Žiemą gamta pateikia nemažai netikėtumų ir net akibrokštų. Ne išimtis buvo ir šių metų viešnia iš šiaurės. Dažnai smarkiai snigo, pustė, pažeme driekėsi sniego liežuviai, spaudė stiprokas speigas. Prasidėjusi sausio pradžioje žiema bando neužleisti savo pozicijų ir kovo viduryje. Tik retkarčiais iš po debesų išlindusi jau gerokai pakilusi saulė bando išblaškyti žiemos triūsus. Tačiau dieną susidariusios balutės po nakties tampa blizgančiu ledu.

– Ši žiema įrodė, kad kelininkai valstybei dar labai reikalingi, – pradėdamas pokalbį sakė valstybės įmonės „Šiaulių regiono keliai“ direktorius PIOTRAS BAKANOVAS. – Ši žiema niekuo ypatingai nepasižymėjo. Buvo gal gilesnė, daugiau snigo, žemesnė temperatūra lyginant su ankstesnėmis, bet kelininkų tai neišgąsdino. Mūsų paskirtis pasitikti ją tokią, kokia ji pasirodo. Esame pasiruošę atlikti savo pareigą esant bet kokiam orui. Stengiamės, kad nepajustų sunkumų kelių naudotojai. Eismo dalyviai gali įvertinti mūsų darbą, jie sprendžia kaip jį atlikome.

Noriu pabrėžti, kad mūsų kolektyvas, nors ir sumažėjęs krizės laikotarpiu, savo pareigas atlieka nepriekaištingai. Nesutinku su vieno žiniasklaidos leidinio teigimu, kad kelininkai žiemos egzamino neišlaikė. Noriu tvirtai atsakyti, kad kelininkas nėra komunalinio ūkio darbuotojas, kelininkas nėra seniūnijos kiemsargis, kuris valo miesto gatves, šaligatvius, įvairios paskirties aikštes. Kelininkas yra tas žmogus, kuris visą savo gyvenimą, tai yra ir žiemą, ir vasarą, ir kitus metų laikus yra pašventęs kelių priežiūrai. Valstybės įmonės kelių priežiūros tarnybos savo funkcijas atliko be priekaištų, nors dėl pablogėjusio finansavimo šiemet buvo sumažinti kelių priežiūros reikalavimai. Įmonės direktorius P. Bakanovas užtikrino, kad jų prižiūrimuose keliuose per visą žiemos laikotarpį eismas nebuvo sutrikęs. Turime galingą technikos parką. Sunkiausiais momentais keliuose dirbo apie 200 mašinų bei mechanizmų. Naudojame techniką, kuri iš karto valo 6–7 m pločio kelią. Bet svarbiausia, pažymėjo direktorius, kad turime aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie puikiai išmano savo darbą, negaili jėgų patikėtiems uždaviniams įvykdyti.

Paskirstant žmones ir techniką į labiausiai apsnigtus ar užpustytus, į lijundros ar plikšalos paženklintus kelius, mums labai praverčia oro sąlygų informacinės sistemos KOSIS. Vaizdo kameros pradėtos diegti 2006 m. Dabar regiono keliuose veikia 13 kamerų, kurios kas 15 minučių perduoda kelių vaizdą į mūsų įmonės kompiuterius. Perduodamą vaizdą gali stebėti tarnybų viršininkai, įmonės vadovai, žiemos tarnybos budintieji ir žmonės, susiję su darbų kontrole ir vykdymu. Žiemą tai yra neįkainojama paspirtis įmonės darbuotojams. Ekrane galima stebėti ir įvertinti kelių būklę, tuo labiau kad gaunami duomenys apie kelio dangos ir oro temperatūrą, vėjo kryptį bei greitį, drėgmės kiekį, rūką, matomumą, galimas grėsmes kaip kelių apledėjimas, kitas hidrometeorologines sąlygas. Tai labai svarbi pagalba kelininkams. Jos dėka galima manevruoti kelių priežiūros bei barstymo technika.























Piotras Bakanovas

– Kita svarbi operatyvumo ir kontrolės priemonė yra naudojama navigacinė sistema, – aiškina direktorius P. Bakanovas. – Ypač ji praverčia žiemą. Pagrindiniai žiemos mechanizmai, dirbantys keliuose, yra aprūpinti navigacine įranga. Bet kuriuo paros metu, bet kurią valandą galima pamatyti, kur, kokiu maršrutu dirba kelių valymo technika, kokį darbą ji jau atliko, kurioje vietoje šiuo metu yra, kada numatoma užbaigti darbą. Tai labai reikšminga navigacinė sistema, kuri leidžia pagreitinti kelių valymą, jį optimizuoti.

– Nemažai metų prabėgo, kai pradėta diegti elektroninė kuro apskaita. Dabar ši sistema įmonėje jau visiškai pritaikyta. Jos dėka apskaičiuojamas kiekvienas kuro į mašiną įpylimas, galima pamatyti kuro likutį, patikrinti variklio darbą, kaip optimaliai jis apkrautas, ar tinkamai naudojamos variklio apsukos, surinkti kitus duomenis. Prireikus patikrinti vairuotojo teorines ir praktines žinias.

Per pastaruosius 15 metų, kai Lietuvoje buvo įkurtos valstybinės regionų kelių įmonės, įvyko žymūs pasikeitimai kelių tinkle. Tai tikrai buvo teisingas ir savalaikis žingsnis tobulinant kelių priežiūros organizavimą. Nežiūrint to, kad kelių priežiūrai reikalavimai nuolat didėja, atitinkamai buvo derinami ir finansiniai klausimai.

– Į Šiaulių miestą veda keturi magistraliniai, du krašto ir vienas rajoninis kelias, – pasakoja direktorius P. Bakanovas. – Magistraliniai keliai yra Europos kelių tinklo dalis, jie turi Europos indeksus. Todėl kasmet atliekami rekonstrukcijos darbai vienoje pagrindinių šalies magistralių, einančių per Šiaulių apskritį maršrutu Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas. Šiame kelyje kasmet rekonstruojamos atskiros kelio atkarpos. Ne išimtis bus ir šie metai.

Kitas kelias, apie kurį daug kalbama, yra Panevėžys–Šiauliai. Radviliškis, kuris dar vadinamas Lietuvos geležinkelių sostine, pirmasis sulaukė kelių tiesėjų. Per patį miestą besidriekiantis 2,2 km tarptautinės magistralės ruožas buvo rekonstruotas per 11 mėnesių. Po renovacijos per Radviliškį važiuojantys vairuotojai gali džiaugtis patogiu keturių eismo juostų keliu. Kelininkai iki 16 m išplatino važiuojamąją kelio dalį, sustiprino ir iki 2 m praplatino kelkraščius. Kad šis kelias būtų dar saugesnis, jame nuo 57,4 iki 59,6 km įrengtas apšvietimas.

Darbai šiame kelyje vyksta toliau. Šiemet bus baigta rekonstruoti ir 4 eismo juostų 6 km atkarpa nuo Radviliškio iki Šiaulių rajono ribos. Tai didžiausio intensyvumo ir avaringiausias kelio ruožas. Jame anksčiau buvo apie 14 juodų dėmių. Šiaulių kelių prižiūrėtojų dėka jų skaičius sumažintas daugiau kaip dvigubai – iki 6.

– Kitas etapas – nuo Šiaulių rajono ribos iki Šiaulių miesto, – aiškino P. Bakanovas. – Tai kartu bus ir didelis Kairių gyvenvietės aplinkkelis. 8,5 km 2 eismo juostų kelio bus rekonstruota į 4 eismo juostas. Bus nutiesti jungiamieji keliai, pėsčiųjų ir dviratininkų takai, pastatyta skirtingų lygių sankryža ir sankirtos su kitais keliais. Ruošiama techninė dokumentacija atkarpos nuo Šeduvos iki Radviliškio rekonstrukcijai.
Direktorius paminėjo kelio Šiauliai–Kuršėnai–Mažeikiai renovaciją. Įvyko konkursas paskutinei šio kelio atkarpai Mažeikių rajono ribose rekonstruoti. Darbus numatoma užbaigti šiais metais. Didžioji kelio Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys dalis jau baigta rekonstruoti. Iš 37 km laukia remonto 15 km.

– Stengiamės, kad mūsų prižiūrimi keliai būtų ne tik šiuolaikiški, lygūs, gražūs, bet ir saugūs visiems eismo dalyviams, – tęsia pasakojimą įmonės vadovas. – Kasmet įvairiomis kryptimis didėjantis lengvųjų automobilių ir krovininio transporto srautas kelia naujus technologinius, ekologinius reikalavimus, atsiranda nemaža papildomų rūpesčių. Bandome taikyti tik pasaulinėje praktikoje išbandytus inžinerinius sprendimus, kurie prisideda prie saugesnio eismo keliuose. Iš patirties galiu pasakyti, kad viena iš tokių efektyviausių priemonių, priverčiančių vairuotoją mažinti greitį, yra žiedinės sankryžos. Jos verčia vairuotojus sukoncentruoti dėmesį šiai „kliūčiai“ įveikti ir tokiu būdu išvengti autoįvykių. Mat daugiau kaip pusė autoįvykių įvyksta būtent sankryžose. Tokios žiedinės sankryžos jau įrengtos ties Joniškiu, Pakruoju, Radviliškio rajone ties Šiaulėnų gyvenviete, prie Kuršėnų. Numatoma jų įrengti ir daugiau. Tai labai gražūs statiniai, kurie užtikrina saugų eismą. Gražų pavyzdį parodė Pakruojo rajono savivaldybės darbuotojai. Jie žiedinę sankryžą apsodino gėlėmis, takelius išklojo dolomitine skaldele ir nuolat prižiūri. Gėles žiedinėje sankryžoje sodina ir Kuršėnų seniūnijos darbuotojai. Čia sankryža yra ne vien kelio elementas, bet ir gražus kelią puošiantis statinys. Pageidautina, kad ir daugiau institucijų pasektų jų pavyzdžiu.

Kaip vieną efektyvių priemonių saugiam eismui užtikrinti direktorius paminėjo sankryžų apšvietimą. Kasmet, išskyrus praėjusius metus, būdavo apšviečiamos 3–4 sankryžos. Būtų idealu, kad ši efektyvi priemonė, kuri taikoma toliau nuo gyvenviečių esančiose sankryžose, būtų naudojama ir gyvenvietėse, kurios priklauso savivaldybėms. Pagerėtų ne tik eismo saugumas, bet ir gyventojų gyvenimo sąlygos. Gyvenvietėse sumažėtų nusikalstamumas, gyventojai laisviau jaustųsi vakarais. Šiandien, pasak P. Bakanovo, situacija tokia: bendro naudojimo kelių, sutampančių su miestų ir miestelių gatvėmis, apšviesta apie 100 km. Realiai miesteliuose šviečia apie 20% lempučių. Tokia padėtis yra Papilės, Viekšnių ir kituose miesteliuose. Tai, matyt, daroma taupymo sumetimais. Bet tai taupymas žmonių gyvybės ir sveikatos sąskaita.

Manau, kad prie saugaus eismo didinimo prisideda visas kompleksas priemonių, kurias naudoja įvairios institucijos ir organizacijos. Be to, ir patys vairuotojai, tiksliau nemaža jų dalis tapo sąmoningesni, labiau vertinantys savo ir kitų eismo dalyvių sveikatą ir gyvybę. Žinoma, vien sąmoningumo saugiam eismui šiandien nepakanka. Transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis. Leistino greičio viršijimas – viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių. Todėl ypač sunku suprasti tuos eismo dalyvius, kurių greičio negali užfiksuoti net greičio matuokliai. Apie tokius vairuotojus sakoma, kad „važiuoja taip, kad kyla klausimas, ar per greitai važiuoja, ar per žemai skrenda“.

Šiaulių regiono valstybiniuose keliuose įrengta 10 greičio matuoklių.

– Profilaktiškai esame pastatę dar 4 greičio matuoklius, kurie parodo patį eismo dalyvį, taip pat, kokiu greičiu jis važiuoja. Pats eismo dalyvis gali pasitikslinti savo važiavimo greitį, ar jis atitinka tiems apribojimams, kurie veikia šioje teritorijoje. Jie įrengti avaringose vietose. Vienas jų pastatytas netoli Šiaulių Ginkūnų gyvenvietėje šalia pagrindinės mokyklos, kiti Pakruojyje, Papilės miestelyje ir Akmenės rajone.

Šiaulių regiono kelių direktorius P. Bakanovas paminėjo ir saugaus eismo šviečiamąją veiklą, kuria užsiima įmonė. Ši veikla patikėta įmonės saugaus eismo specialistui. Pagal parengtą programą pernai apskrities mokyklose buvo surengta daug įvairių konkursų saugaus eismo klausimais. Mokyklose rengiami piešinių konkursai, pokalbiai saugaus eismo klausimais. Vaikams išdalijami bukletėliai, susiję su eismo saugumu. Iškabinta ant sienų moksleivių piešinių ir direktoriaus P. Bakanovo kabinete. Po piešiniais vaikiška ranka užrašyta: „Noriu grįžti į namus sveikas“. Po kitu piešiniu daug ką pasakantis užrašas: „Dievas sukūrė žmogų, bet nesukūrė atsarginių dalių“. Vieną vaikų piešinių parodą Šiaulių kelininkai buvo nuvežę į Lietuvos automobilių kelių direkciją. Gruzdžių vidurinės mokyklos vyresnių klasių moksleiviai saugaus eismo tematika išpaišė autopaviljono sienas. Nors nuo šio įvykio jau prabėgo ketveri metai, tačiau autopaviljono niekas nesugadino – kabo tie patys piešiniai ir dabar. Tokių mokinių išpaišytų auto paviljonų yra ir daugiau Šiaulių, Radviliškio pakelėse esančiuose paviljonuose.

– Į vieną surengtą saugaus eismo tematika priemonę buvome pasikvietę keletą kunigų, – sakė P. Bakanovas. – Bažnyčių atstovai netgi pašventino mokinių nupieštas saugaus eismo priemones.
Saugaus eismo priemones dar organizuojame kartu su mokyklomis ir policija. Per susitikimus įmonė mokiniams išdalina daug atšvaitų, šviečiančių juostų, kurie praverčia kaimo moksleiviams rudenį ir žiemą, kai į mokyklas tenka keliauti tamsiu paros metu.

– Dedame visas pastangas, – aiškino P. Bakanovas. – kad eismas keliuose būtų ne tik saugus, bet ir sklandus bei patogus. Pastangos veltui nedingsta. Ne paslaptis, kad šalyje pernai avaringumas keliuose mažėjo beveik trečdaliu, o eismo saugumas gerėja jau keletą metų iš eilės. Ne išimtis ir Šiaulių regionas. Jau ketvirti metai, kai šio regiono keliuose avarijų mažėja. Statistiniai duomenys rodo, kad 2008 m. avarijose žuvo 45 žmonės, praėjusiais metais – 26 arba 42 % mažiau. Sužeistųjų skaičius, lyginant su 2008 m., pernai sumažėjo 18 %. Pagerėjo saugaus eismo rodikliai ir per 2 šių metų mėnesius, lyginant su 2009 m. atitinkamu laikotarpiu. 2009 m. sausio-vasario mėnesiais įvyko 23 eismo nelaimės, o šiemet tik 10. Direktorius tikisi, kad šiemet nelaimingų atsitikimų Šiaulių regiono keliuose bus daug mažiau negu praėjusiais metais.

Jonas Bazys