, tačiau dabar nenori imti Rusijos paskolos, todėl ieško pinigingų Vakarų investuotojų. Rusai už tai baudžia bulgarus planuodami aplenkti Bulgariją su savo būsimu dujotiekiu. Visai kaip Lietuvoje. Ispanai neapsisprendžia, kaip toliau gaminti elektros energiją. Kartu dairosi į vėjo ir Saulės energiją. Mat ten daugiau saulėtų dienų. Švedija atšaukė savo nutarimą nestatyti naujų atominių elektrinių. Didelius branduolinės energetikos planus imasi vykdyti Didžioji Britanija. Suomija stato naują branduolinį reaktorių ir planuoja statyti dar du. Panašūs ir prancūzų planai.

G. Adlys minėtoje konferencijoje skaitė pranešimą apie mūsų krašto energetines aktualijas. Anot jo, ir mūsų krašte energetika neatsiejama nuo politikos. Didelė naujiena konferencijos dalyviams buvo tai, kad per 1991–1992 m. ekonominę ir energetinę blokadą Lietuvos šiluminėse elektrinėse gaminamos elektros energijos kiekis dėl kuro stygiaus ir padidėjusios kainos staigiai nukrito bent 6 kartus, o jos vietą iki pat šios dienos užima Ignalinos atominėje elektrinėje gaminama elektros energija. Tai buvo esminė pagalba ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių ekonomikai. Tai ir papildomas dabartinis uždarbis parduodant CO2 emisijos kvotas, nes atominės elektrinės neskleidžia šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Konferencijos metu buvo pristatyta Švedijos branduolinės energetikos patirtis. Švedai patys gaminasi branduolinį kurą iš atvežtinio urano, tačiau turi daug ir savų išteklių, kuriuos gali bet kada pradėti naudoti. Malonu pastebėti, kad branduolinio kuro tiekimu šioje kompanijoje rūpinasi ir vienas KTU absolventas. Švedai gamino savo reaktorius, dar prieš kelis metus siūlė tokį statyti ir Suomijai. Švedija, kaip ir Suomija, yra pasirinkusi panaudoto branduolinio kuro sandėliavimo giliuose požemiuose kelią, patalpinant kuro rinkles į konteinerius, įdėtus į storą vario apvalkalą. Taip daryti paskatino jūroje rasta senovinė varinė patranka, per kelis šimtmečius nedaug paveikta aplinkos veiksnių.

Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų saugykla, iškasta 50 m gylyje po Baltijos jūros įlanka prie Forsmarko atominės elektrinės. Joje įrengta ir panaudoto branduolinio kuro tolesnio tvarkymo ekspozicija.

KTU atstovas naudojosi progomis ir kvietė pagelbėti Lietuvai ieškant turtingo Vakarų investuotojo su atominių elektrinių statybos patirtimi. Švedai priminė, kad tokia galėtų būti 100 metų jubiliejų švenčianti valstybinė „Vattenfall“ bendrovė, savo veiklą pradėjusi hidroelektrinių statymu, o dabar valdanti ir atomines elektrines. Taigi gera proga pasveikinti ir pakviesti investuoti.

Giedrius Židonis