Renkantis gyvenimo kelią jaunam žmogui šiandien kaip niekada aktualu, ar pasirinkta profesija jam garantuos darbo vietą, pakankamą uždarbį geresniam gyvenimui, suteiks galimybių karjerai. Į šį klausimą Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) kolektyvas turi labai konkretų atsakymą – 83,12% praėjusių metų absolventų sėkmingai įsidarbino. Likusieji taip pat galėjo rasti darbą, bet nenorėjo išvykti iš Vilniaus, nors kitose šalies vietovėse jie puikiausiai galėjo pradėti savo profesinę veiklą.

– Studijos Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, – sako kolegijos direktorė Nijolė Kikutienė – orientuotos į praktinį mokslo žinių taikymą, kūrybinės asmenybės ugdymą, todėl darbdaviai ir vertina mūsų absolventų pasirengimą būsimam darbui. O tai daugiausia lemia ir mūsų ilgalaikiai santykiai su gamybos įmonėmis, verslu, meno pasaulio žmonėmis. Jų dėmesys mūsų aukštajai mokyklai nepaprastai nuoširdus. Štai kad ir mūsų ryšiai su AB „Lietuvos geležinkeliai“, „Toyota Baltic AS“, AB „Montuotojas“ bei daugeliu statybinių, transporto, kūrybinių ir kitų organizacijų, kur mūsų studentai mielai priimami į praktiką, kviečiami į įmones susipažinti su pažangiausiomis technologijomis, dalyvauti parodose, pleneruose. Socialinių partnerių paramą konkrečiai jaučia ir studentai. Štai AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigė bendrovės vardines stipendijas, skirtas skatinti gabiausiems ir talentingiausiems nuolatinių studijų studentams, studijuojantiems Lietuvos geležinkelių transporto sistemai reikalingas specialybes. Šias stipendijas kasmet gauna 6 gabiausi studentai. UAB „Eikos statyba“ vardines stipendijas taip pat gauna ir Statybos studijų programos studentai. Negalima pamiršti ir įmonių, verslo indėlio į kolegijos materialinės bazės stiprinimą. Antai šiais studijų metais bendrovės TOYOTA atstovybė Baltijos šalyse padovanojo mokomąjį simuliatorių – automobilį „Lexus“, kitos įmonės dovanojo įrangos laboratorijoms bei metodinės literatūros. Be to, gamybininkai, menininkai dažni svečiai ir mūsų kolegijoje, kur jie skaito paskaitas, veda seminarus, vadovauja baigiamiesiems darbams. Nemenkos paramos kolegija gauna ir iš ES struktūrinių fondų.

Kad nemanytume, jog Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija atsirado tik prieš porą metų (2008 m.), kai prie tuometinės Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos buvo prijungta Vilniaus technikos kolegija, žvilgtelėkime į jos istoriją. VTDK Technikos fakultetas savo ištakas sieja su 1922 m. Vilniuje įkurta Technikos mokykla, Petro Vileišio geležinkelio transporto fakultetas – su 1948 m. įsteigtu gilias tradicijas turėjusiu Vilniaus geležinkelių transporto technikumu. Nors Statybos fakultetas įkurtas 2002 m., tačiau jo ištakos – buvusiame Vilniaus statybos technikume, savo veiklą pradėjusiame 1954 m. Dizaino fakultetas taip pat įsteigtas 2002 m., tačiau ir jo užuomazgos – Vilniaus statybos technikume. Taigi ilgametė patirtis neišnyko ir šiandien šiuose fakultetuose galima įsigyti statybos, statinių inžinerinių sistemų, geodezijos, elektros bei šilumos energetikos, automobilių techninės eksploatacijos, mechaninių technologijų inžinieriaus ir kitas specialybes. Dizaino fakultetas siūlo keturias šiuolaikiškas studijų programas: interjero dizainas, grafinis dizainas, interaktyvus dizainas ir fotografijos technologija. Kai kuriuos specialistus VTDK rengia vienintelė Lietuvoje. Tai geležinkelių transporto, fotografijos technologijų, interaktyviojo dizaino, šilumos energetikos, mechanikos sritys. Absolventai čia įgyja profesinio bakalauro diplomą ir inžinieriaus arba dizainerio kvalifikaciją. Šiuo metu kolegijoje studijuoja per 3980 studentų. Jie gali pasirinkti 21 studijų programą. Jiems dėsto 236 dėstytojai (iš jų 27 docentai, 14 mokslų daktarų bei  dėstytojai, studijuojantys doktorantūroje).
























Medžiagotyros ir standartizacijos laboratorija įrengta ES struktūrinių fondų lėšomis

Žvelgdama į VTDK ateitį, Kokybės valdymo skyriaus vedėja Diana Radzevičiūtė pasidžiaugė, jog jiems pavyko laimėti net penkis projektus pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Studijų programų gerinimas, tarptautiškumo didinimas“. Įgyvendinant projektus bus siekiama studijų kokybės atnaujinant studijų programas, rengiant metodinę medžiagą, tobulinant dėstytojų kvalifikaciją. Bendra laimėtų projektų suma 3,554 mln. Lt. Įgyvendinant vieną iš ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos bei Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos valdymo sąrangos tobulinimas“ kolegijų tarybų nariams (akademinių tarybų, kolegijų tarybų, fakultetų tarybų) rengiamos stažuotės ir mokymai. Šis projektas leis sukurti kolegijų valdymo tobulinimo koncepciją bei integruotą strategiją, kuri leis diegti efektyvesnio valdymo modelį. Pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ kolegija įgyvendina du projektus „Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos mokymo rūmų (Olandų g. 16, Vilnius) energetinio ūkio modernizavimas“ ir „Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos pastato Vilniuje, Antakalnio g. 54, fasado rekonstrukcija“, kurių bendra vertė 7,739 mln. Lt.

Įgyvendinus minėtus projektus sumažės pastatų energijos sąnaudos, pagerės pastatų energetinės charakteristikos. Pagal projektą „Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos infrastruktūros modernizavimas“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonė „Kolegijų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra“), kurio vertė 17 mln. Lt., bus rekonstruotos ir suremontuotos studijų paskirties patalpos, įsigyta moderni laboratorinė įranga. Įgyvendinus šiuos projektus, bus sukurtos jaukios studijų ir darbo sąlygos tiek studentams, tiek dėstytojams.
























Mokomasis simuliatorius „Lexus“

– ES struktūrinių fondų parama leis atnaujinti ir studijų programas – aiškina VTDK direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Anna Limanovskaja. – Mūsų tikslas – parengti tokį specialistą, kuris gebėtų lanksčiai reaguoti į technologijų pokyčius, greitai jas įsisavinti ir taikyti praktikoje. Kad absolventas greičiau adaptuotųsi darbo vietoje, ypatingas dėmesys kolegijoje skiriamas praktikoms. Šiuo metu jau parengti projektai, įkuriamos imitacinės firmos, kuriose studentas užsiėmimų metu gali įgyti praktinių žinių, ugdyti vadybinius sugebėjimus, valdyti virtualią įmonę. Gamybinių praktikų metu jaunuoliai, vadovaujami tiek įmonės, tiek kolegijos praktikos vadovų, realiai susipažįsta su gamybine veikla, o tai labai svarbu pradedančiam profesinę veiklą specialistui. Kolegija su daugeliu įmonių yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis. Aktyviai bendradarbiaujant su darbdaviais ir atsižvelgiant į jų pageidavimus, yra tobulinamos studijų programos. Šis procesas sudarys puikias sąlygas žmogui lavintis visą gyvenimą, nes technologijos sparčiai keičiasi ir, norint išlikti šioje darbo rinkoje, reikia gebėti nuolatos tobulėti.

Taigi šiuo metu keičiasi specialybių dalykų turinys, atsiranda ir papildomų dalykų. Numatomos ir bendrųjų dalykų studijos, nes aukštoji mokykla absolventui turi suteikti ir bendrą erudiciją. 2011 m. bus parengtos visiškai naujos programos, kurių turinys tikrai pastebimai pasikeis. Ateityje numatoma rengti programas, kurios suteiks du kvalifikacinius laipsnius. Pavyzdžiui, žmogus, studijuodamas statybą, kartu galės lankyti ir statinių inžinerinės sistemos paskaitas, surinkti atitinkamą skaičių kreditų ir įgyti papildomą kvalifikaciją. Studijų programos, D. Radzevičiūtės manymu, neatsiejamos nuo studijų materialinės bazės, todėl rengiami ES struktūrinių fondų finansuojami projektai, laukiama darbdavių paramos. Ta įranga, kurią teko įsigyti iš ES struktūrinių fondų skirtų lėšų – pati moderniausia. Studentui atėjus į gamybą, nebebus kuo stebėtis. Kita vertus, labai svarbu, kai studijų metu studentas gali atlikti ne šiaip praktinius darbus, bet tokius, kurie bus įdiegti praktikoje. Pavyzdžiui, meninių specialybių studentai kuria realius darbus: interneto svetaines, interjero dizaino projektus, įmonės įvaizdžio stilių ir t. t. Technikos fakulteto elektros inžinerijos specialybės studentų kai kurie baigiamieji darbai įdiegti Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonėse, kai kurie geležinkelių transporto studentų baigiamieji darbai taip pat įdiegti praktikoje.
























Riedmenų remonto ir eksploatavimo laboratorija įrengta ES struktūrinių fondų lėšomis

Tačiau situacija su kontingentu sudėtinga, pripažįsta A. Limanovskaja. Mat technologiniai mokslai akivaizdžiai pralaimi socialiniams. Technologijų studijoms reikia gerų fizikos, chemijos, matematikos žinių. Tai daugelį abiturientų atstumia, o be to, ekonominis nuosmukis ūkyje taip pat daro tam tikras korekcijas. Tik ekonominis nuosmukis juk nesitęs amžinai ir jam pasibaigus bus labai reikalingi ir techniškųjų mokslų specialistai. Iš apklausų matyti, jog neretai į kolegijos techniškąsias specialybes įstoja silpnoki studentai. Tačiau kolegijoje su studentais sistemingai dirbama, nuolat teikiamos dėstytojų konsultacijos, todėl studentai dažniausiai kolegiją baigia gerais pažymiais ir net tęsia studijas universitetuose. Daug žinių ir patirties studentai įgyja ir per „Erasmus“ programą išvykdami studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas. Geri tarptautiniai ryšiai kolegiją sieja su Portugalijos, Slovėnijos, Turkijos, Danijos, Bulgarijos, Švedijos, Lenkijos, Vengrijos aukštosiomis mokyklomis. Kolegijoje rengiama kasmetinė tradicinė tarptautinė savaitė. Jos renginiuose dalyvauja užsienio šalių aukštųjų mokyklų atstovai, vyksta diskusijos, disputai, tarptautinės konferencijos, skaitomos paskaitos.

Nuo kitų metų studentų priėmimo tvarka keisis. Prašymuose bus galima pateikti iki 12 pageidavimų į skirtingas studijų programas. Priėmimas vyks dviem etapais. Prašymus bus galima pildyti tik internetu. Po to vyks atranka ir bus skelbiami sąrašai. Kitame priėmimo etape galės dalyvauti tik tie asmenys, kurie dalyvavo pirmame priėmimo etape. Ši tvarka, A. Limanovskajos įsitikinimu, padės į kolegiją pritraukti labiau motyvuotus studentus, o ne tuos, kurie, neįstoję į universitetus, skubėdavo pateikti dokumentus į kolegijas. Kita vertus, motyvuotų studentų galima tikėtis ir iš profesinių technikos mokyklų, su kuriomis kolegija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis. Profesinių technikos mokyklų absolventai, norintys tęsti studijas, gali kolegijoje studijuoti trumpiau, individualiu grafiku. Paprastai tokie studentai mokosi puikiai.

Dar vienas besimokančiųjų kontingentas yra tęstinių studijų studentai, dažniausiai dirbantys pagal profesiją arba norintys įgyti naują specialybę. Jų motyvacija studijuoti labai rimta, nes jie žino, jog čia įgytos žinios išties labai vertingos jų profesinėje veikloje. Populiarumo susilaukia ir perkvalifikavimo kursai, kuriuos kolegija organizuoja geležinkelio, autotransporto įmonių darbuotojams.

Kolegijoje plėtojami taikomieji tyrimai, profesionalusis menas, konsultacinė veikla. Tam būtina kelti dėstytojų kvalifikaciją. Kolegijos dėstytojai pagal tarptautines programas gali išvykti į užsienio aukštąsias mokyklas stažuotis, skaityti paskaitas, dalyvauti moksliniuose tyrimuose. Savo aukštojoje mokykloje jie gali vykdyti mokslinius tyrimus, rengti monografijas ir t. t. Štai J. Aukštuolio ir A. Tamašiūnienės išleistas „Matematikos uždavinynas“ skirtas ne tik VTDK, bet ir kitų kolegijų studentams. Toks pat vertingas ir G. Kurpavičiaus sudarytas „Geodezijos ir jai artimų mokslo sričių terminų aiškinamasis žodynas“, daug parengta metodinės medžiagos ir t. t. Kaip matome, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, sutelkusi puikų pedagogų kolektyvą, rengia išties gerus specialistus, tokius, kurių laukia šalies darbo rinka.

Gražina Kriščiukaitienė