 Klimato pokyčiai, apie kuriuos taip daug kalbama ir rašoma, ne tik
kėsinasi išvyti žiemą. Ištremti ją iš mūsų platumų visiems laikams. Šis
palyginti nežymus šiltėjimas privilios į Europą ir Lietuvą nelauktų
migrantų. Juos sustabdyti bus sunku, kadangi jie yra praktiškai
nematomi. Tai mikrooganizmai arba kitokie labai smulkūs kenkėjai.
Pavyzdžiui, virusus nešiojantys moskitai. Erkių pagausėjimas mūsų
miškuose – jau įvykęs faktas. O medikai dabar perspėja mus apie
maliarijos ir kitų mirtinai pavojingų ligų sukėlėjus. Kokią grėsmę mums
kelia šios šiltųjų kraštų ligos ir ką ketinama daryti?
Prancūzijos vietovėje Kamargė mokslininkai tyrinėja Vakarų Nilo karštinės virusą. Ši paukščių liga yra gerai žinoma. Virusą paukščiai perduoda moskitams. Pastarieji tuo virusu užkrečia paukščius bei kitus gyvūnus. Ornitologai kasmet sugauna kelis tūkstančius žvirblių Pont du Gau parke, Kamargė. Jų tikslas – nustatyti, kiek procentų paukščių užkrėsti Vakarų Nilo virusu ir taip įvertinti ligos grėsmę.
Šią vietą mokslininkai pasirinko todėl, kad čia praskrenda daugybė žvirblių. Šie paukščiai yra gan sėslūs. Suradę Vakarų Nilo virusą žvirblio organizme, tyrėjai žino, kad jis užsikrėtė juo kur nors netoliese. Žvirbliai nuskrenda tik du ar tris kilometrus. Be to, žvirbliai garsėja kaip Vakarų Nilo viruso nešiotojai. Mokslininkai ieško antikūnų, kurie liudija apie virusą. Tokie tyrimai leidžia apskaičiuoti, kiek procentų paukščių buvo užsikrėtę Vakarų Nilo virusu ir turi kraujyje antikūnų. Taip nustatoma, kaip Vakarų Nilo virusas cirkuliuoja Kamargė.
Per pastaruosius keleris metus vabzdžių ir graužikų pernešamos ligos vėl sugrįžo į Europą. Šios ligos kelia rimtų sveikatos, politinių bei ekologinių problemų. Mokslininkai dar ne visai supranta šių epidemijų priežastis. Tarp tokių priežasčių minima žemdirbystės plėtra, vietos ir globalūs ekologiniai bei klimato pokyčiai. Visa tai ir dar daug kas gali veikti patogeninių mikrobų plitimą ir jų dinamiką. Europos Sąjungoje pradėti keli Europos Komisijos finansuojami projektai, vertinantys ir nustatantys, kaip ir kokie aplinkos pokyčiai padidina šių ligų atsiradimo tikimybę ir naujų epidemijų pavojų senajame žemyne.
Europos pastangos
Europos Komisijos finansuojamas projektas EDEN – tai mėginimas suprasti ir įvertinti šių naujų ligų riziką, sukurti naujus stebėsenos metodus. Projekte dalyvauja 48 mokslininkų grupės iš 24 šalių. Bus stebima visa Europa, visos jos ekosistemos. Pradedant Portugalija vakaruose ir Dunojaus delta rytuose. Teritorijos, besidriekiančios nuo Poliarinio rato iki Viduržemio jūros.
EDEN projekto koordinatorius Renauld Lancelot sako: „Dabar atliekami keli tyrimai, analizuojantys įvairias ligas. Nusprendėme pasirinkti kelias ligas ir jų sukėlėjus. Tai ligos, kurios atspindi kelias būdingas problemas. Pavyzdžiui, maliarija, Vakarų Nilo arba Tarpeklio slėnio (Rift Valley) karštligė. Trumpai sakant, grupė gan panašių ligų, jau egzistuojančių Europoje. Rizika užsikrėsti tomis ligomis didėja ir artimiausiais metais tik didės. Arba kita ligų grupė, kurios dar tik gresia Europai. Todėl turime suprasti, kaip jos gali paplisti po Europos žemyną ir kaip su jomis kovoti.
2004 m. Kamargė moskitai virusą iš užkrėstų paukščių perdavė daugiau kaip 30 arklių, besiganančių tame regione. Nors čia dar neužregistruota žmogaus susirgimo tomis ligomis atvejų, EDEN projekto dalyviai mėgina kuo išsamiau apibūdinti virusą. Taip ruošiamasi galimam susirgimų protrūkiui. Kamargė mokslininkai pagrindinį viruso nešiotoją Culex moskitą tyrinėja laboratorijoje.
Tyrėjas Gregory Lambert sako: „Moskitus gaudome spąstais, kuriems naudojame anglies dioksidą. Dujos pasklinda per mažytes spąstų skylutes. Moskitas mano, kad tai kvėpuoja gyvūnas, ir priskrenda arčiau. Taip jie ir pakliūva į tinklinį krepšelį. Juos rūšiuojame ir nustatome moskitų rūšį. Taip sužinome, ar šie moskitai gali perduoti virusą iš vieno individo kitam. Vakarų Nilo virusas labai įdomus. Tai gamtos virusas. Reikia suprasti viruso ekologiją, ir kaip jis gamtoje perduodamas iš vieno organizmo kitam. Tada tikimės numatyti, kaip virusas plis, jeigu klimatas ir toliau taip šils. Kamargė įdomus tuo, kad čia virusas jau yra pabuvojęs anksčiau. Be to, netoli nuo čia, Monpeljė dirba keli puikūs mokslininkų kolektyvai. Kamargė turime viską: paukščių, moskitų, išsamią medžiagą apie viruso plitimą, apie užkrėstus arklius ir žmones. Belieka viską sudėti į vieną vietą“.
EDEN projektas reikšmingas ne tik Kamargė. Jis svarbus Ispanijai, Prancūzijai, Italijai, Čekijai, Rumunijai, Dunojaus deltai Juodojoje jūroje. Globalizacija reiškia, kad vabzdžiai vis greičiau nešioja virusus po visą pasaulį. Pavyzdžiui, tikrasis čikungunijos pernešėjas yra laineris „Boeing“. Žmonės visur skraido šiais lėktuvais.
Kontrolė ir prognozė
EDEN projekto dalyviai tiria užkrečiamąsias ligas, kurių plitimas priklauso nuo aplinkos pokyčių. Vienos iš jų, kaip erkių ar graužikų žmonėms perduodamos leišmaniozė arba Vakarų Nilo karštligė, jau yra Europoje. Kitos, kaip maliarija, gali netrukus pasirodyti. Tyrinėdami maliariją, mokslininkai naudoja molekulinius identifikacijos metodus, idant atskirtų kai kurias maliarijos virusą nešiojančias rūšis.
Sugavus moskitą, reikia nustatyti, kokiai rūšiai jis priklauso. Kai kurias rūšis įmanoma atskirti vieną nuo kitos tik išanalizavus jų DNR. EDEN projekte naudojamos nuotolinės analizės priemonės, matematinė epidemiologija ir ekologijos bei biologijos mokslai. Taip aprašoma, modeliuojama ir prognozuojama, kaip plinta minimos ligos.
Moskitų tyrėja Cecil Ivan sako: „Naudodami palydovines nuotraukas ir gamtoje surinktą medžiagą, apibūdiname būdingus natūralios aplinkos požymius. Ieškome moskitų ir paukščių. Tai leis mums sukurti krizių valdymo sistemą, kuri operatyviai perspės valdžios institucijas apie iškilusį epidemijos pavojų“.
Projekto komiteto vadovas Gi Hendriks teigia: „EDEN projektas aprėpia kelias tyrimų sritis. Toks tarpdisciplininis pobūdis yra projekto stiprybė. Užkrečiamąsias ligas tyrinėjame keliais aspektais. Jas modeliuojame. Taip pat stebime aplinką tradiciniais biologinės įvairovės tyrimo metodais. Ir pagaliau naudojame kompiuterizuotas sistemas, kurios padės surinkti ir išanalizuoti duomenis, kad būtų priimti geresni sprendimai. Egzistuoja keli epidemiologiniai pavojai. Neabejotina, kad pagrindinis naujų ligų atsiradimo arba jų plitimo faktorius yra globalūs klimato pokyčiai.“
Dr. Rolandas Maskoliūnas
|
