Uostamiestyje gyvenančio leidybininko, poeto Antano Stanevičiaus žodžiai – tinkama įžanga pokalbiui su ne mažesniu savo miesto mylėtoju Klaipėdos miesto savivaldybės meru RIMANTU TARAŠKEVIČIUMI. Tiktai jeigu pirmasis garsina savo miestą turiningais leidiniais – daugiausia jūros tematika – tai mero – pagal profesiją statybininko – nuveiktų darbų grandinėje yra ne vienas labai svarbus uostamiesčio objektas: kartono gamykla, lengvosios atletikos maniežas, mėsos kombinatas, buvusio Baltijos žvejų kolūkio konservų fabrikas, duonos kombinatas, parduotuvė „Saturnas“, Dumpių valymo įrenginiai.

Čia paminėti kai kurie objektai išaugo tuo laiku, kai meras – buvusio KPI Statybos fakulteto auklėtinis – pats dirbo statybos organizacijose, buvo susivienijimo „Klaipėdos statyba“, UAB „Klaipėdos monolitas“, koncerno „Vakarų statyba“ vadovas. Tačiau ir pasikeitus tarnybos profiliui, kai 2001 m. kovo mėnesį pirmąsyk dvejų metų kadencijai buvo išrinktas Klaipėdos miesto meru, ir dabar, trečią kartą užimdamas šias pareigas, vadovas aktyviai skatino arba pats inicijavo daugelį Klaipėdoje vykdomų projektų. Kruizinių laivų terminalo statyba, Laisvosios ekonominės zonos infrastruktūros plėtra, Klaipėdos centrinio stadiono, Sporto rūmų rekonstrukcija, Pilies muziejaus, Koncertų salės Šiaulių gatvėje statyba, ligoninių, mokyklų renovavimas, nauji keliai, sankryžos, viadukai ir tiltai – visuose čia paminėtuose objektuose jaučiamas mero statybininko braižas.

Todėl ir pokalbis su Rimantu Taraškevičiumi pirmiausia krypsta į statybas: tuos objektus, kurie šiandien miestui yra svarbiausi, kuriuos atiduoti eksploatavimui privaloma artimiausiu metu.

Štai kai kurie mero pateikti faktai ir skaičiai.

– Dabar miesto savivaldybė vykdo 50 projektų, kurių finansavimas vienaip ar kitaip susijęs su Europos Sąjungos struktūrine parama. Vertinant pinigine išraiška, visi tie objektai labai skirtingi – nuo šimtų tūkstančių iki dešimčių milijonų litų. Kiekvienas didesnis ar mažesnis objektas yra reikalingas miestui. Vis dėlto turime vieną statybą, kurios neleistina atidėlioti ir kuri yra jau ne tik mūsų miesto, bet ir Lietuvos prestižo reikalas. Kalbu apie daugiafunkcinį sporto ir pramogų kompleksą, kurio didžiausioje salėje 2011 m. vyks kai kurios Europos krepšinio čempionato varžybos. Vadinasi, objektas turi būti užbaigtas nelaukiant paskutinės dienos. Pagal sutartį rangovas statybos organizacija „Vėtrūna“ yra įsipareigojęs raktus atiduoti dar šiais metais. Kol kas šiek tiek atsiliekama nuo grafiko, tačiau kompleksas – mūsų nuolatinės kontrolės objektas ir neabejojame, kad nesusipratimų neįvyks.

Pateiksiu keletą skaičių. Daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso bendras plotas sudarys apie 22 tūkst. m2. Atsižvelgiant į būsimųjų renginių įvairovę, įrengiamos atitinkamos patalpos. Pavyzdžiui, sporto salėje krepšinio žiūrovams bus skirta apie 5 tūkst. vietų. Vykstant toje pačioje salėje koncertams, pertvarkius kėdžių išdėstymą, renginį galės stebėti apie 7 tūkst. žiūrovų. Projekto vertė 56 mln. litų. Apie 40 mln. – Europos Sąjungos parama, o likusią dalį sudarys mūsų valstybės ir savivaldybės lėšos.
Nepalyginamai mažiau kainuos Klaipėdos poilsio parko sutvarkymas. Dabar jau parengtas šių darbų techninis projektas, pasirašyta paramos sutartis. Gavus statybos leidimą, bus skelbiamas konkursas darbams atlikti.

Miesto šiaurinėje dalyje esąs pušynas visąlaik buvo ir lieka klaipėdiečių mėgstama poilsio vieta. Tačiau pastaraisiais metais parkas buvo prarandąs patrauklumą, kadangi stokojome lėšų ir laiko jam sutvarkyti. Bus pašalinti nereikalingi krūmokšniai, atnaujinti želdiniai, atvestas vandentiekis, įrengti atrakcionai, aikštelės įvairaus amžiaus vaikams, sporto sektorius.

Trumpai apie dar kai kuriuos projektus, skirtus klaipėdiečių patogumui. Tai sporto centro „Gintaras“ baseinas, įrengtas prie Vytauto gimnazijos. Jame plaukioja, treniruojasi uostamiesčio mokyklų moksleiviai. Mieste esama gražių tvenkinių, šalia Klaipėdos–Palangos kelio – Mūmlaukio ežeras. Vandens telkinių valymas, jų parengimas rekreacijai yra taip pat vienas svarbių projektų.
Viešoji įmonė „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“ įgyvendina labai įdomų sumanymą, kurį trumpai vadiname „Kultūros fabrikas“. Jo esmė ta, jog buvusio tabako fabriko didžiulės patalpos yra rekonstruojamos ir pertvarkomos taip, kad taptų tinkamos kultūros ir verslo reikmėms. Dailininkai, architektai, dizaineriai, reklamos meistrai gaus puikią dovaną – savotiškas kūrybines dirbtuves, kuo palankiausias sąlygas darbui, ieškojimams.

Ir klaipėdiečiai, ir uostamiesčio svečiai mato, jog Klaipėdoje daug nuveikta gerinant eismo sąlygas, mažinant transporto spūstis, automobilių keliamą triukšmą bei aplinkos taršą. Tarp įgyvendintų projektų ypač daug naudos duoda Šiaurinis išvažiavimas iš Klaipėdos bei įvažiavimas į miestą, tiksliau sakant, jo šiaurinę dalį. Ten yra Naftos terminalas, Melnragės gyvenvietė su jos paplūdimiais, poilsio zona. Anksčiau susisiekimas su šia miesto dalimi ėjo per centrą ir neretai centrinėse gatvėse, ypač savaitgaliais, susidarydavo didžiulės automobilių spūstys. Dabar rekonstruota keturių eismo juostų linija išveda tiesiai į Palangos kelią, o iš ten lengva pasukti bet kuria kryptimi: į Kauną, Šilutę, Kaliningradą ar Latvijos miestus.

Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius čia apžvelgė kai kuriuos įgyvendintus ar baigiamus vykdyti projektus.

Pasitaikė proga pasikalbėti ir su miesto savivaldybės projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė. Pašnekovė užsiminė apie planuojamą dar vieną labai įdomų, uostamiesčiui aktualų projektą, kurio realizavimui žadėta ES parama. Kalbama apie laivų kapines, esančias Kuršių marių akvatorijoje, prie Ledų rago krantinės. Pasirodo, ten ilsisi dešimtys laivų, kurie buvo paskandinti iki nepriklausomybės laikotarpio. Tai buvo galvos skausmas visų ligšiolinių kadencijų Klaipėdos miesto taryboms. Žinoma, ir dabartiniam miesto merui bei vieninteliam tarybos nariui, dirbančiam miesto taryboje nuo jos įkūrimo. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ne kartą yra priminęs miesto vadovams, jog būtina iš marių pašalinti rūdijančius, aplinką teršiančius savo amžių atgyvenusius laivus, kuriuos paprasčiausiai skandindavo užuot atidavus į metalo laužą. Nusikalstamo praeities neūkiškumo pasekmes tenka šalinti dabartiniams vadovams. Tačiau iki šiol nepakakdavo lėšų, galimybių, o galbūt ir noro spręsti įsisenėjusią problemą.

Žinoma, laikai nepalengvėjo. Tačiau, kaip teigia meras Rimantas Taraškevičius, tenka galvoti ir dirbti dabar, nelaukiant geresnės rytdienos. Tuo labiau kad sunkmetis suteikia ir privalumų. Ne vieną svarbų projektą šiandien įmanoma atlikti pigiau. Apytikriais skaičiavimais, pakankamai sudėtingas laivų pakėlimas, metalo laužo išgabenimas bei akvatorijos išvalymas šiandien galėtų kainuoti mažiau nei 10 mln. litų. Vadinasi, palankus metas.

Laiku parodytos pastangos, įžvalgiai padarytas darbas greitai atsiperka. Tai duoda miestui ne tik ekonominę naudą, bet ir daro teigiamą įtaką krašto ekonomikos plėtrai. Ryškus pavyzdys – klaipėdiečių rūpinimasis įkurti laisvąją ekonominę zoną ir logistikos centrą – objektus, kurie būtų patrauklūs užsienio šalių investuotojams. Šiam tikslui daug pastangų skyrė ir praeitų, ir dabartinės kadencijos miesto vadovai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, krantinėse įsikūrusios krovos kompanijos.

Šiandien galime pasidžiaugti bendro darbo rezultatais. Birželio mėnesį žinių portalas DELFI pranešė, jog Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) pripažinta dvidešimta patraukliausia ekonomine zona pasaulyje. Apie tai paskelbta viename „Financial Times“ grupei priklausančių leidinių. Jame pristatomos 25 perspektyviausios 2010–2011 m. laisvosios ekonominės zonos pasaulyje.

Klaipėdos ekonominė zona taip pat pateko ir tarp 10 ekonominių zonų, kuriose verslui sukurtos ypač palankios sąlygos, patogi infrastruktūra. Kaip teigia Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas, tarptautinis pripažinimas yra itin svarbus ir aktualus dabar, kai šalis brenda iš ekonominio sunkmečio. Nėra abejonės, kad sulauksime naujo susidomėjimo, naujų investicijų.

Gali pasirodyti, kad dvidešimtoji vieta tikrai nėra įspūdinga. Tačiau nuomonė pasikeičia, kai sužinome, su kokiais ekonomikos ir verslo gigantais esame palyginti.

„Patraukliausių laisvųjų ekonominių zonų reitingą „Financial Times“ leidinių grupė sudarė pirmą kartą, – rašo DELFI. – Jis buvo sudarytas išanalizavus 700 ekonominių zonų visame pasaulyje. Zonas vertino konsultantai iš globalių bendrovių ir asociacijų. Pirmoji vieta buvo skirta Kinijos Šanchajaus „Waigaoqiao“ laisvajai ekonominei zonai, antroji – Jungtinių Arabų Emyratų sostinės Dubajaus oro uosto laisvajai ekonominei zonai, trečioji – Meksikos miesto San Luiso „Potosi“ zonai.“

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona buvo įkurta 2002 m. Ji užima 412 ha plotą, ir joje sėkmingai verslą plėtoja 16 investuotojų iš Europos ir Azijos šalių. Didžiausi investuotojai – „Indorama/Orion Global PET“, „Mestilla“ ir „Yaraki Wiring Technologies“. Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje savo veiklą ketina pradėti dar nemaža grupė solidžių investuotojų.

Kitas pavyzdys. Jau 6 metus netoli Klaipėdos senamiesčio veikia kruizinių laivų prieplauka, kurioje per keletą pastarųjų metų vidutiniškai kasmet prisišvartuoja 50 keleivinių jūros lainerių. Nemaža atvykstančių laivų dalis yra daugiau nei 200 m ilgio, o jų kajutėse telpa iki 1,5 tūkst. jūros turizmo mėgėjų. Vadinasi, kasmet dešimtys tūkstančių Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių piliečių susipažįsta su mūsų uostamiesčiu, lieka patenkinti čia praleistomis valandomis, parašo šiltų atsiliepimų. Ispanai ne atsitiktinai paminėti pirmiausia. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro duomenimis pastaraisiais metais daugiausia keliautojų atvyksta iš šios šalies, ir jų susidomėjimas Lietuva bei kitomis Baltijos šalimis nuolat didėja. Tačiau šiuo atveju pirmiausia dera kalbėti ne tiek apie turizmo duodamą ekonominę naudą, kiek apie Lietuvos vardo garsinimą Europos ir kitų žemynų šalyse, jos gero įvaizdžio kūrimą. Etatinių įvaizdžio kūrėjų garsūs pašnekėjimai nublanksta prieš gyvą ir tikrą įspūdį, susitikimus su žmonėmis, realaus gyvenimo pamatymą. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė patyrusi organizatorė Romena Savickienė, visas darbuotojų kolektyvas dirba išradingai, stengiasi, kad svečias, vienąsyk atvykęs į Lietuvą, norėtų dar kartą sugrįžti.

Būna taip, kad ekonomikos ir kultūros dalykai vienas kitą sąlygoja, yra tarpusavyje susiję.

Grįžtant prie projektų, kuriuos anksčiau minėjo meras Rimantas Taraškevičius, pastebime būdingą bruožą: dabar ir ateityje siekiama daryti viską, kad pačių uostamiesčio gyventojų socialinės sąlygos, jų kasdieninė buitis, ekonominiai, kultūriniai ir dvasiniai poreikiai būtų kuo geriau patenkinti. Sklaidome Klaipėdos miesto plėtros strateginį planą (2007–2013): „Kaip vieną iš prioritetų pasirinkome gyvenimo sąlygų gerinimą, skatinsime miesto miegamųjų kvartalų atnaujinimą, didinsime socialinių paslaugų atnaujinimą, plėsime socialinių paslaugų spektrą, plėtosime visuomenės sveikatinimo veiklą, modernizuosime sporto infrastruktūrą, – teigia įžangos žodyje meras R. Taraškevičius. – Mūsų tikslas – iš miesto centro iškelti pramonės įmones. Miesto centrą prie Danės upės ir marių krantų planuojame padaryti visuomeniniu, komerciniu ir gyvenamuoju, pramonę iškeliant į kitas jai suplanuotas teritorijas.“ Meras pabrėžia mokslo ir inovacijų svarbą įgyvendinant ambicingus tolesnės uostamiesčio plėtros planus „...stiprinti mokslo, verslo ir savivaldos partnerystę palaikant mokslininkų iniciatyvas, tarpininkaujant tarp miesto profesinių bei aukštųjų mokyklų ir verslininkų, sprendžiant miestui būtinų specialistų poreikio klausimus“.

Strateginio plano socialinės aplinkos dalies sprendiniuose numatyti labai konkretūs darbai. Tai gyvenamojo fondo didinimas planuojant po 30 m2 gyvenamojo ploto vienam gyventojui, gyvenamųjų kvartalų detaliuosiuose planuose būtinai numatyti tylos zonas, o daugiabučių ir daugiaaukščių namų statybose kokybišką aplinką, kad būtų išspręsti gyventojų poilsio, ūkiniai, automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo aikštelių poreikiai.

Strateginio plano eilutės nesiskiria su realybe, jos nuolat virsta galimybių studijomis, projektais, pagaliau atiduotais objektais.

Taip jau sutapo, kad „Mokslo ir technikos“ žurnalo eilinis numeris pasirodo tomis dienomis, kai Klaipėdoje vyksta viena spalvingiausių švenčių – Jūros šventė.

Su įspūdingo renginio, vyksiančio keturias dienas (liepos 29–rugpjūčio 1 d.), programa mus supažindino VšĮ „Jūros šventė“ direktorius Remigijus Mockus.

Penkiasdešimt pirmoji Jūros šventė šiemet vyksta su šūkiu „Švartuokis muzikos uoste!“ Klaipėdos miesto gyventojams bei svečiams bus pasiūlyta ne tik populiariosios muzikos, bet ir klasikos koncertų, o didžiausią muzikos bangą turėtų sukelti pučiamųjų orkestrų koncertai, užtvindysiantys visą miestą. Juk į Klaipėdą atvyksta apie 250 pučiamųjų instrumentų orkestrų sambūrio „Orkestrų audra“ dalyvių.

Dėkojame Klaipėdos miesto merui ir kitiems pašnekovams. Vaisingo darbo, linksmų švenčių!

Aloyzas Urbonas