Pradėdamas diskusiją JTC Valdytojų tarybos narys, Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorius dr. Giedrius Viliūnas sakė, jog sunku pervertinti JTC veiklą formuojant Europos mokslo ir technologijų politiką, jo reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje. Kodėl Lietuvai toks svarbus bendradarbiavimas su JTC? Šis bendradarbiavimas svarbus ne vien Lietuvai, bet ir visai Europai, pasauliui, nes prisideda prie globalių problemų sprendimo. Šis bendradarbiavimas leidžia geriau suprasti Europos mokslo ir technologijų politiką ir pasinaudoti žiniomis, gautomis bendradarbiaujant su JTC darbuotojais, tarptautinių programų dalyviais. Jis Lietuvai atveria duris į pasaulį, leidžia įsijungti į aplinkosaugos, branduolinės ir maisto saugos, transporto, energetikos ir daugelio kitų sričių pasaulinius projektus.
JTC atstovė Ulla Engelmann pristatė Centro veiklą. Šiuo metu JTC rengia naują strategiją, kad galėtų deramai atsakyti į globalius iššūkius. Akivaizdu, jog tai ne vien JTC užduotis. Čia kartu turėtų dirbti visos ES šalys, nes prioritetai visoms vienodi – klimato kaita, energetinis saugumas ir t. t. Šiuo metu ES pirmininkauja Ispanija, todėl su šia šalimi palaikomi labai glaudūs ryšiai sprendžiant šias problemas. 2013 m. ES turėtų pirmininkauti Lietuva, todėl jau dabar reikia pradėti tam ruoštis. 2013 m. baigiasi ir 7BP, todėl tenka mąstyti ir apie 8BP.
JTC priklauso 7 mokslinių tyrimų institutai Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje. Šiuose institutuose įsikūrusios įvairios mokslinės laboratorijos, unikali mokslinių tyrimų infrastruktūra. Ja gali naudotis įvairių šalių mokslininkai iš organizacijų partnerių, dalyvaujančių įvairiuose bendradarbiavimo projektuose. Centre dirba apie 1770 mokslininkų, specialistų ir 1 tūkst. vizituojančių mokslo darbuotojų. JTC metinis biudžetas 420 mln. eurų. Kaip pakliūti į šį Centrą? Ulla Engelmann sako, jog, norint čia įsidarbinti ar stažuotis, apie tai galima sužinoti Europos Komisijos tinklalapyje. Kadangi Jungtinių tyrimų centras yra Europos Komisijos dalis, tai, norint čia įsidarbinti, reikia praeiti visas būtinas šiai institucijai įsidarbinimo procedūras. Ryšius su JTC palaiko kiekvienos šalies Valdytojų tarybos narys, todėl per jį galima gauti naujausią informaciją.
Anne Katrin Bock kalbėjo apie Energetikos institutą Nyderlanduose (Petene), kuris didžiulį dėmesį skiria atsinaujinantiems energijos šaltiniams – hidroenergetikai, vėjo ir saulės energijos naujausiems moksliniams tyrimams. Ji taip pat apžvelgė ir Piliečių gynimo ir saugumo instituto Isproje (Italija) veiklą, akcentuodama darbus, skirtus žemės drebėjimų perspėjimui, įvairių rizikų prevencijai, pesticidų keliamoms grėsmėms žmogaus sveikatai. Beje, į šią veiklą yra įsijungusios Estija ir Lietuva. Aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi institutas Isproje yra sukūręs saugaus transporto duomenų bazę. Sumodeliuotas ir potvynių, sausrų, miškų gaisrų prognozių monitoringas. Perspektyvių technologijų studijų institutas Sevilijoje (Ispanija) atidžiai seka ir analizuoja inovacijų raidą, švietimo, informacinės visuomenės, žemės ūkio plėtrą. Sukurta ES švieslentė, kuri rodo privačių kompanijų investicijas į mokslą. Medžiagotyros ir matavimų institutas Geele (Belgija) yra toli pažengęs matavimų plėtros ir testavimo srityje. Štai kad ir tiksliai matuojant melanino kiekį piene ir jo produktuose. Sveikatos ir vartotojų teisių apsaugos institutas Isproje drauge su ES „Chemikal“ agentūra yra nemažai nuveikęs tyrinėdamas saugaus maisto ir aplinkos kokybę.
Ulla Engelmann apžvelgė 7BP veiklą branduolinės energetikos srityje. Tam buvo skirta 517 mln. eurų. Transuraninių elementų institutas Karlsruhėje (Vokietija) drauge su Lietuvos energetikos institutu nagrinėjo gyventojų apsaugą nuo radioaktyvių elementų.
Videokonferenciją pradėjo Loreta Stankevičiūtė, kuri jau šešetą mėnesių dirba Sevilijoje, Perspektyvių technologijų studijų institute. Instituto atstovas Ramonas Kompano (Compano) supažindino su jo istorija ir veikla. Institutas įkurtas 1994 m., šiuo metu jame dirba apie 200 žmonių. Čia ruošiamos technologinės įžvalgos, prognozės, politikos formavimo studijos. Kuriamas regioninis transporto, ryšių modelis. Kalbėdamas apie privataus sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus, Ramonas Kompano pasidžiaugė Informacinių technologijų sektoriumi, tokiomis kompanijomis kaip „Toyota Motor“, „Volkswagen“ ir kt., kurios negaili lėšų moksliniams tyrimams. Tačiau šių investicijų vis mažėja. Ekonominė krizė daro savo ir todėl prognozuojama, jog privataus sektoriaus investicijos į mokslinius tyrimus dar labiau sumažės. Lietuva pagal šį rodiklį ketvirtoje vietoje nuo galo. Institutas intensyviai dirba rengdamas aplinkosauginius ekonominius modelius. Agroekonominiu modeliavimu užsiima 29 mokslininkų grupės iš 27 šalių. Jų sukurta platforma siunčia duomenis vieni kitiems ir bandoma prognozuoti, kokie 2020 m. bus primilžiai, grūdinių kultūrų derliai, kaip kis jų poreikis, kainos. Pagal primilžius Lietuva užima 7 vietą nuo galo (ES). Šiame projekte dalyvauja ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra vykdo ES struktūrinių fondų
projektą „Tyrėjų tarptautinės kompetencijos ugdymas“ (TYKU) pagal
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto
„Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ įgyvendinimo priemonę „MTTP kokybė ir
ekspertų rengimas“
Loreta Stankevičiūtė apžvelgė instituto transporto sektoriaus darbus – ekonominį modeliavimą, šiltnamio efekto mažinimą. Čia ypač kruopščiai renkami duomenys, tačiau pasigendama geresnio koordinavimo. Neseniai vyko naujų automobilių išmetamųjų dujų tyrimas. Šio tyrimo tikslas – iki 2016 m. pasiekti, kad šie automobiliai išmestų iki 175 g dujų vienam kilometrui nuvažiuoto kelio. Analizuota ir naujos kartos elektromobilių rinka, ieškota jos plėtros galimybių. Prognozuojama, kad būtent šie automobiliai išstums benzinu ar dyzelinu varomus automobilius.
Dr. Giedrius Viliūnas paklausė: „Koks turėtų būti idealus mūsų bendradarbiavimas?“
Kad būtų aktyviau bendradarbiaujama, Ramono Kompano manymu, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija turėtų pasirašyti su institutu Sevilijoje memorandumą.
Prof. Zenonas Rokus Rudzikas (buvęs JTC Valdytojų tarybos narys) siūlė įkurti virtualų institutą, kuriame galėtų dirbti įvairių šalių mokslininkai.
Ulla Engelmann priminė, jog JTC 2010 m. prioritetai kaip tik ir yra vidinių ryšių stiprinimas su atskiromis šalimis, Europos Komisija, Europos Taryba, šalių aukšto lygio mokslininkais ir ekspertais.
Ramonas Kompano pridūrė, jog dabar kuriami tinklai, kuriuose galėtų bendradarbiauti aukšto lygio mokslininkai. Jei yra naujų sričių, kur norima bendradarbiauti – labai prašome, tik reikia kreiptis į JTC, jo institutus.
Vena Georgieva taip pat akcentavo mokslininkų bendradarbiavimą per bendrus projektus, per darbo pasiūlymus, per mokymus, per informavimo ir viešinimo veiklas. Projektai gali jungtis į tarpinstitucinius tinklus. Štai Dirvožemio tinkle dalyvauja 60 organizacijų iš 40 šalių. Genetiškai modifikuotus produktus tiria per 100 laboratorijų. Platūs bendradarbiavimo keliai atsiveria ir per dvišales bendradarbiavimo sutartis, kur gali dalyvauti nacionaliniai mokslinių tyrimų institutai, universitetai su įvairiomis Europos organizacijomis. Kita galimybė – stipendijos stažuotėms. Jomis gali pasinaudoti jaunieji mokslininkai, ką tik daktaro laipsnį įgiję mokslininkai bei tie, kurie turi didžiulį autoritetą ir patirtį. Kontraktus galima pasirašyti nuo kelių mėnesių iki 5 metų. Negalima pamiršti ir nacionalinių ekspertų, kuriuos siunčia šalių atitinkamos ministerijos. Jų vizitai gali trukti nuo 6 mėn. iki 4 metų. O kur dar JTC rengiami seminarai–mokymai. Į juos taip pat gali vykti šalių mokslo žmonės. JTC daug dėmesio skiria mokslininkų informavimui ir savo veiklos viešinimui. Nereikia pamiršti ir tų renginių, kuriuos rengia ES pirmininkaujanti šalis. Tokiose konferencijose dažniausiai sprendžiami labai svarbūs, globalūs klausimai. 2010 m. JTC planuoja surengti 44 renginius 28 šalyse. Stažuotojų, nacionalinių ekspertų laukia 40 projektų. JTC šiuo metu dirba 14 tyrėjų ir 21 mokslininkas iš Lietuvos. 2008 m. net 38 Lietuvos ekspertai dalyvavo Centro renginiuose, 9 institucijos iš Lietuvos (Aplinkos apsaugos agentūra, Nacionalinis maisto centras, VATESI, Lietuvos energetikos institutas, Jūrinių tyrimų centras, Biochemijos institutas ir kt.).
Prof. habil. dr. Juozui Augučiui iš Lietuvos energetikos instituto teko dalyvauti net 15 JTC organizuotų renginių. Ypač aktyvūs šio instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantai, kurie nepraleidžia progos savo mokslinius darbus tęsti moderniose JTC laboratorijose. Jauni mokslininkai dažnai išvyksta ir į stažuotes (kartais ir nebegrįžta). LEI mokslininkai dalyvauja 7BP SECURE projekte, kur taip pat susiklostė puikūs santykiai su JTC mokslininkais.
Dr. Mindaugas Dagys paklausė, ar bus supaprastinta dokumentacija norint dalyvauti Bendrosiose programose, nes dabar mokslininkui beveik nelieka laiko dirbti mokslinį darbą, tenka rašyti krūvas ataskaitų?
Ulla Engelmann pritarė, jog popierizmo išties esama pernelyg daug. Tačiau JAV mokslininkai taip pat guodžiasi, jog 42% jų darbo skiriama popieriams, o ne mokslui. Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas imasi lengvinti šią padėtį. Tikimasi, jog pokyčiai į gerąją pusę pasirodys netrukus.
Taigi kokią paramą gali suteikti JTC? JTC teikiama parama – tai laboratorijos tyrimams, žinios, tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas, naujų idėjų sklaida. Ar tai jau taip mažai?
Diskusijai pasibaigus, jos dalyviai neskubėjo skirstytis, viešnios iš JTC buvo apsuptos glaudžiu ratu, klausimų netrūko.
Gražina Kriščiukaitienė